Andrius Kasper
Vakar – didžiausias 2025 metų kruvinas išpuolis Anglijoje.
Šalia gana lietuviško Peterboro, galima sakyti lietuviško greitkelio Peterboras-Londonas traukinyje žiauriai subadyti 11 žmonių.
Lietuviškoji žiniasklaida, kaip ir dėl ukrainiečių merginų nužudymų prieš porą mėnesių, nelaiko reikšmingu įvykiu ir stebi, kaip reaguos kitos žiniasklaidos priemonės ir koks bus atgarsis visuomenėje.
Peterboras – miestas maždaug 100 km nuo geografinio Anglijos centro. Jame yra net viena iš trijų Anglijoje esančių „Bernelių užeigų“ – kitos dvi – rytų Londone.
Traukinys iš Peterboro į Londoną pajudėjo 19:30, lapkričio 1 dieną, šeštadienį, Visų Šventųjų dieną. Nors Anglijoje Halovyno šventimas tradiciškai vyksta spalio 31-ąją, kuri buvo penktadienis, šeštadienį šiurpnakčiai kai kur buvo švenčiami toliau. Tai buvo sunkinanti aplinkybė, kad žmonės patikėtų, jog tai ne šiurpnakčio pokštas.
Liudininkų teigimu, traukiniui vos pajudėjus, užpuolikas ėmėsi peiliu badyti keleivius. Nepaisant traukinio aliarmo mygtukų paspaudimo ir pagalbos skambučių, traukinys sustojo tik kitoje stotyje – praėjus 14 minučių, 19:44. Traukinio mašinistas sprendžia, kur geriausia sustoti, pagal problemos sudėtį – sustojus viduryje laukų, tai nebūtų pats geriausias sprendimas dėl rizikos gyvybei, dėl elektros, dėl kitų greitųjų traukinių, tarnybų privažiavimo galimybių nebuvimo ir pan.
Policija teigia, kad pirmąjį skambutį gavo 19:42 ir du įtariamuosius sulaikė 19:50 – praėjus vos 8 minutėms nuo pirmojo skambučio.
Nepaisant tokio operatyvumo, traukinyje esančių filmavimo kamerų ir akivaizdžių faktų, apie įtariamuosius daugiau nieko nebuvo pranešta iki kitos dienos ryto 10 val. vykusios spaudos konferencijos.
Liudininkas televizijai iškart po įvykio pasakojo, kad nusikaltėlis buvo juodaodis.
Tačiau spaudos konferencijoje, vykusioje praėjus 14 valandų po incidento, buvo atskleista ypač mažai apie du areštuotuosius: du Britanijos piliečiai – 32 metų juodaodis ir 35 metų Karibų kilmės vyras. Jokių nuotraukų, jokių traukinio kameros vaizdo įrašų, kaip kad matėme JAV traukinyje nužudytos ukrainietės atveju.
Anglijoje šios 14 valandų jau laikomos operatyvesniu informavimu apie nusikaltėlių etninę kilmę, po to kai ilgą laiką policija politizuotai ar jautriai vengdavo atskleisti nusikaltėlių tapatybes, taip palikdami vietos gandams ir įtakodami politinius procesus.
Tačiau vis dar neatskleistos nei nusikaltėlių nuotraukos, nei vaizdo kamerų įrašai. Keista ir kad nėra liudininkų telefono vaizdo įrašų. Tikėtina, kad policija kartu su tarnybomis kontroliuoja informacijos viešinimą, nurodydama, ką skelbti ir ko neskelbti.
Informacijos slėpimas ir vėlinimas neišvengiamai veda prie politinių procesų įtakojimo, remiant vienų politinių grupuočių interesus ir pažeidžiant kitų. Dažnai argumentuojama, kad taip stengiamasi nepakenkti tyrimui, tačiau kiek tai tiesa, o kiek politizuojama ar veikiama nekokybiškai – dažnai kyla nemažai abejonių.
Dėl kažkokių priežasčių, nepaisant baimę keliančio, neišprovokuoto smurto viešoje erdvėje, nuspręsta šio išpuolio nelaikyti teroristiniu.
Traukiniai pastaruosius kelis mėnesius buvo nusikaltimų vieta JAV ir Vokietijoje, kur ukrainietės pabėgėlės buvo subadytos peiliu ir nustumtos po traukiniu. Abu nusikaltėliai buvo kilę iš trečiojo pasaulio šalių. Bent JAV atveju žinoma, kad nusikaltėlis peršoko traukinio bilietų tikrinimo vartelius.
Jungtinėje Karalystėje taip pat pastebimi dideli bilietų tikrinimo vartelių pažeidimai, ypač etniškai marguose rajonuose. Tuo tarpu stočių darbuotojai bijo ginkluotų pažeidėjų, todėl situacija jau daugelį metų yra vangiai kontroliuojama (arba visai nekontroliuojama). Reikėtų prisiminti „sudaužytų langų“ teoriją, kad maži nusikaltimai, tokie kaip nemokėjimas už traukinio bilietą, ugdo nebaudžiamumo jausmą ir veda prie didesnių nusikaltimų motyvacijos.
Traukiniai ir stotys vis labiau automatizuojami, darbuotojų ateityje galimai bus mažiau. Nauji metro traukiniai dažnai daromi ištisiniai, ne atskirais vagonais. Tokiu atveju sunkiau pabėgti, pasislėpti tiek nuo fizinės atakos, tiek nuo cheminio ar sprogstamojo užpuolimo.
Vakarų pasaulis kenčia nuo vis daugiau išpuolių. Pranešimų apie prievartavimus ir sužalojimus peiliu srautas yra didžiulis. Dažniausiai nusikaltėliai yra atvykę iš trečiojo pasaulio šalių arba jų palikuonys. Tačiau sprendimai dažnai apsiriboja sprendžiant ne priežastis, o pasekmes. Dėmesys nukreipiamas į papildomas netiesiogines priemones, pavyzdžiui, skaitmeninių tapatybės kortelių įvedimą.
JAV žodžio laisvė iš dalies sugrįžo šiemet, išrinkus naują prezidentą. Tuo tarpu Europa eina priešinga linkme ir riboja diskusijas apie įvykius, tapatybės politiką. Jungtinėje Karalystėje baudžiama už visokius net ir palyginti menkus nuomonės reiškimus, susijusius su žmonių iš trečiojo pasaulio antplūdžiu.
Lentelėje – 10 paskutinių išpuolių Jungtinėje Karalystėje, kuriuose sužeista daugiau nei keturi žmonės.
