Jonas Ivoška
Tie, kas gyveno pokario kaime, tikriausiai prisimena, kad tarpusavyje darniai sugyvenusios šeimos gyveno gerokai pasiturinčiau. Tokių šeimų sutuoktiniai nesikivirčijo tarpusavyje ir nesantaiką nekėlė su kaimynais. Jie dažniau veikdavo bendromis pastangomis ir iš to turėdavo abipusės naudos. Skandalistai paprastai sulaukdavo kvaišų, bukapročių, tešlagalvių „epitetų“. Tokiems kaimynai nenešdavo skerstuvių, jie retai sulaukdavo javapjūtės ar bulviakasio talkų. Žodžiu, žmonės bendrabūvį, grindžiamą ne prievarta ir baime, o santarve ir pagarba kito savasčiai, laikė vertybe.
Manau, kad toks sodietiškas bendrabūvis daug kuo gali būti pamokantis ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Juk pilietinė darna, nesikišimas į kaimynų vidaus reikalus, abipusiai naudingas ūkinis bendradarbiavimas – tai krašto turtėjimo ir pažangos sąlygos.
Suprantama, kad turint kaimyną, kuris taikų sambūvį supranta tik baimės pagrindu, lygiavertė bendrystė yra problemiška. Tačiau nesant pariteto, pavyzdžiui, karinių galių santykyje, nėra reikalo kaimyno noro jaustis galingesniu mėginti nuginčyti jam įrodinėjant priešingai. Ramiai pripažinkime jo naikinamosios galios viršenybę, nedėdami pastangų tai praktiškai įrodyti. Parodykime jam savo pranašumus, pavyzdžiui, gamtotvarkoje, visuomenės savivaldos srityje, atskirose sporto šakose, kad jam kiltų noras su mumis varžytis ne toje srityje, kur jis neginčijamai stipresnis, o ten, kur mes lygiaverčiai ar net pranašesni.
Neskatindami kaimyno įrodinėti savo pranašumo ten, kur jis akivaizdžiai stipresnis, neaktyvuosime ir jo įrodinėjimo paskatos. Vadovaukimės išmintimi ir siūlykime kaimynui varžytis tose srityse, kur mes turime pasiekimų. Be varžytuvių pripažindami jo konkretų pranašumą, žymiai sumažinsime kaimyno motyvaciją veikti toje srityje, kurioje nėra rungtyniavimo stimulo. Primeskime jam savo valią varžytis ten, kur yra įrodinėjimo intriga, kvieskime jį bendradarbiauti ten, kur yra abipusė nauda.
Šiandieninės mūsų pastangos tarpvalstybiniuose santykiuose pasiekti teigiamą rezultatą kaimyno gąsdinimu, o ne derybomis, labiau atitinka bukumo, o ne išminties kriterijus.
