Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas po ką tik pasibaigusio specialaus komiteto posėdžio nevynioja žodžių į vatą. Jo teigimu, posėdis, skirtas hibridinėms grėsmėms aptarti, tapo pavyzdžiu, kokių posėdžių apskritai neturėtų būti. Politikas pripažįsta, kad tikėjosi sisteminio ir esminio pokalbio apie valstybės saugumą, tačiau realybė nuvylė iki gėdos.
„Požiūris buvo paviršutiniškas, pats posėdis – gėdingai trumpas. Nebuvo nė vieno realaus pranešimo iš tarnybų“, – teigia Gaižauskas. Pasak jo, tai iškėlė elementarų, bet nemalonų klausimą: kam toks posėdis apskritai buvo organizuotas?
Hibridinės grėsmės – trejus metus tas pats ratu: planai, derinimai ir raginimai neeskaluoti
Politikas primena, kad nuo 2022 metų Lietuva susiduria su įvairiomis hibridinėmis atakomis, tarp jų – ir nesibaigiančia kontrabandinių balionų istorija. Tačiau vietoj rezultatų, anot jo, girdimi tik nuolatiniai raginimai „neeskaluoti situacijos“.
„Jau trečius metus turime grėsmingą situaciją… vis dar tik ieškome sprendimų, kažką planuojame“, – sako parlamentaras. Tokia stagnacija, jo tvirtinimu, yra nebe techninė problema, bet politinės valios krizė.
Vienintelė išeitis – politinė lyderystė ir Seimo specialioji komisija
Gaižauskas neslepia, kad posėdžio metu išsakė „labai kritišką poziciją ne tik dėl šio posėdžio formato, bet ir dėl bendro požiūrio į grėsmių rimtumą“. Jo nuomone, situacija nepajudės iš vietos tol, kol Seimas neprisiims realios politinės lyderystės.
Todėl jis jau pradėjęs derinti pozicijas su Seimo pirmininku ir įvairių frakcijų lyderiais dėl specialios Seimo tyrimo komisijos sukūrimo. Politikas teigia, kad politinis sutarimas dėl tokios komisijos – jau pasiektas.
Komisijos tikslas būtų ne kosmetiniai patikrinimai, bet esminis sistemos auditas. Ji turėtų principingai įvertinti:
-
hibridinių grėsmių mastą ir žalą nacionaliniam saugumui,
-
visų specialiųjų tarnybų bei Generalinės prokuratūros veikimą ir tikrąsias galimybes neutralizuoti grėsmes,
-
prevencinės sistemos veikimo trūkumus,
-
galimus netinkamo pareigų vykdymo atvejus, kurie leido situacijai išsiplėsti.
Tyrimo apimtis apimtų laikotarpį nuo 2022 metų iki šiandienos – tai laikotarpis, kuriame, pasak politiko, aiškiai matomas institucinis sąstingis ir negebėjimas pereiti prie veiksmų.
„Kitų realių variantų nematau“
Gaižauskas įsitikinęs: tik griežtas, principingas ir bekompromisis politinis lyderiavimas gali iš esmės pakeisti situaciją.
„Tai turi padaryti Seimo specialioji komisija. Kitų realių variantų nematau“, – akcentuoja parlamentaras.
