Gintaras Mikšiūnas
Pajūrio regione, vos už kelių kilometrų nuo poilsiautojų rojaus – Palangos ir Šventosios – Joskaudų kaime verda aistros dėl planuojamos šaulių šaudyklos. Joskaudų miškas – mėgstama tiek vietos gyventojų, tiek Palangos poilsiautojų oazė. Netoliese veikia HBH restoranas, jaunimo ir sportininkų pamėgtas „313 Cable“ vandenlenčių parkas bei SPA „Atostogų parkas“. Vietos žmonės įsitikinę: jei čia atsiras šaudykla, apie naujus poilsio industrijos projektus šiame regione teks pamiršti.
Nors vietiniai gyventojai ir aplinkosaugininkai jau seniai reiškia nerimą dėl triukšmo, saugumo bei gamtos apsaugos, šauliai tvirtina, kad tokia infrastruktūra – būtina stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Remiantis naujausiais pranešimais iš „Švyturio“, „Pajūrio naujienų“ ir „Palangos tilto“, projektas kurį laiką strigo biurokratiniuose labirintuose, tačiau jo ištakos gali būti gilesnės – ar tik ne noras „išmokyti šaudyti nelojalius“? Kodėl šauliams taip prireikė šaudyklos būtent čia, o ne kur nors kitur?
Šaudyklų trūkumas – reali problema
Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, tarp jų ir vadas plk. Linas Idzelis, nuolat pabrėžia, kad šalyje trūksta modernių šaudyklų, kur šauliai, savanoriai ir net civiliai galėtų tobulinti įgūdžius. „Tokia šaudykla stipriai prisidėtų prie Lietuvos šaulių sąjungos narių kovinio parengtumo didinimo bei vietos gyventojų ir valstybės saugumo“, – teigė Idzelis „Palangos tiltui“.
Pagal dabartinius planus, Joskaudų šaudykla būtų skirta ne tik šauliams, bet ir policijos pareigūnams, medžiotojams, jauniesiems šauliams bei civiliams parako entuziastams. Ji apimtų 2,5 ha atvirą teritoriją su septyniais šaudymo sektoriais, kuriuose būtų leidžiama naudoti B, C ir D kategorijų ginklus. A kategorijos ginklai būtų skirti tik specializuotoms grupėms.
Gyvename neramiais laikais – priešas, kaip mėgstama sakyti, alsuoja į nugarą. Todėl šis poreikis ypač aktualus šiandien, kai geopolitinė įtampa Europoje verčia stiprinti pilietinį pasirengimą kovoms su vidiniais ir išoriniais priešais. Pajūrio regionas, kaip strateginė zona prie Baltijos jūros, tampa natūraliu taikiniu tokiems projektams.
Klaipėdiečiai šauliai draugai Igoris Michailinas ir Saulius Bočkus, įsteigę VšĮ „Vakarų šaulių šaudykla“, sklypą įsigijo 2022 m. Siekis – sukurti profesionalią erdvę, kuri ne tik treniruotų, bet ir stiprintų patriotinį atsparumą. „Pagrindinis tikslas – stiprinti Lietuvos saugumą ir suteikti profesionalias sąlygas šauliams, kariams, sporto klubams bei vietos bendruomenei“, – teigė įstaigos atstovai.
Kodėl būtent pajūris? Gynybos poreikiams aukojama gamta ir tvarumas
Joskaudai, apsupti miškų ir nutolę nuo gyvenviečių, iš pirmo žvilgsnio atrodo ideali vieta šaudyklai: natūralios užtvaros, patogus privažiavimas iš Liepojos plento ir Žibininkų–Joskaudų kelio. Planuojama teritoriją apsupti 5,5–6 metrų aukščio pylimais, o energiją tiekti iš saulės baterijų ir vėjo jėgainių. Tokia sistema būtų ne tik ekologiška, bet ir savarankiška – nepriklausoma nuo išorinių šaltinių.
„Ribota komercinė veikla galimai gali būti taikoma tik projekto tvarumui užtikrinti“, – pripažįsta šauliai, pabrėždami, kad prioritetas esąs ne pelnas, o mūsų visų saugumas.
Vis dėlto pajūrio kontekste tokia šaudykla neatrodo vieniša. Ji galėtų tapti dalimi platesnio gynybos infrastruktūros tinklo.
Netoliese, Kurmaičiuose, planuoja įsikurti kita su kariniu–pramoniniu kompleksu siejama įmonė – UAB „Memel Tactical Group“, ginklų ir savisaugos priemonių gamintoja. Ji, kaip teigiama, buvusiame paukštyne gamins ir sandėliuos sprogmenis bei šaudmenis, o, kaip įtaria vietos gyventojai, galbūt ir dronų komponentus.
Gandų ir spekuliacijų – gausu, o valdžia tyli, palikdama žmones spėlioti ir kurti savo versijas. Gyventojai internete mato vaizdus iš Ukrainos, kur kaimai ir miesteliai, esantys šalia karinių objektų, buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus. Drąsesni komentatoriai socialiniuose tinkluose įžvelgia dar toliau – esą karinės pramonės objektai sąmoningai įkurdinami šalia gyvenviečių, kad prireikus būtų „užtikrintos“ civilinės aukos.
Nors tai – atskiros iniciatyvos, tačiau jos atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: kariniai ir saugumo projektai migruoja į regionus, kur anksčiau dominavo poilsis, turizmas ir žemės ūkis. Kretingos rajono savivaldybė tvirtina nežinanti detalių apie „Memel Tactical Group“ planus, bet jau inicijuoja detalaus plano keitimą. Tai tik patvirtina, kad kariuomenės pėdsakai čia gilėja, o vietos valdžia su gyventojais seniai atprato tartis ir kalbėtis.
Juk kam kalbėtis su „runkeliais“? Tie kaimiečiai, girdi, vis tiek nelojalūs – balsuoja už „Nemuno aušrą“ ar „valstiečius“. Tai kam dar burną aušinti aiškinantis su tais, kurie trukdo „didiesiems tikslams“?
Kariniai vėjai Kurmaičiuose: galimai atsirasiančios gamyklos šešėlis
Pagal „Švyturio“ laikraščio publikaciją situacija Kurmaičiuose dar labiau kelia gyventojų nerimą. Buvusio paukštyno teritoriją Upės g. 17 įsigijo Klaipėdoje registruota UAB „Memel Tactical Group“ (lietuviškai – Memelio taktinė grupė), kuri, kaip nurodo Rekvizitai.lt, užsiima ginklais bei savisaugos priemonėmis.
Bendrovės vadovas Robertas Švanys patvirtino, kad ruošiamas detalusis planas žemės paskirties keitimui į sandėliavimą ir gamybinę paskirtį, tačiau konkrečių detalių apie ateities veiklą kol kas neskelbia. „Kol kas tik ruošiamas detalusis planas, o kas bus ateityje — kol kas nenuspręsta“, – sakė jis „Švyturiui“.
Pabrėžtina, jog tai ne tas pats Švanys, kuris 2023 metais pagrobė savo kūdikį ir pabėgo į Kaliningradą. Pavardės sutampa, bet, kaip sakoma, ką gali žinoti — Lietuva juk mažas kraštas.
Kurmaičių bendruomenė girdėjo apie pardavimą, bet nėra informuota apie planus – tai, kaip mėgsta sakyti politikai, indikuoja, jog kažkoks derybų procesas vyko už uždarų durų. Savivaldybės atstovė Rūta Laurinaitienė žiniasklaidai atsakė, kad gautas tik prašymas inicijuoti detalaus plano parengimą, o daugiau detalių nėra pateikta. Visa informacija esą skelbiama TPDRIS sistemoje, tačiau investicija viršijo milijoną eurų, o rajono valdžios „abejingumas“ žiniasklaidai sukėlė papildomų klausimų: ar tikrai niekas nesidomėjo, ką čia kurs tie verslininkai iš Klaipėdos?
Jei teritorija taps karinės gamybos dalimi – pavyzdžiui, ginklų surinkimo ar testavimo cechu – regionas gali virsti „saugumo centru“. Tačiau kaina vietiniams būtų didelė: triukšmas, padidėjęs transporto judėjimas, poilsiautojų srautų sumažėjimas Palangoje ir kitos galimos rizikos.
Atsargumas iš praeities pamokų ir Darbėnų gamyklos istorija
Kretingos rajono gyventojų įtarumas ir nepasitikėjimas valdžia ar investuotojais nėra iš piršto laužtas – žmonės vis dar puikiai prisimena 2024 m. pradžios skandalą dėl planuotos vandenilio ir etanolio (tiksliau, e-metanolio) gamyklos netoli Darbėnų. Danijos kompanija „European Energy“ paskelbė apie 400 mln. eurų vertės investiciją į žaliojo kuro gamyklą Auksūdžio kaime.
Pagal planus per metus būtų pagaminama 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų metanolio, naudojant elektrolizę ir atsinaujinančią energiją.
Projektas žadėjo naujas darbo vietas ir ekologišką gamybą, tačiau vietos bendruomenė sukilo – gyventojai baiminosi taršos, triukšmo, poveikio „Natura 2000“ saugomoms teritorijoms ir gyvenimo kokybės pablogėjimo šalia kurortinės zonos. Protestai, peticijos ir vieši susirinkimai privertė Kretingos rajono tarybą nepritarti planams, o savivaldybė atsisakė išduoti reikalingus leidimus.
Meras Antanas Kalnius išgirdo daugybę skirtingų nuomonių, tačiau galiausiai „European Energy“ atsisakė projekto Kretingos rajone ir ėmė ieškoti kitos vietos Lietuvoje. Ši istorija paliko gilų pėdsaką – darbėniškiai ir viso rajono gyventojai tapo itin jautrūs bet kokiems pramoniniams ar net „žaliems“ projektams, ypač jei jie gali kelti grėsmę aplinkai ar žmonių saugumui.
Todėl dabartiniai planai Joskauduose ir Kurmaičiuose ne tik įstringa biurokratiniuose labirintuose, bet ir primena, kad „geros intencijos“ neretai virsta didelėmis problemomis. Vietiniai reikalauja skaidrumo, o valdžia, anot kritikų, vis dar laikosi principo „nieko nematau, nieko negirdžiu“.
Be to, vis dažniau girdėti priekaištų, esą dėl pirmojo jūrinio vėjo parko fiasko kalti būtent kretingiškiai – kadangi jie nepanoro vandenilio gamyklos Darbėnuose, dabar pirmasis parkas be tokio komponento esą praranda prasmę. Tuomet, sako skeptikai, ir Antrojo parko veikiausiai nebus – konkursas juk neįvyko ir, regis, neįvyks. Grandinė užsidaro.
Triukšmas, gamta ir kurortinis įvaizdis
Grįžkime prie šaudyklos reikalų. Sprendžiant iš vietos žiniasklaidos publikacijų ir „Pajūrio naujienų“ reportažo „YouTube“ platformoje, ne visi džiaugiasi tokiais kaimynais. Vietiniai Joskaudų gyventojai jau anksčiau protestavo prieš projektą, o Palangos medžiotojų būrelis viešai išreiškė nepritarimą.
„Nuolatinis triukšmas trikdytų laukinių gyvūnų gyvenimo ritmą ir išbaidytų žvėris, o šaudymo metu į aplinką patektų teršalų“, – teigia medžiotojų atstovai. Jie pabrėžia, kad šaudykla nederėtų su kurortiniu Palangos įvaizdžiu, kuriame vertinama ramybė, gamtos grožis ir poilsis, o saugumo rizikos – pernelyg didelės šalia gyvenamųjų teritorijų.
Šauliai atsako faktų kalba: atlikti triukšmo matavimai, pasak jų, rodo, jog lygis neviršys higienos normų, o poveikis faunai bus minimalus. „Šie rezultatai buvo patikrinti kelių nepriklausomų ekspertų“, – tvirtina VšĮ atstovai.
Vis dėlto dabartinė situacija išlieka paini. Šauliai kalba apie „paruošiamuosius darbus pagal planą“, o savivaldybė – kad jokių statybų nėra, esą vyksta tik veikla netoliese esančiame smėlio karjere. Praėjusią savaitę savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama patikrinti darbų teisėtumą, nes žemės paskirtis vis dar nurodyta kaip ūkininkavimo.
Meras Antanas Kalnius anksčiau, įsiklausęs į bendruomenės nuomonę, projektą tarsi „padėjo į stalčių“. Tačiau dabar, anot „Švyturio“, valdžia elgiasi taip, lyg „nieko nemato, nieko negirdi“.
Objektyviai vertinant, šiuo metu šaudyklos projektas iš tiesų stringa: nėra statybos leidimo, žemės paskirtis nepakeista, tačiau, sprendžiant iš „Pajūrio naujienų“ reportažo, traktoriai žemėje jau dirba.
Vis dėlto šaulių artumas centrinei valdžiai, būsimo gynybos finansavimo milijonai ir saugumo retorika rodo, kad spaudimas vietos valdžiai ir bendruomenėms tik didės. Lietuvos šaulių sąjunga remia privačias iniciatyvas, o Pajūrio regiono strateginė padėtis suteikia papildomų argumentų „už“.
Jei darbai iš tiesų vyksta tyliai, kaip rodo technika sklype, galima spėti, kad gyventojų pasipriešinimas bus greitai ir negailestingai palaužtas. Nes, kaip dažnai nutinka Lietuvoje – svarbiausia, kad darbai vyktų, o popieriai visada „suvaikščios“ tada, kai reikės, ir taip, kaip reikės.
