Algimantas Rusteika
Po sienų su Baltarusija uždarymo prie sienos stovi ne tik apie 2 000 mūsų sunkvežimių. Atsakydama į tai Baltarusija uždraudė per savo teritoriją judėti Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms – vilkikams, sunkvežimiams ir (pus)priekaboms. Išimtis palikta tik įvažiavimui/išvažiavimui per LT–BY sieną, tačiau pati ši siena Lietuvos sprendimu uždaryta iki 2025-11-30 (išimtys labai siauros).
Tiesioginiai prastovų nuostoliai: jei ~2 000 vilkikų stovi, o vienos paros išlaidos (vairuotojas, degalai generatoriui, parkavimas, terminų pažeidimų kaštai) sudaro apie 400–800 € per dieną, tai – maždaug 0,8–1,6 mln. € per dieną vien tik iš prastovų. Net 7 tokios dienos – jau 5,6–11,2 mln. €.
Lietuvoje 2024 m. I pusmetį veikė apie 6 089 kelių vežėjai, turintys ES (Bendrijos) licenciją – tai faktinė tarptautinių ir sunkiųjų krovinių vežimo bazė. Platesnis rinkos dalyvių skaičius (įskaitant mažesnius vežėjus) minimas apie ~7 750 įmonių. Per metus jos perveža apie 140 mln. tonų krovinių.
Lietuvos kelių transporto sektorius (krovininis + keleivinis, tačiau krovininis sudaro ~90 %) kasmet sumoka į valstybės ir socialinius fondus apie 1,7–2,0 mlrd. eurų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Tai vienas didžiausių mokesčių mokėtojų sektorių šalyje.
Didžiausi krovinių srautai eina iš Europos į Rusiją, Kazachstaną, Vidurinę Aziją, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną ir toliau. Tiesiausias maršrutas, aplenkiantis karo zoną Ukrainoje, eina būtent per Baltarusiją – šiuo keliu važiuoja didžioji dalis krovinių.
Dabar šiam transportui teks atsisakyti pačių didžiausių ir pajamingiausių pervežimų prieš Kalėdas, nes pervežimų kaina drastiškai išaugs, sutartys bus nevykdomos arba bus dirbama su nuostoliu, stengiantis neprarasti klientų – kuriuos tuoj perims konkurentai.
Kelių transporto paslaugų eksporto pajamos: 2025 m. I ketv. – apie 1,37 mlrd. €. 2025 m. I pusm. – apie 2,5 mlrd. € (TTLA agreguotas rodiklis). Kiek bus nuostolių? Bendras oficialus skaičius dar nepaskelbtas, tačiau transporto organizacijos jau kalba apie dešimtis milijonų eurų.
Apylankų kaštai (maršrutai per Latviją/Lenkiją): papildomi 300–800 km vienai kelionei (priklausomai nuo krypties į RU/KZ/CN koridorių), t. y. 150–400 € papildomai degalams + 1–2 dienos grafiko praradimo (dar 200–400 € dienos sąnaudų).
Net jeigu pavyktų perrikiuoti 50–70 % reisų, vieno mėnesio papildomos sąnaudos sektoriui gali siekti 10–30 mln. € (priklausomai nuo srauto dalies, kuri realiai važiavo per BY). Su kitomis susijusiomis netektimis vežėjai per metus praras bent 400 mln. € – ir tai labai konservatyvus vertinimas.
Dar vienas valdžios smūgis Lietuvai ir jos verslams, didesnis nei „kalio trąšų“ istorija. Kartu – ir smūgis biudžeto mokesčių surinkimui.
Kiek dar tokių smūgių bus?
Reikės – juk pasiskolins, ar ne?
