Kęstutis Masiulis spaudoje išplatino, kad kreipėsi į ministeriją, jog jam atsakytų, kodėl Lietuvoje kainos didesnės nei Vokietijoje.
Tai, kad nevargintų ministerijos klerkų, Kestučiui atsakau: Lietuvoje yra 21% PVM, o Vokietijoje kai kam – 7%, todėl Lietuvoje 14% gali būti didesnės kainos.
Ir dar keista, kai Seimo narys to nežino, arba populistiškai elgiasi prieš naujus Savivaldybės rinkimus, taip gudraudamas prieš visuomenę.
Kai apie tai parašiau Kęstučiui ir pateikiau skaičiavimus, kodėl Lietuvoje pensijos ir algos mažiausios, Kęstutis pradėjo mane įžeidinėti ir gėdinti, kad jis yra dėstytojas ir viską žino, o aš nieko neišmanau. Jam atrodo, kad viešas sektorius neprikimštas švogerių ir ten viskas gerai.
Tai, gerb. Kęstuti, būtum dar labiau šokiruotas, jeigu palygintum Lietuvos ir Lenkijos kai kuriuos rodiklius (aš manau, kad mums verta lygiuotis į Lenkiją, o ne į Latviją ar Estiją).
Taigi, Lenkijoje: minimalus mėnesinis užmokestis didesnis 40%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 41%, vidutinė pensija – 79 % (!!!), o prekių kainos mažesnės daugiau kaip 20% (!). Tuo tarpu BVP 1 gyventojui praktiškai viedodas (?!). Va čia ir yra visas įdomumas…
Labai keistai Kęstutis Masiulis sureagavo, kai jam pateikiau savo straipsnį, argumentuodamas, kodėl Lietuvoje mažiausios ES pensijos ir algos. Pateikiu visą straipsnį:
“Lietuvai reikia H. Fordo mastymo lyderio
Tam, kad įmonė darbininkai galėtų nusipirkti automobilį, H. Fordas jiems dvigubai padidino algas. Jis buvo įsitikinęs, jog be galo svarbu negaišinti darbininko laiko, verčiant jį atsinešinėti reikalingas medžiagas bei dalis ar net kilnoti jas nuo grindų. Fordas pasirūpino, kad darbo įrankiai, mašinų dalys ir kitos priemonės atvažiuotų pas darbininką konvejeriu ar vagonėliu. Reikmenys buvo paduodami juosmens lygyje — darbininkas galėjo maksimaliai greitai atlikti savo užduotį. Gamybos metodai buvo rūpestingai analizuojami, nuolat ieškant geresnių, efektyvesnių technologijų. Sudėtingi uždaviniai būdavo skirstomi j paprastesnius, kuriuos galėtų atlikti ir žemesnės kategorijos darbininkai be ilgo apmokymo.
Nė viena šių idėjų nebuvo Fordo. Pakeičiamas dalis jau prieš šimtmetį buvo panaudojęs E. Vaitnis; visas šias idėjas savo raštuose buvo išdėstęs gerai žinomas ekspertas F. V. Teiloras; surinkimo konvejerius jau naudojo keletas mažesnių firmų. Tačiau Fordas buvo pirmasis gamintojas, pritaikęs visas šias idėjas.
Rezultatai buvo stulbinantys: 1908 m. pigiausias Modelis T buvo parduotas už 825 dolerius. Iki 1913 m. kaina nukrito iki 500 dolerių. 1916 m. ji buvo sumažinta iki 360 dolerių. Pagaliau 1926 m. kaina nukrito iki 290 dolerių. Nukritus kainai, sparčiai vyko prekyba. JAV tapo “ratuota tauta”, o Fordas — turtingiausiu pasaulio žmogumi.
Šiandien Lietuvoje, darbuotojams mokami minimumai ir pensininkai gauna mažiausias pensijas ES ir paplitusi nuomonė, kad visų problemų kaltininkai yra verslas, nors realiai visų problemų esmė yra būtent išpūstas viešasis sektorius, kuris dirba ne efektyviai, plauna milijardus ir moka mažas algas. Verslas matydamas, kokios algos viešajam sektoriuje, žinoma, moka tiek pat. Ir tai natūralu.
Todėl, jei norime gyventi oriai, privalome pasielgti taip, kaip pasielgė H. Fordas: atlikti elementarias reformas, kurias jau senai siūlo nepriklausomi nuo valdžios ekonomistai.
Vienas pagrindinių punktų, kuriuos įgyvendinę gyventume oriai, – tai sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas iki maždaug 30 proc. BVP. Tuomet Lietuva lygiuotųsi į konkurencingiausias ir efektyviausias valstybes, o ne į perteklinį išlaidavimą ir nutukusį viešąjį sektorių pamėgusias valstybes.
Nepersistengiančio viešojo sektoriaus (Valdžios ir valstybės įmonės) darbuotojų skaičių sumažinti 50%. Tai leistų 100% padidinti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Dabar viešajame sektoriuje dirba apie 450 000 darbuotojų, tai yra apie 40% visų dirbančiųjų (išsivysčiusiose šalyse viešajame sektoriuje dirba 15 -20%). Pabandykite paskaičiuoti, kiek jie mums kainuoja: 450 000×5000( tiek jie kainuoja mums per mėn)×12mėn=? (mašinėlė nesugedo – tiek nulių nėra joje).
Atlikę šią reformą pasiektume, kad dirbantys viešajam sektoriuje uždirbtų apie 4000- 5000Lt, o privatus verslas būtų priverstas pakelti algas iki tokio pat lygio. Taip padidintumėm vidaus vartojimą ir sudarytume sąlygas kurtis kitiems verslams, kurie pritrauktų emigravusius grįžti ir sukurtų darbo vietas atleistiems darbuotojams. Daug kas norėtų sugrįžti į tėvynę ir dirbti už padorią algą.”
Sigitas Martinavičius
