Ligita Juknevičiūtė
Kartais man parašo žmonės, kurie nori gyventi Graikijoje. Visi jie turi labai panašias baimes: dėl pinigų, dėl darbų, dėl to, ar neteks gailėtis. Permainų poreikis neatsiranda šiaip sau. Ir visada tai šiek tiek baugina, nes mūsų protas iškart pradeda kurti įvairiausius gąsdinančius scenarijus – tik tam, kad nieko nereikėtų keisti. Tačiau realybė dažnai būna visai kitokia, nei mes įsivaizduojame.
Todėl visada drąsinu įsiklausyti į save. Jei jaučiate, kad atėjo laikas – ženkite tą pirmą žingsnį į nežinomybę ir pradėkite veikti. Toliau viskas dėliojasi savaime: padedi vieną žingsnį, gyvenimas parodo, kur dėti kitą.
Aš pati neseniai turėjau tokį pokytį. Buvo labai sunku išvykti iš Christinos į naujus namus. Nors tie naujieji namai gražūs, jaukūs, bet jie tolokai nuo miesto ir mielų žmonių, prie kurių buvom pripratę. Be to, beveik nėra parduotuvių, nei pažįstamų. Galvojau, kaip reikės čia gyventi ir suktis? Jei nebus pagalbos su Artūru – sėdėsim nevalgę. Jei Artūras blogiau jausis, nenuvažiuosiu į parduotuvę, net prie jūros nueiti išsimaudyti nebus kaip…
Tačiau realybė pasirodė visiškai kitokia. Artūras čia jaučiasi gerai, aš pati taip pat. Išsimaudau jūroje, į parduotuvę važiuojame kartu. Maža to, paaiškėjo, kad kaimynai turi savo ūkį – jie tiesiai į namus atveža ekologišką maistą: vaisių, daržovių, įvairios mėsos, kiaušinių. Be to, netoli radome puikų prekybos centrą su geromis kainomis ir mažųjų ūkių produkcija.
Mūsų kaimo pliaže – nemokami gultai ir restoranas, kuriame visą rugpjūtį antradieniais vyko gyvos muzikos koncertai. Buvome net du kartus – mums tai tikra pramoga! Kasdien maudėmės, vakarais vaikščiojome, o dėl to Artūras geriau miega. Ir aš pati pagaliau išsimiegu!!!
Beveik namų kieme turime mažytę bažnytėlę – buvau mišiose per Žolinę, kol Artūras miegojo. Žodžiu, gyvenimas teka nauja, ramia vaga: grožimės jūra nuo terasos, mėgaujamės tyla. Kelioms dienoms buvome paėmę prižiūrėti šuniuką – užteko ir meilumo, ir vargo. Dabar kasdien mus aplanko vietinės katės – pamaitinu jas, jos jau lyg mūsų šeimos dalis.
Vėl pradėjau tapyti naują darbą. Jaučiu didelį malonumą ir prasmę tai darydama. Tai reikalauja daug kruopštumo ir kantrybės, bet rezultatas matomas iškart, kiekviename proceso etape. Tai suteikia man daug pilnatvės ir jausmą, kad darau tai, kas tikrai prasminga.
O dabar jau rugsėjis. Atvyksta giminės, draugai, laukia stovykla, bendravimas su mielais žmonėmis – tikra pasaka!!!
Yra vienas paprastas būdas pasitikrinti, ar esate savo vietoje. Paklauskite savęs: jei dabar gautumėte milijoną, ar gyventumėte taip pat? Ar darytumėte tą patį? Ar būtumėte su tuo pačiu žmogumi? Jei atsakymas „taip“, vadinasi, esate savo vietoje.
Aš pati sakau – taip. Jei dabar turėčiau milijoną, gyvenčiau daugmaž taip pat, būčiau su Artūru tiek, kiek Dievas leistų. Ar gali būti geriau, Viešpatie?
Sveikinu visus su prasidėjusiu rudeniu! Esu tvirtai nusiteikusi, kad viskas, kas mūsų laukia, yra tik į gera. Dėkoju už viską, kas jau vyksta, ir už tai, kas dar bus. Linkiu visiems to paties – jausti, kad esate savimi ir savo vietoje.
