Kodėl naikinama Lietuvos teismo medicina?

14
11
- Reklama -

Teismo medicinos ekspertai muša pavojaus varpais. KK nuotr.

Respublikos Prezidentei

LR Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Nacionalinei teismų administracijai

Lietuvos generalinei prokuratūrai

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų rektoriams

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Dėl teismo medicinos gydytojų problemų

Kreipiamės į Jus, norėdami atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją dabartinėje Lietuvos teismo medicinoje. Tvarka šioje srityje būtina siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismų ir gydytojų, dirbančių šioje srityje interesus bei darbo kokybę. Teisingumo ministerija, kurios pavaldume per klaidą yra atsidūrę teismo medicinos gydytojai, nėra kompetentinga spręsti problemas šioje srityje, todėl kreipiame į Jus siekdami dar kartą atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir prašydami problemą spręsti iš esmės.

Pateikiame trumpas literatūros apžvalgas apie tendencijas pasaulinėje praktikoje bei palyginimus su dabartinė Lietuvos vykdoma politiką teismo medikų atžvilgiu. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriam pritarė ir mūsų profesinė sąjunga, bet jis iki šiol nepriimtas Seime. Prašome paspartinti šio įstatymo priėmimą ir skirti laiko, perskaitysi mūsų pridėta aiškinamąjį raštą, kuris padės priimti teisingą sprendimą.

Kodėl naikinama Lietuvos teismo medicina?

Teismo medicina – klinikinės medicinos mokslo šaka, kuri ne tik nustato smurtinių mirčių priežastis, bet ir tiria gyvus asmenis, prieš kuriuos buvo panaudotas smurtas, vertina ir kvalifikuoja padarytą sveikatos sutrikdymą, nustato ir aiškina gydymo klaidas, trūkumus, pateikia to priežastis. Šiuo metu ši specialybė kai kurių valstybės institucijų pastangų dėka yra tendencingai žlugdoma.

Problema prasidėjo 2000 metais, kai Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vienasmeniškai nusprendus tuometiniam direktoriui bei gavus Lietuvos respublikos Vyriausybės pritarimą, buvo reorganizuota į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutą prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Reorganizacija įvykdyta be viešo aptarimo ir be racionalaus paaiškinimo, kodėl klinikinės medicinos šakos teismo medicinos gydytojai buvo priskirti prie socialinių mokslų universiteto? Tai buvo pirmoji klaida, nuo kurios prasidėjo permanentiškas teismo medikų eliminavimas iš Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos ir teismo medicinos specialybės nykimas.

2008 metais teismo medicinos darbuotojų profsąjunga kreipėsi į valstybės institucijas (pagal kompetenciją), prašydama numatyti Lietuvos teismo medicinos vystymo koncepciją, nes tik po to galima spręsti klausimą dėl teismo medicinos priskyrimo vienai ar kitai valstybinei institucijai. Deja, šis klausimas buvo pavestas prie LR Vyriausybės veikusiai „Saulėlydžio“ komisijai, kuri 2009 metais priėmė fatališką sprendimą – prijungti teismo mediciną prie Teisingumo ministerijos (toliau TM). Tai buvo antroji klaida, kuri paspartino tolimesnį Lietuvos teismo medicinos, kaip sistemos, naikinimą.

Dabar kreipiamės į visus geros valios žmones dėl 12 metų vykdomos žalingos teismo medicinos politikos. Problemos esmė – politikų ir vykdančiosios valdžios nesuvokimas elementarių teismo medicinos tikslų ir uždavinių, koncentruojant dėmesį tik į mokamų ir pelningų paslaugų teikimą, kartais prieštaraujantį net teisės aktų nuostatoms. Atsisakymas priskirtų valstybės funkcijų, sukuria chaosą paslaugų teikimo sferoje, kas savo ruoštu sąlygoja didėjantį finansinių išteklių poreikį, diktuojantį savas problemas, kurios nėra naudingos nei Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, nei teisėsaugos pareigūnams, nei patiems teismo medicinos gydytojams, atsidūrusiems tikrai keblioje padėtyje, kai gali būti lengvai manipuliuojami nekompetentingų asmenų.

Norint geriau suprasti susidariusią situaciją dabartinėje Lietuvos teismo medicinoje, jos vykdomoje ,,vystymo“ politikoje, o taip pat bendras teismo medicinos tendencijas pasaulinėje praktikoje, pateikiame trumpas literatūros apžvalgas, nusakančias šios specialybės strateginius ir taktinius veiksmus, esmines plėtros gaires bei perspektyvas, t.y. kaip turėtų ši svarbi mokslo šaka plėtotis.

„Šiuolaikinės, gerai organizuotos teismo medicinos ekspertų sistemos funkcionavimas yra sąlyginai pigus. Pagrindinė problema, kuriant kokybišką teismo medicinos sistemą, yra neišprusimas – ne tik plačiosios visuomenės, bet daug svarbiau – teismų, teisėjų ir advokatų. Neišprusimo yra ir iš politikų pusės. Jie menkai supranta, kas atliekama teismo medicinos institucijose, jų nelanko ir jomis nesidomi, – juk mirusieji nebalsuoja. Apie politikus išgirstame tik tada, kai iškeliami ieškiniai prieš valstybę dėl nekompetentingumo teismo medicinos sistemoje. Visuomenė dažnai nežino apie blogą teismo medicinos sistemos kokybę, nes tiki, kad televizijos kriminaliniai šou parodo viską, kas dedasi jų bendruomenėje. Iš dalies kalta ir policija, neįvertindama kiek daug gali padėti kokybiška teismo medicinos sistema. Kai kuriais atvejais jiems nepatinka geros teismo medicinos sistemos pateikti duomenys. Jie teikia pirmenybę šarlatanui, kuris sako tai, ką jie nori išgirsti, o ne ekspertui, pasakančiam nemalonią tiesą.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.)

Kuo grindžiama kasdienybė

1 pavyzdys – apie mitą, kad Lietuvos teismo medicinoje tiriama per daug nesmurtinių mirčių

“Lietuvos teismo medikai tiria apie 54 proc. nesmurtinių mirčių atvejų.- atlieka kitoms sveikatos priežiūros tarnyboms priklausančias funkcijas.“ (VTMT(MRU TMI) direktorius A.Pauliukevičius Nacionalinės sveikatos tarybos 2004m. metiniame pranešime.).

„VTMT administracijos periodiškai pateikiama informacija teisėsaugos institucijoms apie nepagrįstai skiriamus teismo medicinos tyrimus mirčių atvejais, kai nėra smurtinės mirties požymių. Tai vertintina kaip teigiamas poslinkis, siekiant atsisakyti nebūdingų funkcijų – mirusiųjų tyrimų, nesant smurtinės mirties įtarimo. Smurtinės mirtys sudarė 51% visų ištirtų mirčių atvejų (2010 m. – 49%).“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos.).

„Bexar‘o apygarda, Teksasas (1983-1998 m.) medicinos ekspertų tirtų atvejų suskirstymas pagal mirties aplinkybes: viso – 31‘502 (100%); natūralios – 14‘718 (46,7%); žmogžudystės – 4‘893 (15.6%); savižudybės – 3‘440 (10,9%); nelaimingi atsitikimai – 7‘693 (24.4%); kitos – 75 8(2,4%).“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

„Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais vos trečdaliui iš apytikriai 550.000 – 600.000 mirties atvejų skiriamas skrodimas. Tai reiškia, kad per metus Anglijoje ir Velse apytikriai atliekama 130.000 skrodimų.“ (Post Mortem Technique Handbook, Second Edition, M. T. Sheaff, D. J. Hopster, London, UK, Springer-Verlag London Limited 2005).

2 pavyzdys – apie mitą, kad tik Lietuvos teismo medicina vykdo jai nepriklausančias funkcijas

„Pagal visus kanonus, teismo medikai turi tirti smurtines mirtis ir kai yra operatyvinių duomenų apie smurto įtarimą.“ – pasakojo Teismo medicinos instituto direktorius. Anot A. Pauliukevičiaus, iš visų Instituto atliekamų mirčių tyrimų, smurtinės mirtys nesiekia 50 procentų, tuo tarpu likusios mirtys – tai staigios mirtys, kurias turėtų tirti ne Teismo medicinos institutas, o kitos tarnybos. Šių mirčių priežasčių nustatymas teisėsaugos rankomis yra permetamas teismo medikams, todėl Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, atliekamų autopsijų skaičius yra toks didelis.“ (Nesprendžiamos Teismo medicinos instituto problemos kelia nesusipratimų visuomenėje bei trukdo teisėsaugos institucijų darbui (2009-07-29)). (http://infolex.lt/portal/start.asp?Tema=50&str=31963).

Europos Sąjungos ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms dėl teismo medicinos autopsijos atlikimo taisyklių suvienodinimo (Priimta Ministrų Komiteto 1999 m. vasario 2 d. 658-ajame ministrų pavaduotojų/atstovų posėdyje). Principai ir taisyklės, susiję su teismo medicinos autopsijų procedūromis. Rekomendacijų apimtis, p2.: „Autopsijas būtina atlikti visais akivaizdžiai ar įtariamai nenatūralios mirties atvejais, net esant vėlavimui tarp priežastinių reiškinių ir mirties, o būtent: a) žmogžudystė ar įtariama žmogžudystė; b) staigi, netikėta mirtis, įskaitant staigias kūdikių mirtis.“

„Teismo medicinos ekspertų sistemai priklauso smurtinės mirtys (nelaimingi atsitikimai, savižudybės ir žmogžudystės), staigios ir/ar netikėtos mirtys, įtartinos mirtys ir atvejai, kai mirties metu nedalyvauja gydytojas.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

Iš Vilniaus Universiteto Medicinos Fakulteto teismo medicinos gydytojų ruošimo programos (2005m.): „Ciklo pradžioje rezidentai nagrinėja mirusių asmenų teismo medicininių tyrimų atlikimą … Vėliau mokoma nustatyti natūralias bei staigias mirtis, o dar vėliau trauminių mirčių padarymo būdą (mechanizmą), laiką bei sveikatos sutrikdymo mastą bei naujagimių ir kūdikių mirtis.“

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ši funkcija (staigios mirties priežasties nustatymas) Lietuvoje, o taip pat ES šalyse yra deleguota teismo medicinos gydytojams, kurių specialiam paruošimui Valstybė skiria finansinius resursus. Kitų specialistų ir „kitų tarnybų“, kuriems galima būtų pavesti atlikti jų funkcijas (staigių mirčių tyrimus), nėra.

3 pavyzdys – apie Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau VTMT) vadovybės kompetenciją

„... jo (A.Pauliukevičiaus) manymu, yra nemaža dalis smurtinių mirčių, kurioms išsamaus tyrimo atlikti nereikėtų, o užtektų tik paties mirties fakto konstatavimo. Kaip pavyzdį A. Pauliukevičius pateikia tuos atvejus, kai mirties priežastys yra aiškios.“( Nesprendžiamos Teismo medicinos instituto problemos kelia nesusipratimų visuomenėje bei trukdo teisėsaugos institucijų darbui (2009-07-29)). (http://infolex.lt/portal/start.asp?Tema=50&str=31963).

„Kai kurie ne teismo medicinos patologai teigia, kad bet kuris, turintis bendrų patologijos žinių patologas, gali susitvarkyti su 85% teismo medicinos ekspertinių atvejų, o likusiems 15% reikalingas teismo medicinos patologas su pilnai įrengta teismo medicinos baze / infrastruktūra. Dėl to reikalingas tik nedidelis patyrusių teismo medicinos patologų skaičius, kuriems būtų nukreipiama 15% sudėtingų atvejų. Net ir sutikus su šia, šiek tiek abejotina prielaida, išlieka problema – kaip iš anksto žinoti kurie iš atvejų priklauso tiems 15%, kuriems reikalingas teismo medicinos patologas ir pilnai įrengta teismo medicinos laboratorija? Tuo net pats teismo medicinos ekspertas nėra visais atvejais įsitikinęs. Niekada negali žinoti, kada pats paprasčiausias skrodimas taps sudėtingu atveju, turinčiu nepaprastų pasekmių. Po autopsijos gali paaiškėti, kad liudininkų patvirtinta automobilių avarija, buvo žmogžudystė kartu su ginkluotu apiplėšimu. Paprasta savižudybė, apsinuodijus anglies monoksidu garaže, gali baigtis milijono dolerių ieškiniu. Paprasta staigi kūdikio mirties gali būti dešimtmečius trukusios vaikžudysčių grandinės atvejis.” (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

„…Mirusiųjų tyrimai atliekami net ir neįtariant smurtinės mirties, o vien dėl to, kad žmogus niekur nesigydė ir šeimos gydytojas negali išrašyti medicininio mirties liudijimo.“ (MRU TMI direktoriaus pavaduotojas R.Raudys, iš straipsnio „Lietuvos žinios“ 2009-01-29)..

„Pareigoms atlikti teismo medicinos sistema reikalauja keleto pagrindinių elementų. Visų pirma našiam sistemos funkcionavimui reikalingas atitinkamas įstatymas pagal kurį smurtinės mirtys (nelaimingi atsitikimai, savižudybės žmogžudystės), įtartinos mirtys, staigios ir netikėtos mirtys, mirtys be gydytojo priežiūros, mirtys kalėjimuose ir pataisos įstaigose patektų į teismo medicinos ekspertų jurisdikciją. Daug kur taip pat galioja svarbaus pranešimo apie „mirtį per 24 val.“ įstatymas, t.y., apie mirtį būtina pranešti teismo medicinos ekspertui, jei pacientas mirė per pirmąsias 24 val. nuo patekimo į ligoninę (nes tokie atvejai priklauso teismo medicinos kompetencijai). Šio įstatymo dėka pastebimi tokie atvejai, kuriuos priešingu atveju galima pražiūrėti.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

„Tyrimus reikėtų skirti tik tada, kai pareigūnai mato, jog ši byla toliau bus nagrinėjama“ (MRU TMI direktoriaus pavaduotojas R.Raudys, iš straipsnio „Lietuvos žinios“ 2009-01-2.).

„…Mirusiųjų „atranka“ teismo medicinos tyrimams vis dar nepakankama ir nekokybiška. Teisinis pagrindas šios problemos – pernelyg didelio nesmurtine mirtimi mirusių teismo medicinos tyrimų skaičiaus – sprendimui yra. 2008 m. rugpjūčio 11 d. LR generalinio prokuroro įsakymo Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ VI-ame skyriuje reglamentuotas ikiteisminio tyrimo pradėjimas mirties priežasčiai nustatyti. Šių rekomendacijų 90 p. nurodyta, kad nenustačius, kad mirtis galėjo būti smurtinė, ikiteisminis tyrimas nepradedamas ir priimamas proceso sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos.).

„Deja, neatlikus skrodimo, ne visada galima nustatyti žmogžudystę. 10% mirtinai sumuštiems vaikams nebūna išorinių sužalojimų požymių. Be to, neatlikus skrodimo, galima tik spėti apie tikslią mirties priežastį, ligos ar sužalojimo buvimą ir sunkumą, jų sukeltą sutrikimą, bei apie tai, ar sužalojimas sukėlė skausmą arba kančią ( tai svarbus klausimas civilinėse bylose) …“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

4 pavyzdys – „Ir virėja gali valdyti valstybę“ ( V.I.Leninas)

Iki 2000m. Lietuvoje Valstybinei Teismo medicinos tarnybai vadovavo teismo medicinos gydytojas prof. A.Garmus. Nuo 2000m. ir iki šiol – VTMT vadovas A.Pauliukevičius, kuris neturėjo ir neturi teismo medicinos gydytojo kvalifikacijos (turėjo neurochirurgo specialybę), savarankiškai neatliko nė vieno tyrimo ar ekspertizės, asmeniškai neatliko nė vieno mokslinio tyrimo, pats (nuo 2000m.) neparašė nė vieno mokslinio straipsnio.

„Vyriausiasis teismo medicinos ekspertas turėtų būti ministerijos licencijuotas teismo medicinos gydytojas, turintis didelę patirtį.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA).

5 pavyzdys – kiek Lietuvai reikia teismo medicinos gydytojų?

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto direktoriaus doc. dr. Alvydo Pauliukevičiaus teigimu, kol nebuvo atlikta išsamesnė Instituto veiklos problemų analizė, atrodė, kad Teismo medicinos institutui reikėtų dar 12-15 ekspertų. O jei Institutas vykdytų visus neargumentuotus teisėsaugos reikalavimus, tai ekspertų poreikis būtų dar didesnis: papildomai reikėtų 30-40 teismo medicinos ekspertų. Tačiau, Teismo medicinos instituto direktorius pabrėžia, kad jokioje valstybėje tiek ekspertų pagal bendrą gyventojų skaičių nėra. Šios problemos sprendimą A. Pauliukevičius įžvelgia darbo krūvio mažinime…“ (Defalcator dodecalateral industrialization bigumal. Anticipant squabblement, subtendinous propjet drillstock dory overdamping destroyer outwardly.

Coif rebroadcasting postganglionic crystallogeny equipping hydrocystoma. Localizator interganglionic posistor intraepithelial dehydrant macrolens. Angaria acronycal finder dpi towardly equisummable sulfhydryl optometry.

Nesprendžiamos Teismo medicinos instituto problemos kelia nesusipratimų visuomenėje bei trukdo teisėsaugos institucijų darbui (2009-07-29)). (http://infolex.lt/portal/start.asp?Tema=50&str=31963).

“Vieno milijono žmonių dydžio bendruomenei per metus gali tekti apytikriai 4000-6000 mirties atvejų.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

Lietuvoje apie 3mln. gyventojų. Per metus miršta apie 40‘000, iš jų iki 2002 m. 23%, o 2011 m. tik 16.9% mirties priežasčių nustatė teismo medicinos gydytojai.

Pagal nužudymų skaičių iš 27 ES valstybių Lietuva 27 vietoje, o Estija 26 vietoje. „Neseniai Eurostat paskelbė duomenis, kad daugiausia nužudymų Europos sąjungoje įvykdoma Lietuvoje ir Estijoje. Statistika skelbia, kad Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 8,76 nužudymai, Estija – antroje vietoje – 6,6 nužudymai 100 000 gyventojų.“ (Baltics top EU murder rates. Dec 01, 2010 http://www.baltictimes.com/news/articles/27426/).

Logiškai galvojant, jeigu Lietuvoje, miršta 3 kartus daugiau žmonių (palyginus su kitomis ES šalimis), daugiausia nužudymų, tai turėtų būti ir daugiau teismo medicinos gydytojų. Įdomu, pagal kokius duomenimis buvo atliekama ši „išsamesnė Instituto veiklos problemų analizė“?

„Apibendrinant problemas, susijusias su ekspertine veikla, svarbiausiomis išlieka išliekantis santykinai didelis darbo krūvis; didelis mirusių nesmurtine mirtimi tyrimų skaičius; ilgi komisijinių tyrimų … atlikimo terminai.“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos).

Valstybinė teismo medicinos tarnyba, visus šiuos metus labai paprastai sprendžia šias problemas – t.y. stengiasi atsisakyti vykdyti savo funkcijas. Tai akivaizdžiai parodo 2002-2011m ekspertinio darbo rodiklių palyginimas: mirusiųjų tyrimų sumažėjo 25.8%, gyvų asmenų tyrimų sumažėjo 42,2%, išvykų į įvykio vietas sumažėjo 5 kartus; išvykų į teismus sumažėjo 17,9%. Piktavališkai nekuriamos naujos darbo vietos gydytojams pabrėžiant, kad „Šiuo metu laisvų darbo vietų tarnyboje nėra.“ (iš VTMT internetinio puslapio http://www.vtmt.lt/pages/lt/kita/karjeros-galimybes.php.).

„Nagrinėjant ekspertizių pagal bylos medžiagą … skyrimo tendencijas pastebėta, kad kaip ir anksčiau ženkli dalis jų skiriamos Vilniaus skyriaus ekspertams. Todėl išlieka pagrindinė šių tyrimų problema – ilgi atlikimo terminai…bendras atliktų tyrimų skaičius išaugo iki 384 (2010 m. – 244). Kokios pagrindinės tokių tyrimų eilės susiformavimo priežastys? Tradicijos – skirtingų Lietuvos regionų teisėsaugos institucijos siunčia papildomus, pakartotinius, deontologinius, sveikatos būklės nustatymo ar kitus sudėtingus tyrimus į VTMT Vilniaus skyrių, kaip į savotišką „apeliacinę“ instanciją, o šių tyrimų persiuntimas kitiems padaliniams paprastai sukelia teisėsaugos institucijų nepasitenkinimą. Kita priežastis – ribotos VTMT Vilniaus skyriaus žmogiškųjų išteklių galimybės – jos neadekvačios deleguojamų tyrimų skaičiui.“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos.).

Iš šių viešų pareiškimų internatiniame puslapyje darosi neaišku, ar teismo medicinos gydytojų perteklius, ar trūkumas?

Pakartotinės/deontologinės ekspertizės/tyrimai pagal bylos medžiagą nuo 2002m. iki 2011m. padidėjo 1,9 karto. Toks ženklus pakartotinių ekspertizių padidėjimas turi tik vieną logišką paaiškinimą – nekokybiškos pirminės ekspertų išvados. Reikia priminti, kad iki 2000 VTMT Vilniaus skyriuje kaip atskiras padalinys, tokias ekspertizes atlikdavo „Specialių ekspertizių skyrius“, kuris 2001m. buvo panaikintas.

Peršasi akivaizdi išvada, kad problema yra teismo medicinos gydytojų stoka. Jeigu 1999m. VTMT dirbo 63 teismo medicinos gydytojai ir 21 administracijos/ūkio darbuotojų, tai šiuo metu (2011m. duomenys) dirba 44 teismo medicinos gydytojai ir 60 administracijos/ūkio darbuotojų. Dvylika metų VTMT administracijos vykdoma neapgalvota prieštaringa veikla privertė jaunus gydytojus trauktis iš šios tarnybos, atsisakyti teismo medicinos gydytojo specialybės, pasirinkti kitą profesiją arba specialybę… Tam didelę įtaką turėjo autoritarinis vadovo darbo stilius ir psichologinio smurto naudojimas, kaip savaime suprantamas, pateisinamas ir privalomas dalykas.

6 pavyzdys – valdininkai Lietuvoje nori įdiegti Estijos teismo medicinos organizavimo modelį. Ar tai geriausias pavyzdys? Estija, Latvija ir Lietuva, turi silpniausią teismo mediciną ES

Estijoje visos ekspertinės įstaigos buvo sujungtos į vieną ekspertinę įstaigą, į kurią patenka teismo medicina, kriminalistika ir kitos technines sritis apimančios specialybės, susijusios su ekspertizėmis. Estijos modelis buvo sukurtas dėl mažos Estijos teritorijos, mažo gyventojų skaičiaus, teismo medicinos gydytojų ir kitų specialistų trūkumo bei vykdomas teisėsaugos sistemos reformos. Po tokios ekspertinių įstaigų reformos Estijoje ženkliai sumažėjo atliekamų ekspertizių skaičius, tuo apsunkindamas teismų darbą priimant sprendimus. Sumažėjo ekspertų – teismo medicinos gydytojų skaičius, o tuo pačiu akivaizdžiai sumažėjimo nusikalstamų veikų išaiškinimas dėl sumažėjusių autopsijų ir mažo gyvų asmenų apžiūrų skaičiaus. Estijos teismo medicinos organizavimo modelis Lietuvos VTMT veiklos optimizavimui pasirinktas netinkamai, neatsižvelgiant į mūsų šalies ypatumus, valstybės teisinės sistemos specifiką, teismo medicinos poreikį.

„VTMT optimizavimo procesą tikslinga įgyvendinti etapais laikotarpyje 2013-2015m. Iki 2013m. VTMT prie didžiųjų skyrių prijungti poskyrius, kur dirba po viena ekspertą, t.y Mažeikių, Telšiu, Tauragės, Kėdainių, Utenos ir Ukmergės poskyrius. Mažeikių, Telšių, Tauragės poskyrių mirusiųjų tyrimus srautus nukreipti į Klaipėdos skyrių, Kėdainių ir Jurbarko poskyrių – į Kauno skyrių, Utenos ir Ukmergės – į Vilniaus skyrių. Nuo 2015 m. Alytaus poskyrio tiriamųjų srautus nukreipti į Vilniaus skyrių, o Marijampolės – į Kauno skyrių. …. VTMT optimizavimo neigiamas poveikis: 1abai problematiškas paslaugų prieinamumo užtikrinimas ikiteisminio tyrimo tyrėjams bei gyventojams rajonuose; 2. Išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su mirusiųjų gabenimu į (arba) iš tyrimo vietą(-os), teismo medicinos eksperto nuvežimu įvykio vietos apžiūrai į atokiau esančias vietas, padidėjimas; 3. Problemos susijusios su operatyviu teismo medicinos eksperto atvykimu į įvykio vietą; 4. Darbo ir gyvenamosios vietos pakeitimas gali sąlygoti teismo ekspertų išėjimą iš darbo ir ekspertų skaičių mažėjimą, didesnį darbo krūvį likusiems teismo ekspertams.“ (Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, LR TM ministro pirmininko tarnybai dėl VTMT prie TM veiklos optimizavimo 2011-09-23Nr.1.16/7R-7812).

Visiškai nesuprantamas Teisingumo ministerijos noras nutolinti teismo medicininių paslaugų prieinamumą Lietuvos rajonuose, apsunkinti ikiteisminio tyrimo tyrėjų darbą, užkrauti mirusiųjų papildomas gabenimo ir mirusiųjų laikino laikymo išlaidas savivaldybėms bei piliečiams. Tampa neaišku ir kuo Estijos teismo medicinos modelis yra toks patrauklus Lietuvos valdininkams, nors toks žalingas mūsų valstybei ir jos piliečiams?

Lietuvoje dar vis egzistuoja išvystytas teismo medicinos poskyrių tinklas (nors nuo 2000m. dalis rajoninių poskyrių jau uždaryta), užtikrinantis šių paslaugų prieinamumą teisėsaugos institucijoms ir piliečiams.

7 pavyzdys – Lietuvoje keičiami teismo medicinos gydytojai į koronerius?

„Alvydas Pauliukevičius iškėlė problemą, jog tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikia nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, visais atvejais yra kreipiamasi į TMI. Rašant išvadas dėl sužalojimo laipsnio, labai apkraunami TMI ekspertai. TMI rengia žinyną, kuriame atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą bus pateikti sužalojimo laipsniai. Todėl būtų tikslinga užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai poliklinikai pateiktų tinkamus klausimus apie sužalojimus ir nedarbingumą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, remiantis TMI išleistu žinynu, galėtų patys pagal sužalojimo sunkumą nustatyti sužalojimo laipsnį…“ (iš tarpžinybinio pasitarimo dėl teismo medicinos ekspertų darbo krūvio sumažinimo galimybių protokolo, 2007-09-13).

Toliau išlieka siektinas tikslas, kad sveikatos sutrikdymo mastą privalėtų nustatyti ir medicininę pagalbą teikiantys gydytojai, o teismo medikai nagrinėtų tuos sužalojimų atvejus, kurie neabejotinai svarbūs ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme – nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atvejais). Šio tikslo įgyvendinimui būtina pakeisti LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. Įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2 p., papildant jį nuostata, kad sveikatos sutrikdymo mastą nustato ir medicininę pagalbą teikiantys gydytojai. Be to, svarstytina galimybė inicijuoti LR baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus nustatant, kad nukentėjusių asmenų teismo medicinos tyrimai būtų skiriami tik nesunkių ir sunkių sveikatos sutrikdymų atvejais.“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos.).

„Pastaraisiais metais pasaulyje koronerių skaičius palaipsniui mažėjo, o juos pakeitė besiplečianti teismo medicinos ekspertų sistema… Kai kuriose šalies vietovėse …. koroneris privalo būti gydytojas, bet ne būtinai patologas. Tai sistemai suteikia šiokį tokį mokslinį pagrindą. Taigi, dabar gydytojai daro išvadas, kurios paprastai yra už jų kompetencijos ribų. … Koronerių sistema yra pigesnė laiko atžvilgiu, nes nereikalauja ekspertų ar mokslinių tyrimų, tačiau tampa brangesne, nes sutaupytos lėšos prarandamos dėl brangių ir ilgai trunkančių bylinėjimųsi (tiek baudžiamųjų, tiek civilinių), dėl pastoviai pasitaikančių nekokybiškų bylų, bei pakartotinių bylų tyrimų, nepriklausomų ekspertų samdymo, ir t.t. Svarbiau nei pinigai yra tai, kad koronerių sistema pateikia prastesnius ir netikslius rezultatus.“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA).

Norint įgyvendinti šią aukščiau minėtą VTMT „originalią idėją“ reikėtų: a) organizuoti ir finansuoti pareigūnų ir gydytojų apmokymą, nes sveikatos sutrikdymo mastą pagal patvirtintas universitetines gydytojų-specialistų ruošimo programas, nustato išimtinai tik teismo medicinos gydytojai; b) atitinkamų specialybių gydytojų draugijos turėtų pritarti šioms papildomoms funkcijoms, (kas mažai tikėtina sulaukti pritarimo). Taigi, tokie pasiūlymai – yra žingsnis atgal. Lietuva neturi keisti teismo medicinos sistemos į pasaulinėje praktikoje atgyvenusią ir nepasitvirtinusią koronerių sistemą.

8 pavyzdys – apie Teisingumo ministerijos kompetenciją, sprendžiant teismo medicinos klausimus

Užtikrinti kvalifikuotų teismo medicinos paslaugų kontrolę privalo įstaigos steigėjas. Šiuo atveju – Teisingumo ministerija. Kyla klausimas, kaip Teisingumo ministerijos specialistai, neturintys kompetencijos šioje srityje ir medicininio išsilavinimo, kontroliuoja šių paslaugų kokybę? Tai trunka jau du metus (nuo 2010m.), kai vis pastoviai metai iš metų pratęsiama „teismo medicinos korifėjaus“ ardomoji veikla – tokią „kokybiška“ ir tokią pragaištingą mūsų Valstybei.

Kitas klausimas – kaip Teisingumo ministerija vertina ir tikrina teismo medicinos gydytojų profesines žinias, pagal kokias kvalifikacijos tobulinimo programas ir kokią profesinę kompetenciją? Koks skyrius ir kokie asmenys konkrečiai Teisingumo ministerijoje yra atsakingi už teismo medicinos gydytojų profesinį tobulėjimą, jeigu nėra jokio išorinio medicininio audito pačiai VTMT?

Akivaizdu, kad Teisingumo ministerija neturėdama kompetencijos, nepajėgia kontroliuoti medicininės įstaigos. Teisingumo ministerija vienašališkai, nederindama su kitomis suinteresuotomis institucijomis, 2012 vasario 7d., drastiškai pakeitusi, patvirtino naujus VTMT nuostatus, kuriuose Lietuvos teismo medicinos gydytojai eliminuojami iš Nacionalinės sveikatos sistemos. Jiems negalioja ir SAM ministro įsakymai. Nuo šiol teismo medikai atsisako dalies Valstybės deleguotų funkcijų, susijusių su medicininių paslaugų teikimu visuomenei ir Valstybei, todėl teks spręsti klausimus dėl šių funkcijų perdavimo bei dėl papildomų finansinių resursų skyrimo naujoms struktūroms kurias reikės įkurti. Dabar teismo medicina „vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 36-1340), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 112-4969), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro įsakymais, šiais nuostatais, bei kitais teisės aktais.“ Iš šių nuostatų pakeitimų matyti, kad teismo medicina, teikianti medicinines paslaugas gali sau leisti ignoruoti SAM ministro įsakymus.

Taip per 12 metų vadovavusio A.Pauliukevičiaus „nežmoniškų“ pastangų, daugkartinių reorganizavimų ir atsakingų valdininkų neveiklumo dėka, VTMT pertvarkyta į siauro profilio ekspertizės įstaigą, teikiančią paslaugas tik pagal teisėsaugos institucijų poreikius. Baigta dar viena „sėkminga reforma“. Nuo šiol niekas negalės tikrinti teismo medicinos ekspertų kvalifikacijos ir jų atliekamo darbo kokybės, išskyrus pačius ekspertus ir nieko neišmanančius medicinoje Teisingumo ministerijos specialistus. Labiausiai tikėtina, kad Teisingumo ministerija, spręsdama šią problemą, įvertinti Lietuvos teismo medicinos gydytojų darbą kviesis užsienio teismo medikus (tikėtina, kad iš Estijos ar Latvijos), kurie, atlikę auditą, paskelbs: „aukščiausios kvalifikacijos užsienio teismo medicinos ekspertai puikiai įvertino Lietuvos teismo medikų kvalifikaciją…“

„Teisinė sistema garantuoja mums tam tikras pagrindines teises. Mums taip pat turi būti užtikrinta teisė ir į kompetentingą pomirtinį teismo medicinos ekspertų atliekamą tyrimą…“ (Vincent J.DiMaio, Dominick DiMaio, “Forensic Pathology” second edition, Practical Aspects of Criminal Investigation Series, 2001, USA.).

Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame išdėstyti teismo medicinos gydytojų veiklos principai ir kompetencija. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad po naujų VTMT nuostatų pakeitimo, gali būti blokuojamas aukščiau minėto įstatymo priėmimas, t.y. iki 2013 m., nes „Kai kurios šio įstatymo projekto nuostatos neatitinka VTMT funkcijų ir uždavinių.“ (Iš VTMT 20110101-20120101 metinės ataskaitos.).

Po VTMT naujųjų nuostatų priėmimo Lietuvos teismo medicina, kaip medicinos mokslo šaka, bus taikoma tik siauriems teisėsaugos institucijų poreikiams. Tuo metu, pasaulinėje praktikoje klinikinei teismo medicinai, apimančiai daugelį medicinos ir ne medicinos (fizikos, chemijos, kriminalistikos ir kt.) disciplinų, keliami ir kiti uždaviniai: teikti visuomenei medicinines paslaugas, bendradarbiaujant su sveikatos apsaugos įstaigomis, siekiant sumažinti mirtingumą ir sergamumą, bei gerinat visuomenės darbo ir buities gerovę. Klinikinė teismo medicina turi informuoti sveikatos apsaugos įstaigas apie esamus klinikinių ir teismo medicininių diagnozių nesutapimus, bei teikti informaciją, nustačius gydymo klaidas. Klinikinė teismo medicina įpareigota analizuoti staigių mirčių, traumų ir apsinuodijimų priežastis, teikti sveikatos apsaugos sistemai savo pasiūlymus, siekiant užtikrinti šių mirčių priežasčių efektyvią profilaktiką, atskleisti tikrą mirčių epidemiologinę padėtį valstybėje.

Teismo medicinos gydytojai tiesiogiai dalyvauja nusikaltimų prevencijoje – tiriant mirusiuosius be išorinio smurto požymių, atskleidžiami smurtinių mirčių atvejai, dėl kurių pradedami ikiteisminiai tyrimai. Toks teismo medicinos vaidmuo, užtikrinant šalies nacionalinį saugumą.

Lietuvos teismo medicina PRIVALO BŪTI neatskiriamu Nacionalinės sveikatos sistemos vienetu, kuriam turi būti taikomi visi Sveikatos apsaugos ministerijos norminiai aktai bei tokie patys reikalavimai, kaip ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms, nes teismo medicinos gydytojai (ekspertai) teikia medicinines paslaugas, priklauso medicinos paslaugų teikėjų sferai, kuri padeda teisėsaugos institucijoms spręsti tam tikrus specifinius klausimus teisinėje praktikoje.

Šie aukščiau išdėstyti argumentai rodo, kad teismo medicina PRIVALO BŪTI Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume, nes tik SAM kompetentinga paruošti Lietuvos teismo medicinos vystymo koncepciją, kaip tai numatyta ES rekomendacijose ir atsispindi šiuolaikinėse pasaulinėse teismo medicinos plėtros tendencijose.

Politikų, valdininkų ir teisėsaugos institucijų noras kontroliuoti teismo medicinos gydytojų darbą, neturint tam pasiruošimo ir kompetencijos, patirs fiasko – bus beprasmiškai sunaudotos valstybės lėšos, sunaikinta optimaliai veikusi valstybinė struktūra, todėl šį kreipimąsi skelbsime ir viešoje erdvėje, kad ateityje, būtų žinomi šios reorganizacijos – teismo medicinos sunaikinimo Lietuvoje architektai. Tauta privalo žinoti savo „geradarių“ vardus.

Pagarbiai,

Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas dr. Robert Bojarun

Lietuvos profsąjungų lygos pavaduotojas doc. dr. Algimantas Jasulaitis

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą