Prof. Ignas Vėgėlė
Vakar valdančiosios daugumos koalicinė taryba vienbalsiai apsisprendė balsuoti už Kapčiamiesčio poligono steigimą. Nepaisant visuomenės prašymų pateikti atsakymus, kylančio susipriešinimo, valdžios bendravimo su Lietuvos piliečiais klaidų. Nepaisant ir to, kad nuo sprendimo Valstybės gynimo taryboje (VGT) priėmimo nei visuomenei, nei Seimo nariams nepateikti duomenys, pagrindžiantys vienokį ar kitokį sprendimą.
Kreipiuosi į Valstybės gynimo tarybą – jos Pirmininką JE Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Juozą Oleką, Vyriausybės vadovę Ingą Ruginienę, Krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną ir kariuomenės vadą gen. Raimundą Vaikšnorą – prašydamas pateikti visuomenei VGT svarstytus naujojo poligono poreikio ir Kapčiamiesčio poligono vietos parinkimo palyginamuosius duomenis bei analizę.
Lietuvos gynybos stiprinimas yra neatidėliotinas valstybės prioritetas, tam būtina užtikrinti tinkamą Lietuvos kariuomenės rengimą, užsitikrinti sąjungininkų karių telkimą Lietuvoje ir jų pasirengimą ginti Lietuvą karinės agresijos atveju. Tokių tikslų įgyvendinti neįmanoma be pakankamos pratybų infrastruktūros, įskaitant poligonus.
Akivaizdu, kad bet kokie didelių biudžeto lėšų reikalaujantys sprendimai, dar ir darantys poveikį krašto apsaugai, Lietuvos piliečių nuosavybei ir Lietuvos gamtai turi būti pagrįsti išsamiais duomenimis, galimos žalos ir naudos bei investicijų palyginimu, taip pat pasiekimų rodikliais, o šie duomenys turi būti vieši, sprendimai – skaidrūs.
Kol kas Kapčiamiesčio poligono steigimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, visuomenei pateikiami tik itin ribotos apimties duomenys. Nors buvo surengta net keletas susitikimų su Kapčiamiesčio gyventojais, rajonų savivaldybių administracijomis ir kitomis bendruomenėmis, tačiau nei šiuose susitikimuose, nei kitaip plačiajai visuomenei nebuvo pateikti naujo poligono poreikio ir jo vietos parinkimą pagrindžiantys duomenys ir jų analizė. Išskyrus teritorijos žemėlapį, kurioje apibrėžtas planuojamas Kapčiamiesčio poligonas, ir kelis su planuojamu poligonu susijusius skaičius, nepateikiama jokios palyginamosios medžiagos su kitomis alternatyviomis vietomis.
Primenu, kad dar 2022-aisiais steigiant Rūdninkų poligoną buvo pabrėžiama, kad Lazdijų rajono teritorija buvo svarstoma kaip potenciali vieta naujam poligonui, tačiau „…buvo atsisakyta, nes neatitiko karinio poligono reikalavimų: teritorijos netinkamos karinei veiklai vykdyti, jose daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo vietų, rekreacijos zonų“.
Maža to, nepateikiami net ir duomenys, apie Lietuvos kariuomenės poreikius: veikiančių poligonų užimtumą karių pratyboms, planuojamą veikiančių, plečiamų ir naujai steigiamo poligonų užimtumą, karių treniruočių trūkumą veikiančiuose ir naujai steigiamame poligone.
Priminsiu, kad per pastaruosius kelis metus Lietuva nuosekliai plėtė kariuomenės pratybų vietų skaičių: 2022-aisiais Lietuvoje tebuvo 6 poligonai, o 2026-aisiais jų jau yra 9 ir siūloma steigti 10-ąjį. Vertindama šiuos skaičius visuomenė teisėtai prašo paaiškinimų, besiremiančių konkrečiais duomenimis.
Duomenų, jų palyginimo nepateikimas, poligono steigimą pagrindžiančių teiginių prieštaringumas su anksčiau skelbtais kelia pagrįstas abejones visuomenėje, kuria įspūdį, kad valdžia žino geriau, tuo pačiu žemindama ją rinkusius, nesukuria jokių prielaidų dialogui, bet skatina priešpriešą. Valdžia privalo atstovauti visuomenę, siūlyti ir argumentuoti savo sprendimus, ieškoti kompromiso tarp skirtingų interesų, telkti, bet ne skaldyti.
Sprendimą dėl naujo poligono steigimo turės priimti Seimas: kviečiu valstybės pareigūnus ar Europos parlamento narius susilaikyti nuo dviprasmiškų teiginių, kad sprendimas Seime tėra tik nereikšmingas formalumas, nes sprendimas dėl poligono steigimo jau yra priimtas. Parlamentinėje valstybėje tokie teiginiai kelia pagrįstas abejones, ar Lietuvoje tinkamai veikia valdžių padalijimo principas, o kartu ir visa atstovaujamoji demokratija.
Niekuomet nebalsavau ir nebalsuosiu už tuos sprendimus, kuriuos priimti akivaizdžiai trūksta duomenų. Esu įsitikinęs, kad taip turi elgtis kiekvienas Tautos atstovas. Esame prisiekę „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“. Neįsivaizduoju sąžiningo tarnavimo žmonių gerovei be duomenų analizės svarbiais Seime svarstomais klausimais. Tie, kurie nesusipažinę su faktais, iš anksto žino, kaip balsuoti, akivaizdu, kad neveikia sąžiningai. Lygiai kaip ir netarnauja visiems Lietuvos žmonėms ir Lietuvai, nebent – neatskleistiems interesams arba vykdydami „politinę prekybą sprendimais“.
Tikiu stipria ir vieninga Lietuva, kurioje skaidrūs ir pagrįsti valdžios sprendimai remiasi pagarba kiekvienam piliečiui ir kiekvienai bendruomenei. Pagarba prasideda nuo žinomų duomenų ir informacijos atskleidimo ir dialogo. Viliuosi, Valstybės gynimo taryba nedelsiant pateiks duomenis, kuriais rėmėsi priimdama sprendimą ir atkurs visuomenės pasitikėjimą.
Kreipimosi tekstas pridedamas.
