Gintaras Mikšiūnas
Lietuvos politinėje arenoje, formuojant naują koaliciją bei Vyriausybę, pastaruoju metu netrūksta vertybinių karų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas nutraukti koaliciją su partija „Nemuno aušra“, remiantis „vertybių gynimu“, tuo pat metu nekreipiant dėmesio į savo gretose esančius keistos reputacijos asmenis, turinčius baudžiamųjų bylų šešėlį.
Visai neseniai, rugpjūčio pradžioje, Kretingos rajone įsikūrusios bendrovės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas buvo pastebėtas su prijuoste, šalia didelio garuojančio puodo, „demokratų vardan Lietuvos“ susirinkime, kur jis šios politinės bendruomenės dalyviams gamino pietus. Sprendžiant iš nuotraukose spindinčių laimingų veidu, patiekalai neprisvilo, tikrai pavyko, kaip ir neformalioje aplinkoje aptarti įvairūs darbiniai klausimai su vienu svarbiausių šalies pareigūnu – Seimo pirmininku.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip jaukus pasibuvimas prie draugų laužo, juk vasara, šilta, paukšteliai čiulba, o partiniai sąskrydžiai – žanro klasika. Tačiau šis fotoreportažas Feceboock‘e iškėlė daug klausimų, ypač žinant, kad tuo metu žiniasklaidoje nebuvo nė žodžio apie 2023 metais per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje talkinusiai bendrovei iškeltą baudžiamąją bylą. Tiesa, su šviesios atminties Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku šį žmogų sieja tik pavardė, todėl jis lengvai įsimenamas.
Įtarimai dėl kyšininkavimo, dokumentų klastojimo ir finansinės žalos
2025 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūra pranešė visuomenei, jog perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje trys įmonės, jų vadovai ir kiti asmenys kaltinami dokumentų klastojimu, sukčiavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Nerijus Šiaulys, o jį atliko Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai.
Pagal tyrimo duomenis, tarp įtariamųjų – ir UAB „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas. Įmonės, veikdamos su šilumos tinklų darbuotojais, galimai klastojo biokuro kokybės mėginius, rengė suklastotus dokumentus ir taip slėpė nekokybiško kuro tiekimą. Dėl šių veiksmų „Palangos šilumos tinklai“ patyrė didelę žalą – beveik 80 tūkst. eurų vienu atveju, 24 tūkst. eurų kitu ir daugiau kaip 8 tūkst. trečiuoju. Panašiai nukentėjo ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ – žala siekė apie 92 tūkst. eurų.
Teismo dokumentuose nurodoma, kad UAB „Raguvilė“, jos vadovas Virginijus Brazauskas ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Konkrečiai – 2021 m. lapkričio 30 d. laimėjus aukcioną buvo sudaryta sutartis dėl biokuro tiekimo. Brazauskas, veikdamas per darbuotojus, nurodė realizuoti nekokybišką kurą ir susitarė dėl mėginių klastojimo. Dėl to 2023 m. sausio 26 d. buvo nepagrįstai sumokėta 21 756,61 eurų vietoje realios 16 546,82 eurų vertės.
Už tokias veikas gresia iki septynerių metų laisvės atėmimas. Prokuratūra primena: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas teismo nuosprendžiu. Vis dėlto bylos mastas kelia klausimą dėl tokio žmogaus tinkamumo dalyvauti politiniuose renginiuose, ypač partijos, kuri deklaruoja ginanti vertybes. Kodėl šiuo atveju „atšaukimo kultūra“ nesuveikė demokratų bendruomenės viduje, o partnerių atžvilgiu – buvo pritaikyta su kaupu?
Šimkų kaimo kova su „Raguvile“
Klaipėdos rajono Šimkų kaimo bendruomenė jau šeštus metus kovoja su UAB „Raguvilė“. Nepaisant daugybės straipsnių spaudoje, politikų vizitų ir darbo grupių, problemos iki šiol nesprendžiamos. Bendruomenės kreipimaisi į Aplinkos ministeriją bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą dėl teisės aktų koregavimo buvo ignoruojami. Atsakymai bendruomenę šokiravo – institucijos pareiškė, kad pakeitimai esą pažeistų demokratinės valstybės teisinius pamatus.
Šimkų bendruomenė kaltina tuometinį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Artūrą Bogdanovą, dabar – įtakingą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narį. Jo sprendimu buvo pakeista sklypo žemės naudojimo paskirtis, leidusi „Raguvilei“ pradėti pramonės ir sandėliavimo veiklą teritorijoje, besiribojančioje su gyvenamosiomis vietovėmis.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dar 2020 m. teigė, kad „Raguvilė“ taisyklių esą nepažeidė, o konfliktą lėmė Bendrojo plano netikslumai.
Stojusi į kovą Šimkų bendruomenė kartu su aplinkinėmis gyvenvietėmis surinko daugiau kaip 700 parašų, protestuodama prieš UAB „Raguvilės“ planus Šimkuose įrengti padangų perdirbimo įmonę ir skystų buitinių atliekų talpyklas. Didelio visuomenės pasipriešinimo ir žiniasklaidos dėmesio sulaukę planai buvo sustabdyti, tačiau vietoje to pradėjo rastis kitos veiklos.
Šimkuose pradėtas sandėliuoti sudegintų komunalinių atliekų šlakas–pelenai, kurie, bendruomenės teigimu, yra ne kas kita kaip atliekos, bei didžiuliai biokuro kaupai. Tokia kaimynystė, pasak gyventojų, yra nesaugi ne tik vizualinės taršos požiūriu, bet ir dėl galimos ilgalaikės įtakos sveikatai.
Bendruomenė teigia teisme įrodžiusi, kad Šimkuose sandėliuojamos atliekos. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nusprendė kitaip – įmonei buvo leista 1500 tonų atliekų tiesiog užkasti prie gyvenamųjų namų.
Šimkų kaimo bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad akivaizdžiai matoma valstybinių institucijų tolerancija UAB „Raguvilės“ galimiems pažeidimams. Jos nuomone, įmonės pažeidimai dažnai lieka nepastebėti, o kai jų nuslėpti nebeįmanoma – baudos skiriamos ne vadovams, o eiliniams darbuotojams, taip saugant įmonės reputaciją.
Dvigubos sąskaitos Šilutėje
Šilutės seniūnijoje, kur „Raguvilė“ laimėjo viešąjį pirkimą aplinkos priežiūrai, kilo skandalas dėl dvigubų ar trigubų sąskaitų. Auditas atskleidė, kad bendrovė priskaičiavo perteklines išlaidas už šiukšlių išvežimą ir atsiskaitymus su KRATC.
Pavyzdžiui, „Raguvilė“ deklaravo, jog gruodį išvežė 250 sniego prikrautų mašinų, tačiau gatvėse sniegas liko. Seniūnas Raimondas Steponkus pripažino nepakankamai kontroliavęs įmonę. „Raguvilė“ grąžino 13 tūkst. eurų, bet dar liko grąžinti apie 70 tūkst.
Vertybės prieš „Nemuno aušrą“
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, rugpjūčio 13 d. paskelbė nutraukianti koaliciją su „Nemuno aušra“. Pranešime akcentuota, kad demokratija stipri tik tada, kai ją gina pilietiški žmonės, tačiau pasitikėjimą politikais menkina antisemitiniai pasisakymai, sąmokslo teorijos, melas, iškraipyti faktai ir institucijų menkinimas. Visa tai esą kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai, ypač artėjant pirmininkavimui ES.
Šis sprendimas priimtas po kelių mėnesių buvimo koalicijoje, kurią prezidentas Gitanas Nausėda vadino klaida. Lapkritį konservatoriai netgi surengė protestą prie Seimo, kaltindami socialdemokratus tolerancija antisemitizmui. Kodėl Skverneliui reikėjo laukti beveik metus, kad nutrauktų koalicijos sutartį? Juk tai galėjo padaryti iš karto po konservatorių mitingo, pasiklausę politologės R. Urbonaitės įžvalgų?
Dvigubi standartai: „Rąstas savo akyje“
Kodėl „Skvernelio demokratai“ prisiminė vertybes, kai patys turi abejotinos reputacijos asmenų? Brazausko dalyvavimas partijos susirinkime rodo artimus ryšius, tačiau apie jo bylą – sisteminėje žiniasklaidoje – tyla. Kiti partiečiai teisinasi: „Verslininkas tik sriubą išvirė ir į valdžią nekandidatuoja.“ Tačiau tai kelia klausimą apie dvigubus standartus – matoma „dulkelė“ pas partnerius, bet ignoruojamas „rąstas“ savose gretose.
Evangelijos pagal Matą (Mt 7, 3–5) žodžiai čia itin taiklūs: pirmiausia reikia ištraukti rąstą iš savo akies, o tik tada imtis kito. Jei „demokratams“ vertybės išties svarbios, šis principas turėtų būti esminis. O gal demokratų vertybės pagal Skvernelį ir krikščionybė – du skirtingi dalykai?
Verslo ir bendruomeninė veikla
Pajūryje niekas nesiginčija – V. Brazauskas aktyvus ne tik versle, bet ir bendruomenių veikloje. Jis vadovauja Raguviškių kaimo bendruomenei, padėjo įrengti Nasrėnų senelių globos namus, jo įmonė „Raguvilė“ prižiūri aplinkos ir nuotėkų sistemas, NATO objektus, 2023 m. – valė LITEXPO teritoriją NATO viršūnių susitikimo metu. Bendruomenėje surengė net alternatyvios mados šventę iš atliekų.
Kretingos rajone jo vadovaujamoms organizacijoms skirta daugiau kaip 220 tūkst. eurų paramos pagal ES kaimo plėtros programą (KPP), įkurta kelios darbo vietos. Brazauskas kaip verslininkais karjerą pradėjo nuo molio dirbinių, vėliau plėtėsi į biokurą, krantotvarką, miestų priežiūrą, o dabar vadovauja 80 žmonių kolektyvui. Prieš gerą pusmetį Kretingos pakraštyje – atidarė naują biurą. Jo planuose – tvarus aviacijos kuras ir parfumerija iš atliekų. Asmeniškai jis įveikė alkoholio priklausomybę ir vėžį.
Vis dėlto pranešimai apie auditus, dvigubas sąskaitas ir gyventojų skundus dėl padangų smulkinimo rodo platesnį problemų kontekstą: arba žmogus rizikuoja, turėdamas Vilniuje užnugarį, arba žino, kad plaukas nuo galvos nenukris.
Situacija – tipiška šių dienų politikos klasika, atskleidžianti „dviejų greičių“ teisingumą Lietuvos politikoje: kas vieniems – galima, o kitiems – ne. Vieni dangstosi „vertybėmis“, kad nutrauktų koaliciją, o kitiems – taikoma tolerancija, nepaisant baudžiamųjų bylų. Ar tai atsitiktinumas, ar sisteminė problema? Kol teismas nepriims sprendimo Brazausko byloje, visuomenė lieka laukime, o pasitikėjimas politikais – toliau menksta.
Nuotraukos iš „Vardan Lietuvos“ Kretingos skyriaus paskyros „Facebook“
