Linas Karpavičius
Du draugai, arba „Rytai – reikalas subtilus“ (Восток – дело тонкое), k/f „Balta dykumos saulė“ (1969)
Tik be pavydo scenų. Rašau tik tai, kas man įdomu. Vertinti iš moralinės pusės karo negaliu, nes savo esme karas iš principo yra amoralus. Emocijos, meilės ar nemeilės – ne man. Jei šiame kare būčiau norėjęs kažką juodinti ar plauti, būčiau panaudojęs žuvusių mergaičių faktą. Propagandos fronto darbuotojams ir verkšlenantiems dėl atsitiktinės kulkos, vaikų žūtys yra fantastiškas grobis.
Man įdomu pastebėti dėsningumus, sutapimus, manipuliacijas ir bandymus veikti žmonių sąmonę, formuoti jų nuomonę pagal „geras – blogas“, „savas – svetimas“ ir kitus algoritmus ir juos įpiršti auditorijai.
Nenoriu būti banalus, bet karas niekada nebūna švarus. Kare, kaip taisyklė, visi springsta kraujais, laidoja artimuosius, vaikus, kaimynus. Nes kitaip nebūna. Atsakingai pareiškiu, nes kaip istorikas tai žinau. Ruoškitės, nes kol kas dar turite laiko. Todėl džiaugtis karu reiškia tik viena – šaukti karo dievus link savęs ir tapti sekančio karo taikiniu. Ir jis ateis.
O dabar – geopolitinis rašinėlis, kuris chronologiškai atskleidžia visuomenės nuomonės formavimo dėsningumus ir principus. Rašinys paremtas tikrais faktais ir leidžia suprasti, kaip formuojama žmonių nuomonė, kaip dirbtiniu būdu kreipiami įvykiai tam tikra linkme. Ir nesakykite, kad nežinojote, jog kiekvienas karas įvyksta tik remiantis mūsų pačių valia. Jei jos nebūtų – nebūtų nė vieno karo.
Pradžiai – truputis istorijos. XIX amžiuje tarp Rusijos imperijos ir Persijos vyko du karai: (1804–1813) ir (1826–1828). Jų išdavoje teritorijos į šiaurę nuo Arakso upės atiteko Rusijai, o teritorijos į pietus nuo Arakso liko Persijai. Taip atsirado Azerbaidžanas – buvusi Rusijos imperijos, vėliau SSRS, o dabar nepriklausoma valstybė (Šiaurės Azerbaidžanas) ir Pietų Azerbaidžanas – azerbaidžaniečių gyvenamas regionas dabartiniame Irane. Dėl šio padalijimo šiandien Irane gyvena 15–25 milijonai azerbaidžaniečių, o pačiame Azerbaidžane – apie 10 milijonų.
Taigi gyveno du draugai – Erdoganas ir Alijevas. Prasidėjus koalicijos karui prieš Iraną, šie du draugai siuntė užuojautos pareiškimus Irano režimui ir grūmojo Izraeliui. Nuosaikiai grūmojo.
Vasario 28 dienos vakare Azerbaidžano URM paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma: „Mes nuoširdžiai raginame visas konflikto šalis rodyti maksimalų susilaikymą, vengti veiksmų, kurie galėtų dar labiau paaštrinti įtampą, ir grįžti prie derybų stalo.“
Erdoganas pareiškė: „Mes esame giliai nuliūdę ir susirūpinę JAV ir Izraelio smūgiais mūsų kaimynui Iranui, kurie prasidėjo po Netanjahu provokacijų.“
Kovo 1 dieną Ilhamas Alijevas išreiškė užuojautą Irano prezidentui Masudui Pezeškianui: „Mes esame giliai sukrėsti žinia apie tragišką Irano Islamo Respublikos aukščiausiojo vadovo ajatolos Sejedo Alio Chamenei mirtį. Išreiškiame jums, velionio šeimai ir draugiškai Irano tautai nuoširdžiausią užuojautą dėl šios sunkios netekties ir linkime kantrybės bei ištvermės. Linkime draugiškai ir broliškai Irano tautai taikos, stabilumo ir saugumo šią sunkią dieną. Tegul Dievas jį apgaubia savo gailestingumu.“
Tikėkimės, linkėjimai išsipildys.
Kovo 2 dieną – tyla, o kovo 3 dieną pasirodo pranešimas: „Turkija ir Azerbaidžanas koordinuoja savo veiksmus dėl Irano problemos kas valandą. Ruošiamasi daugeliui scenarijų. Broliškos šalys turi būti pasirengusios visiems galimiems variantams.“
Kovo 4 dieną pasirodė pranešimai, kad JAV gali apginkluoti kurdų formuotes. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas apsilankė Irano ambasadoje Baku. Alijevas išreiškė užuojautą dėl ajatolos Ali Chamenei ir taikių gyventojų žūties. Azerbaidžano prezidentas taip pat padarė įrašą lankytojų knygoje. (žr. foto)
Tą pačią dieną buvo paskelbta apie Pietų Azerbaidžano koordinavimo platformą, atstovaujančią beveik 30 milijonų Azerbaidžano turkų, gyvenančių Irane. Ji oficialiai kreipėsi į Azerbaidžano prezidentą Alijevą su prašymu imtis priemonių tarptautiniu lygmeniu, kad būtų apsaugoti Pietų Azerbaidžano žmonės.
Kovo 5 dieną prasideda kardinalus pokytis Azerbaidžiano retorikoje, bet ne iš karto. Pasirodo pranešimai, kad: iš Irano paleistas bepilotis orlaivis nusileido Nachičevanės oro uosto teritorijoje.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija: „Mes tvirtai smerkiame šiuos bepiločių orlaivių išpuolius, vykdytus iš Irano teritorijos. Šis išpuolis prieš Azerbaidžano teritoriją prieštarauja tarptautinės teisės normoms ir principams bei prisideda prie įtampos regione didinimo. Azerbaidžano pusė pasilieka teisę imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių. Iranas privalės atsakyti į klausimus.“
Azerbaidžano gynybos ministerija: „Islamo Respublika Iranas privalo prisiimti visą atsakomybę už incidentą. Azerbaidžano gynybos ministerija rengia būtinas atsakomąsias priemones mūsų šalies teritoriniam vientisumui ir suverenitetui apsaugoti, civilinių gyventojų ir infrastruktūros saugumui užtikrinti. Šie agresijos veiksmai neliks be atsako.“
Irano URM pavaduotojas Garibabadi paneigė Teherano dalyvavimą incidentuose su dronais prie Nachičevanės tarptautinio oro uosto.
Šalys, viešai pasmerkusios Irano bepiločių orlaivių smūgius Nachičevanėje: Saudo Arabija, Kataras, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Izraelis, Kuveitas, Turkija, Prancūzija, Jordanija, Kazachstanas, Sirija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija, Gruzija, Estija, Moldova, Pakistanas, Vengrija, Italija…
Ilhamas Alijevas sušaukė Saugumo Tarybą ir pareiškė, kad: „Irano pusė turi pateikti paaiškinimus Azerbaidžanui ir atsiprašyti“.
Prezidentas pareiškė, kad „Azerbaidžanas nesitaikstys su šiuo nepagrįstu teroristiniu aktu, įvykdytu prieš šalį“. Jis priminė, kad „tai nėra pirmas atvejis, kai Irano valstybė vykdo teroristinius aktus prieš Azerbaidžaną ir azerbaidžaniečius. Tie, kurie norėjo patikrinti mūsų jėgą, buvo sutriuškinti geležiniu kumščiu, šiandienos įvykis atves prie tokios pat baigties. Šie nedorėliai žmonės, įvykdę šį teroristinį aktą prieš mus, dėl to gailėsis. Tegul jie nebando mūsų jėgos. Suduoti Nachčevanei klastingą, bailų ir beširdį smūgį! Ši dėmė niekada neišnyks nuo jų bjaurių ir šlykščių veidų. Mūsų ginkluotosios pajėgos – Gynybos ministerija, Valstybinė pasienio tarnyba ir visos kitos specialiosios paskirties pajėgos – yra pervestos į pirmąją mobilizacijos būseną ir turi būti pasirengusios vykdyti bet kokią operaciją“.
Vėliau pasirodė pranešimas: „Šiandien nepriklausoma Azerbaidžano valstybė yra vilties vieta daugeliui Azerbaidžano gyventojų, gyvenančių Irane.“
Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė, kad Iranas paleido keturis bepiločius orlaivius, iš kurių vienas buvo numuštas.
Kovo 6 diena. Azerbaidžanas evakuoja ambasadą Teherane ir generalinį konsulatą Tabrize.
Mano komentaras:
Gali būti, kad koalicija antžeminę operaciją patikės kurdams, Turkijai ir Azerbaidžanui. Visi nori savo grobio dalies, tačiau tam kol kas trukdo viešoji nuomonė ir nenuspėjama Irano galia, kurią Iranas slepia. Niekas negali pasakyti, ar Iranas jau priešmirtinėse konvulsijose, ar tik atsitraukė persigrupuoti.
Pasirodė pranešimų, kad Pakistanas sutelkė 30 000 karių kontingentą prie sienos su Iranu.
Keturių dronų provokacija, tikėtina, buvo surengta Turkijos su Azerbaidžano palaiminimu. Augantis valstybių, reiškiančių palankumą Azerbaidžanui, sąrašas rodo, kad provokacija priimama už gryną pinigą, o garbėtrošką Alijevą stengiamasi įvilioti į karą su Iranu.
Nieko nuostabaus – Rytuose vieni kitus per dieną sugeba kelis kartus parduoti. Vakar glėbesčiavosi ir reiškė užuojautas, o šiandien peilį į nugarą smeigia. Ne veltui Izraeliui ir JAV arabų pasaulyje lengvai sekasi rasti sąjungininkų.
Taip atrodo didžioji politika. Norėtumėte būti politiku ir kasdien eiti į kompromisą su sąžine? Aš – ne.
