Lietuvos Respublikos Prezidentui
Gitanui Nausėdai
Gerbiamas Prezidente,
Kreipiamės į Jus ragindami inicijuoti nepriklausomos tarptautinės komisijos sukūrimą, kuri ištirtų tarptautinės finansinės paramos, skirtos Baltarusijai per Lietuvos juridinius asmenis, fondus, žiniasklaidos projektus ir politines struktūras nuo 2020 metų, panaudojimą.
Remiantis viešais Europos Komisijos pareiškimais, Europos Sąjunga skyrė apie 200 milijonų eurų demokratinėms iniciatyvoms, pilietinei visuomenei, politiniams kaliniams, nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių projektams, susijusiems su Baltarusija, remti. Jungtinės Amerikos Valstijos papildomai skyrė apie 180 milijonų JAV dolerių panašiems tikslams. Lietuva tapo vienu pagrindinių šio finansavimo administravimo ir paskirstymo centrų.
Tačiau po kelerių metų visuomenė vis dažniau užduoda paprastą klausimą:
Kur dingo šie pinigai, kas kontroliavo jų paskirstymą ir kokie buvo realūs rezultatai?
Situacija Baltarusijoje nepagerėjo. Represijos sustiprėjo. Tūkstančiai žmonių buvo suimti. Nepriklausoma žiniasklaida šalies viduje buvo sunaikinta. Baltarusija vis labiau įtraukiama į karą. Daugelis Baltarusijos piliečių prarado namus, darbą, turtą, sveikatą ir šeimas.
Tuo pačiu metu užsienyje aplink Baltarusijos temą susiformavo ištisa finansinė ir politinė infrastruktūra, veikianti demokratijos, žmogaus teisių ir paramos Baltarusijos žmonėms vardu, tačiau neturinti pakankamos viešos atskaitomybės.
Pastarieji skandalai ir vieši atskleidimai sukėlė rimtą susirūpinimą dėl galimo netinkamo tarptautinės paramos lėšų panaudojimo.
Visų pirma, buvusi vadinamosios Koordinacinės tarybos pirmininkė buvo susijusi su maždaug 180 tūkstančių eurų Europos paramos lėšų pasisavinimo skandalu, po kurio grįžo į Minską, kur buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. Šie kaltinimai sukėlė didelį visuomenės rezonansą struktūrose, susijusiose su pagalba Baltarusijai.
Tuo pačiu metu, kai buvę politiniai kaliniai bandė atkurti savo gyvenimą po kankinimų ir įkalinimo, kai sulaikytųjų šeimos rinko pinigus advokatams ir vaistams, o vienišos motinos, pabėgusios iš Baltarusijos dėl represijų, stengėsi išmaitinti savo nepilnamečius vaikus užsienyje, tam tikri asmenys, susiję su Lietuvoje veikiančiomis su Baltarusijos tematika susijusiomis struktūromis, regis, pelnėsi iš pačios sistemos, sukurtos tariamai padėti šioms aukoms.
Šiame kontekste pastarosios viešos diskusijos apie Lietuvoje vykdomus su Baltarusija susijusius projektus, įskaitant pranešimus apie maždaug 200 tūkstančių eurų, susijusių su buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo veikla, kelia rimtų klausimų dėl skaidrumo, atskaitomybės ir tarptautinės paramos lėšų panaudojimo. Šių išlaidų tikslai, efektyvumas ir praktiniai rezultatai visuomenei iki šiol nėra pakankamai paaiškinti, todėl reikalauja nepriklausomo išaiškinimo ir patikrinimo.
Visuomenė turi visišką moralinę ir teisinę teisę klausti, kaip buvo paskirstyta tarptautinė pagalba, skirta Baltarusijos žmonėms, kas iš jos gavo naudą, kokie konkretūs rezultatai buvo pasiekti ir ar šių lėšų panaudojimas atitiko organizacijų viešai deklaruotus humanitarinius tikslus.
Daugelis Baltarusijos piliečių nuoširdžiai tikėjo, kad Lietuvos politikai padeda Baltarusijai vadovaudamiesi solidarumu, demokratinėmis vertybėmis ir moraline atsakomybe žmonėms, kenčiantiems nuo represijų. Tačiau vis dažniau kyla rimtų nuogąstavimų, kad dalis šios sistemos galėjo virsti uždaru grantų, atlyginimų, konsultacinių sutarčių, politinės įtakos ir tarptautinėmis lėšomis finansuojamos veiklos tinklu be skaidrumo ir pakankamos atskaitomybės.
Ši situacija daro milžinišką žalą ne tik finansine, bet ir politine bei moraline prasme. Ji griauna pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, diskredituoja pačią tarptautinio solidarumo idėją ir didina nusivylimą tarp Baltarusijos piliečių, kurie tikėjosi tikros paramos vienu sunkiausių laikotarpių savo šalies šiuolaikinėje istorijoje.
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams, susijusiems su Baltarusijos piliečių asmens duomenų rinkimu, saugojimu ir tvarkymu. Po tokių iniciatyvų kaip „Pergalės planas”, „Hajun” ir „Juodoji Baltarusijos knyga” kompromitavimo ar atskleidimo šimtai Baltarusijos piliečių buvo persekiojami, suimami, tardomi, jų namuose vykdomos kratos, o jie patys įkalinami Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
Taip pat būtina nustatyti, kas rėmė šiuos projektus, kas vykdė jų priežiūrą, kokie įsipareigojimai galiojo jautrios asmeninės informacijos apsaugai, ar buvo laikomasi Europos ir Lietuvos teisinių standartų asmens duomenų apsaugos ir žmogaus teisių srityje, taip pat ar egzistavo pakankami atsakomybės mechanizmai tuo atveju, jei tokia informacija patektų į autoritarinių jėgos struktūrų rankas.
Dėl to daugelis Baltarusijos piliečių demokratiją vis dažniau pradėjo sieti ne su teisingumu, atvirumu, solidarumu ir pagarba žmogaus orumui, o su uždaromis finansinėmis struktūromis, politiniu favoritizmu, privilegijuotomis grupėmis, gyvenančiomis iš tarptautinių grantų, atskaitomybės stoka ir visuomenės negalėjimu gauti sąžiningų atsakymų dėl lėšų, skirtų Baltarusijos žmonėms padėti, panaudojimo.
Pakankamo skaidrumo, nepriklausomos priežiūros ir viešos atskaitomybės trūkumas tam tikrų Lietuvoje veikiančių organizacijų, susijusių su Baltarusijos tematika, veikloje jau dabar daro didelę žalą pasitikėjimui ne tik Lietuvos ir Europos institucijomis, bet ir pačiais demokratijos principais. Tai ypač pavojinga todėl, kad autoritariniai režimai aktyviai naudojasi tokiomis situacijomis siekdami įtikinti visuomenę, jog korupcija, veidmainystė ir piktnaudžiavimas valdžia egzistuoja visur vienodai, taip pakirsdami tikėjimą pačia demokratija.
Prašome atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą, kaip faktiškai buvo panaudoti šimtai milijonų eurų ir dolerių, skirtų Baltarusijos žmonių vardu per Lietuvoje veikiančias organizacijas. Toks tyrimas visiškai atitinka Europos ir Lietuvos teisės principus, įskaitant:
317 Europos Sąjungos veikimo sutarties straipsnį, reikalaujantį ES lėšas valdyti laikantis gero finansų valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės principų.
325 Europos Sąjungos veikimo sutarties straipsnį, numatantį ES finansinių interesų apsaugą bei kovos su sukčiavimu, korupcija ir pažeidimais priemones naudojant Europos lėšas.
Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, nustatantį skaidrumo, atskaitomybės, veiksmingos finansinės kontrolės ir interesų konfliktų prevencijos taisykles naudojant ES išteklius, įskaitant 61 straipsnį.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, įtvirtinantį skaidrumo, teisėtumo, objektyvumo, atsakomybės ir atskaitomybės principus viešąjį interesą liečiančiais klausimais.
Siekdami pašalinti įtarimus dėl galimo netinkamo lėšų panaudojimo, interesų konfliktų, priežiūros stokos ir neefektyvaus tarptautinės paramos, skirtos Baltarusijos žmonių vardu, naudojimo, pagarbiai prašome:
Sukurti nepriklausomą tarptautinę komisiją, įtraukiant Lietuvos institucijas, ES atstovus, tarptautinius auditorius, žiniasklaidos organizacijas, nepriklausomus ekspertus ir Baltarusijos demokratinės visuomenės atstovus be politinės diskriminacijos.
Atlikti išsamų finansinės paramos, paskirstytos per Lietuvoje veikiančias su Baltarusija susijusias struktūras ir organizacijas nuo 2020 metų, auditą.
Paskelbti komisijos išvadas, įskaitant informaciją apie grantus, atlyginimus, konsultacinius mokėjimus, administracines išlaidas, subrangovus ir projektų efektyvumą.
Įvertinti galimus interesų konfliktus, priežiūros trūkumus, netinkamo lėšų panaudojimo atvejus, taip pat rizikas, sukurtas Baltarusijos piliečiams projektuose, susijusiuose su jautriais asmens duomenimis.
Prašome išsiaiškinti, koks ryšys egzistuoja tarp 313 kvadratinių metrų vilos Graikijoje, deklaruotos 800 tūkstančių eurų vertės, įsigijimo aukšto rango valstybės pareigūno, buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergis šeimos ir jo veiklos kuruojant organizacijas bei fondus, sukurtus finansinei paramai Baltarusijai teikti. Tuo metu, kai daugelio Baltarusijos piliečių namai buvo plėšiami, jų turtas konfiskuojamas, o tūkstančiai žmonių kentėjo nuo represijų ir buvo priversti palikti šalį, kai kurie asmenys galėjo gauti asmeninės naudos žmonių kančių ir tragedijos fone.
Baltarusijos žmonės nusipelno sąžiningų atsakymų. Europos mokesčių mokėtojai nusipelno sąžiningų atsakymų. Lietuva taip pat nusipelno sąžiningų atsakymų. Skaidrumas nėra išpuolis prieš demokratiją. Skaidrumas yra tai, kas atskiria demokratiją nuo jos imitacijos.
Pagarbiai,
Dr. Valerijus Cepkala
Buvęs ambasadorius JAV, Baltarusijos aukštųjų technologijų parko įkūrėjas ir vadovas, 2020 metų kandidatas į prezidentus
„Belarus Democratic Forum” valdybos pirmininkas
Dmitrijus Bolkunecas
„Belarus Democratic Forum” generalinis sekretorius
