- Reklama -

„Karšto komentaro“ redaktorės Giedrės Gorienės pokalbis su profesoriumi daktaru Sauliumi Arlausku.

-Gerbiamas profesoriau, Lietuvoje žinomas piolitologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvydas Lukošaitis neseniai Latvijoje žlugusį referendumą dėl piliečių teisės inicijuoti parlamento paleidimą savo komentare „Delfi“ skaitytojams pavadino nesąmone, kuri galima tik tokiose autoritarinėse valstybėse kaip Kinija, Baltarusija ar Kolumbija. Jūs savo mokslinėse publikacijose aktyviai siūlote įtvirtinti parlamento paleidimo ir priešlaikinių rinkimų institutą Lietuvos Konstitucijoje. Gal ir Jūs propaguojate nesąmones, būdingas autoritariniams režimams?

-Atsakydamas į Jūsų labai provokuojantį klausimą, pradžioje norėčiau pasidžiaugti, kad „Karšto komentaro“ laikraštis bene pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje susidomėjo, koks neseniai Latvijoje vykusio referendumo esminis motyvas, kodėl latviai nepatenkinti veikiančia parlamentine sistema. O pavadinti šio referendumo idėją nesąmone ar blūdu, kaip tai daro gerbiamas A. Lukošaitis, tikrai neskubėčiau.

Man atrodo, kad gerbiamo A. Lukošaičio esminė klaida yra ta, jog jis neskiria parlamento paleidimo instituto įtvirtinimo galimybių prezidentinėse ir parlamentinėse politinėse sistemose. Jo paminėti Kinijos, Baltarusijos ar Kolumbijos autoritarinių politinių sistemų pavyzdžiai, kurie veikia daugiau pagal prezidentinio režimo pagrindus, tikrai negali būti guldomi į vieną gretą su Latvijos parlamentine politine sistema, veikiančia pagal tautos atstovavimo principą.

Parlamentiniame režime tauta demokratiniuose rinkimuose renka parlamentą ir suteikia jam imperatyvius įgaliojimus veikti. Vadinasi, tauta gali ir anuliuoti savo atstovų mandatų veikimą.

Latvių iniciatyva suteikti tautai įgaliojimus paleisti parlamentą yra ydinga ne tuo, kad ji neprognozuojama, kad gali būti rengiami priešlaikiniai parlamento rinkimai, reikia to ar ne. Ji labai prognozuojama. Latviams nepasisekė įgyvendinti šio referendumo idėjos ir tai yra akivaizdžiausias įrodymas, kad Latvijoje, ir, esu tikras, taip pat būtų Lietuvoje, žmonės dėl apatijos politikai niekada nesuorganizuos priešlaikinių rinkimų, ir mažai tikėtina, kad sugebės atšaukti išrinktą parlamentarą.

-Ar teisingai Jus supratau, Jūs taip pat skeptiškai vertinate latvių iniciatyvas?

-Ne visai taip. A. Lukošaitis nepaminėjo, kad Latvijos prezidentas Valdis Zatleris savo kalboje Latvijos Seime prakalbo apie tai, kad ne tik tauta turėtų turėti teisę paleisti parlamentą ir inicijuoti priešlaikinius rinkimus, bet ir prezidentas. Anot V. Zatlerio, tai būtina ir veiksminga priemonė, norint įveikti parlamentines krizes.

Prie šios labai gilios Latvijos prezidento įžvalgos galėčiau pridurti nebent tai, kad prezidentas būtent tautos vardu vykdydamas konstitucinę priedermę nuolat, kiekvieną dieną turi galimybę kontroliuoti parlamento veikimą, tuo būdu palengvindamas suvereno – eilinio rinkėjo dalią rūpintis valdžios veiksmais ar netgi apskritai išlaisvindamas rinkėją nuo šios naštos.

Sutikite, eiliniam rinkėjui įsigilinti į kiekvieną parlamento veikimo detalę nėra paprasta. Tuo tarpu už rinkėją ir rinkėjo vardu prezidentas kartu su savo patarėjais ir rimtų ekspertų korpusu tai gali kuo puikiausiai padaryti.

Noriu pasakyti tik tiek, kad praktiškai absoliučioje daugumoje Europos parlamentinių sistemų, išskyrus, deja, Latviją ir Lietuvą, būtent prezidentai ar net karaliai turi kompetenciją tautos vardu paleisti parlamentą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.

Pabrėžiu: ne perimti valstybės valdymą ir įtvirtinti autoritarinį režimą, bet suteikti galimybę valdyti valstybę naujai išrinktam parlamentui. Štai kodėl labai garsus praėjusio amžiaus pradžios Prancūzijos konstitucinės teisės specialistas A. Esmeinas yra pasakęs, kad parlamentiniame režime prezidento teisė paleisti parlamentą yra labai natūralus, būdingas būtent šiai politinei sistemai dalykas. Tuo tarpu prezidentiniame režime prezidento teisė paleisti parlamentą yra anachronizmas, kuris, beje, priimtinas dabartinei Rusijos politinei sistemai.

-Bet gal latviai eikvoja energiją ne ten, kur reikia? Lietuviai tuo tarpu kuo puikiausia išnaudoja esamą parlamentinę tvarką savo valstybėje?

-Štai mes ir paliečiame pačią skaudžiausią Lietuvos ar Latvijos politinės realybės temą. Kokią? Ogi tai, kad jei parlamentas negali būti paleistas prieš laiką ir organizuojami nauji rinkimai, tai parlamentarų veiksmai yra absoliučiai nekontroliuojami. Parlamentas tokiu atveju už nieką ir niekam neatsako. Čia tinka pacituoti žinomo konservatoriaus Jurgio Razmos pripažinimą vienoje televizijos laidoje, vykusioje berods dėl parlamentarų rentų, kur jis pareiškė, kad aukščiau už Lietuvos Seimo narius yra tik Dievas. Žodžiu, kad tik Dievas gali pakeisti tai, ką mūsų parlamentarai nusprendė. O Dievui, manau, kaip ir savo sąžinei, kiekvienas parlamentaras gali pasiaiškinti taip, kaip nori.

Yra labai taiklus terminas, apibūdinantis tokias Seimo galias, – tai „Seimokratija“. O kas iš to gaunasi, byloja aibės pavyzdžių. Vienas iš jų, pats akivaizdžiausias, apie kurį Lietuvoje žino kiekvienas rinkėjas, tai apytuštė Seimo posėdžių salė ir informacija apie tai, kad šis ar kitas parlamentaras darbo metu ilsisi egzotiškoje šalyje.

Kita vertus atrodytų, kad jei parlamentas visagalis, tai jis pajėgus priimti pačius reikalingiausius įstatymus. Deja, visagalis ne parlamentas kaip toks, o visagaliai eiliniai parlamentarai, kurie tarsi maži dievukai, ypač tie, kurie išrinkti vienmandatėse apygardose, dažnai pasidaro nebesukalbami. Parlamentarai dėl šios priežasties sunkiai randa bendrą kalbą, skęsta rietenose, nebesusiorganizuoja į valdančią daugumą, ima tiesiogiai priklausyti nuo verslo struktūrų ir taip toliau.

Deja, esant seimokratinei valdymo sistemai, tai neišvengiama ir nebepriklauso nuo pavienių altruistiškų atskirų parlamentarų pastangų.

Nuo seimokratinės valdžios sąrangos, kaip matome, kenčia ir Latvijos, ir Lietuvos žmonės.

-Jūs taip kalbate, tarytum Prezidentas, turėdamas teisę paleisti parlamentą, galėtų suvaryti parlamentarus į posėdžių salę ir ten juos uždaryti. Kita vertus, jei kiekviena proga, dėl smulkiausios priežasties Prezidentas paleidinės Seimą, kas iš to gausis?

-Paradoksas, bet tiesa. Labai retas dalykas, kad Italijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, valstybėse, kuriose Prezidentai turi teisę paleisti parlamentus, jie tuo piktnaudžiautų. Visų pirma suveikia paprastas psichologinis mechanizmas. Paralamentarai, žinodami, kad jie ne amžini, arba kad jie iki eilinių rinkimų nėra neliečiami, stengiasi, rodo iniciatyvą, dalyvauja posėdžiuose ir parlamentarų aktyvumo bei atsakingumo rinkėjams problema tarytum savaime išnyksta.

Prisipažinsiu, kad mane juokina, kai mūsų Seimo Etikos ir procedūrų komisija ima ganyti parlamentarus tarsi darželinukus, agituoti, kad šie nepraleidinėtų posėdžių ir galiausiai niekas nieko neklauso. Viskas, kaip ir buvo. Seimo salė, ypač prieš rinkimus, kaip buvo, taip ir liko apytuštė.

Kita vertus, Prezidentas irgi ne vaikas. Jis atsako prieš rinkėją ir supranta, kad paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus galima tik tada, kai tam yra rimtas pagrindas.

-Sakykim, kad Jūsų argumentai įtikina skaitytoją. Kaip tuomet galėtų ši latvių iniciatyva būti populiarinama Lietuvoje?

-Deja, būsiu kritiškas. Politiniame lygmenyje konstitucinių problemų supratimu arba tiesiog politine kultūra kaip ir futbolu mes dabar atsiliekame nuo latvių ir ko gero esame paskutiniai Europoje. Aišku viena, kad situaciją galime pakeisti tik mes patys. Viena viltis yra.

Partija „Frontas“ ir jos lyderis Algirdas Paleckis labai palaiko Lietuvos Konstitucijos reformos idėją. Šioje partijoje suvokiama tai, kad įgyvendinti bet kokią rimtą politinę programą galima tik tada, kai tinkamai veikia valdžios instrumentai, kai ne oligarchinės mažumos, o parlamentinė dauguma sprendžia valstybės likimą. Taigi, jei šios partijos programinės nuostatos dėl konstitucijos reformos sulauks rinkėjų ir kitų politinių partijų palaikymo, tai gal ir Lietuvoje mes žengsime rimtą žingsnį iš provincinio atsilikimo į civilizuotą Europą.

-Žinau, kad Jūs aktyviai dalyvaujate partijos „Frontas“ programos rengime. Gal kituose laikraščio numeriuose sutiktumėte plačiau pasidalinti mintimis apie kitas Konstitucinės reformos idėjas?

-Mielai.

-Ačiū už pokalbį.

 

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!