„Nebūkite šventesni už Popiežių, ir nustokite tarnauti Maskvai,“ – taip savo kreipimesi į Lietuvos valdžios institucijas sako europarlamentaras, paskutinis sovietinis politinis kalinys Petras Gražulis. Jo žodžiai skamba aštriai, bet šiandien, kai Lietuvos užsienio politika akivaizdžiai stringa tarp puikybės, technokratinių dogmų ir giluminės valstybės šešėlių, tokie žodžiai įgauna daug platesnį politinį svorį.
Diplomatinė puikybė kaip dovana Kremliui
Gražulis atvirai teigia, kad Lietuvos vadovai šiandien elgiasi taip, tarsi būtų užhipnotizuoti moralinės pozos, bet ne realios geopolitikos: „Nusiimkite puikybės kepurę, kuri naudinga Vladimirui Putinui, ir pradėkite realias derybas ne tik su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, bet ir su Aleksandru Lukašenka.“
Faktai kalba patys už save. Kol Vakarų lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekia išlaikyti bent minimalų dialogą su Baltarusija, Lietuvos URM net laiško nenori pasiųsti. Gražulis tai vadina tiesiai: „Jūs net rašto dėl vilkikų paleidimo nenorite parašyti, nors Ukraina ir Popiežius gali tartis, o Lietuvos URM – ne.“
Lukašenkos žingsniai, kurių Lietuva apsimeta nematanti
Gražulis primena, kad Baltarusija pastaruoju metu daro žingsnius, kuriuos diplomatinė logika reikalautų bent įvertinti:
-
„A. Lukašenka paleidžia dešimtis politinių kalinių.“
-
„Jis perspėja Lenkiją apie karinius dronus, skrendančius per Baltarusijos teritoriją.“
-
„JAV prašymu žada paleisti dar 100 politinių kalinių.“
-
„2025 m. lapkričio 22 d. Ukrainos prašymu jis paleido 31 kalinį, o Popiežiaus prašymu – du katalikų kunigus.“
Lietuva šių faktų nekomentuoja. Vyriausybė tyli. Žiniasklaida taip pat.
Šią tylą Gražulis apibūdina griežtai: „Lietuvos sisteminėje žiniasklaidoje – kapų tyla, nes tai trukdo giluminei valstybei stumti Lukašenką į Kremliaus glėbį.“
Kontrabandos „oro balionų“ farsas
Viena aštriausių P. Gražulio viešo kreipimosi vietų – apie cigarečių kontrabandos balionus, kurie kažkodėl tampa „nesugaunami“ tik Lietuvos pareigūnams.
Gražulis klausia: „Kodėl Latvijos pareigūnai per kelias valandas suranda ir balionus, ir jų užsakovus – Lietuvos gyventojus? Kodėl mūsų policija, pasieniečiai ir prokuratūra to negali padaryti per kelis metus?“
Jis retoriškai priduria: „Gal jau laikas paprašyti latvių, kad sugautų ir mūsų kontrabandos organizatorius?“
Tai ne tik skambus pareiškimas. Tai – skaudus institucijų nekompetencijos, o gal ir uždangstymo klausimas.
Giluminė valstybė: kas iš tiesų kontroliuoja Lietuvos politiką?
Žurnalistai ir ekspertai ne kartą yra kalbėję apie tariamai egzistuojančią „giluminę valstybę“. Tačiau Gražulio teiginys – vienas aiškiausių: „Albinas Januška laidoje džiaugėsi, kad sukūrė giluminę valstybę. Neabejoju, kad tai padaryta kartu su įslaptintais KGB agentais, kurie iki šiol valdo Lietuvos politiką.“
Ir tai esą paaiškina nuoseklią Lietuvos politikos kryptį, kuri, kaip sako europarlamentaras, paradoksaliai dirba Rusijos naudai: „Matyt, tam ir dirba užslaptinti agentai, kurie per kontrabandą, oro balionus ir derybų žlugdymus neleidžia traukti Baltarusijos iš Kremliaus glėbio.“
„Nustokite tarnauti Maskvai“
Teksto kulminacija – tiesi ir be užuolankų išsakyta žinutė: „Nustokite, prisidengę patriotizmo skraiste, tarnauti Maskvai.“
Šio sakinio galia ta, kad jis meta iššūkį ne opozicijai, ne periferinėms grupėms, o patiems aukščiausiems Lietuvos valdžios sluoksniams – Prezidentui, Premjerei, Užsienio reikalų ministrui ir Seimo komitetams.
Petro Gražulio pozicija – patogi ar nepatogi – lieka faktu
Kreipimosi pabaigoje Gražulis savo padėtį apibūdina taip: „Esu paskutinis sovietinis politinis kalinys, šiandien persekiojamas genderistinės ideologijos.“
Tai galima vertinti įvairiai. Bet vieno ignoruoti neįmanoma: jis šiandien vienas iš nedaugelio Lietuvos politikų, kurie garsiai kelia nepatogius klausimus apie Lietuvos politikos kryptį, jos ryšį su realia geopolitika ir jos paradoksalų neveiksnumą, kuris, sąmoningai ar nesąmoningai, stiprina Maskvos pozicijas regione.
Petro Gražulio žodžiai šokiruoja tik tuos, kurie vis dar tiki, kad Lietuvos užsienio politika yra skaidri, nuosekli ir savarankiška. Tačiau jo citatos atskleidžia tai, ką daugelis žino, bet nedrįsta pasakyti garsiai: Lietuva šiandien užstrigusi naratyvų spąstuose, o reali geopolitika – nustumta į paraštę.
Ir kol tai tęsis, Baltarusiją nuo Maskvos atitraukinėti bandys Popiežius, Ukraina, JAV, Lenkija – bet tik ne Lietuva.
