Lijana Lekavičienė,
Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė
ES Teisingumo teismas nusprendė, kad ES šalys privalo pripažinti kitoje ES šalyje sudarytą tos pačios lyties santuoką. Oficialiai tai nereikalauja, kad Lietuvoje būtų įteisintos tokios santuokos, tačiau kritiškai žiūrint, šis sprendimas kuria precedento efektą, kuris gali būti naudojamas tolimesniems pokyčiams.
Praktikoje tai reikštų: nors Lietuvoje negalima gauti santuokos liudijimo, sutuoktiniai vis tiek gali naudotis daugeliu sutuoktiniams priklausančių teisių ir, nors įstatymai nepasikeitė, praktinė situacija artėja prie įteisintos santuokos. Kas toliau? Natūraliai kils klausimas ir dėl vaikų įvaikinimo. Ir šiuo klausimu palankiai, ko gero, pasisakys tas pats ES Teisingumo teismas.
Lietuva turi problemą – mažėjantį gimstamumą ir senstančią visuomenę, todėl svarbu saugoti tradicinę šeimą – vyro ir moters sąjungą – kaip pagrindinį vaikų gimimo ir auginimo institutą. O šis teismo sprendimas, nors ir ribotas, jis palaipsniui gali keisti šeimos politiką Lietuvoje.
Valstybė turi suverenią teisę pati nusistatyti, kokia šeimos samprata geriausiai prisideda prie jos tikslų – vaikų gimimo ir auginimo skatinimo bei visuomenės stabilumo užtikrinimo. Mūsų šalies Konstitucija šeimą apibrėžia kaip instituciją, kuri palaiko visuomenės tęstinumą. Ji taip pat primena mūsų pareigą rūpintis savo tėvais senatvėje.
Tačiau kyla klausimas, ar valstybė pakankamai nuosekliai įgyvendina savo pareigą remti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Kodėl pastaruoju metu vis dažniau kvestionuojama tradicinė šeimos samprata ir siūloma ją suprasti ne tik kaip vaikų auginimo erdvę, bet ir kaip dviejų suaugusiųjų partnerystę, skirtą jų pačių poreikiams?
Laisvė judėti, teisė rinktis partnerį – tai svarbu, tačiau prioritetas turi būti vaikų ir visuomenės interesai.
Nepakeisiu nuomonės, kad šeima turi būti suprantama TIK kaip vyro ir moters sąjunga – natūrali institucija, kurios tikslas yra vaikų gimimas ir auginimas, visuomenės tęstinumas ir stabilumas. Pasikartosiu, minėtas teismo sprendimas tai tik žingsniai, kurie kuria kitus sprendimus ateičiai.
Kviečiu Seimo narius nepamiršti, kad svarbu ne formaliai įgyvendinti sprendimo raidę, bet išties rūpintis tautos atsinaujinimu bei gyventojų gausa. Reikėtų suprasti didžiulę šeimos reikšmę visuomenėje – troškimą, kad šeima išliktų gyvybingu visuomenės pagrindu. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tendenciją perimti šeimos kaip institucijos privalumus, kurie ypač vilioja, į vienalytes sąjungas.
Ko, mano nuomone, trūksta – tai didesnio ir kūrybiškesnio dėmesio vaikams šeimoje. Taip pat siekti, kad vaikams būtų svarbu rūpintis tėvais senatvėje – tais, kurie pagimdė ir užaugino naujus visuomenės narius.
Negalima pamiršti, valstybės sprendimai šeimos, įvaikinimo ir socialinės politikos klausimais turi būti formuojami pagal Lietuvos interesus, o ne tik pagal teisinius ES precedentus. Mūsų prioritetas turi būti vaikai, šeimos stiprybė ir tautos tęstinumas. Tik tai garantuoja, kad Lietuva išliks gyva, o mūsų vertybės – saugios.
