Neringa Čereškevičienė išbandė kaniterapijos užsiėmimus

2
4
- Reklama -
„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su savo jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis. Kaniterapijos asociacijos nuotr.
„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su savo jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis. Kaniterapijos asociacijos nuotr.
„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su savo jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis. Kaniterapijos asociacijos nuotr.
„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su savo jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis. Kaniterapijos asociacijos nuotr.

„Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė kartu su savo jauniausiu sūnumi Rapolu išbandė Lietuvoje unikalius edukacinius užsiėmimus su terapijai parengtais šunimis.

Specialią programą įžymybei pristačiusi Kaniterapijos asociacijos prezidentė Jonaistė Jusionytė aiškino, kad kaniterapija yra žmonėms skirti specialūs užsiėmimai, pasitelkiant šunis. „Kaniterapijos užsiėmimai skirti gerinti žmonių fizinę, emocinę savijautą, pažintinius bei socializacijos įgūdžius. Į kaniterapijos sąvoką įeina ir bendravimas su specialiai apmokytais šunimis, ir gerokai sudėtingesnės metodikos užsiėmimai su įvairių sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, pasitelkiant geriausius žmonių draugus“, – pasakojo J. Jusionytė.

Specialistės teigimu, nors kaniterapijos ištakų galima rasti 19 a. pradžioje, tai palyginti naujas reiškinys pasaulyje. „Visuotinio pripažinimo kaniterapija sulaukė 1976 metais, įsikūrus tarptautinei organizacijai „Therapy Dogs International“. Nuo to laiko buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie patvirtino, kad kaniterapija mažina streso lygį, vienatvės jausmą, gerina nuotaiką. Kaniterapijos nauda vaikams taip pat neabejotina – mokslininkai nustatė, kad būdami šalia šuns mokiniai klasėje jaučiasi komfortiškiau, jie labiau pasitiki savimi. Dar daugiau, vieno mokslinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad kaniterapijos užsiėmimai tiesiogiai susiję su žmonių motyvacija. Atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad žmonės, žinodami, jog organizuojami užsiėmimai vyks su šunimis, į juos eidavo kur kas aktyviau nei tie, kurie apie tai nebuvo informuoti. Deja, kaniterapija Lietuvoje sau kelią skinasi labai sunkiai ir nėra plačiai naudojama. Nors užsiėmimų veiksmingumas akivaizdus, tam, kad situacija pasikeistų, dar turės praeiti kuris laikas“, – pasakojo J. Jusionytė.

Po užsiėmimų su specialiai terapijai parengtais šunimis N. Čereškevičienė teigė likusi sužavėta, kaip bendraujant su gyvūnais keičiasi vaiko elgesys. „Tai, kad gyvūnai daro teigiamą įtaką, esu įsitikinusi ir pati, kadangi mano vaikai nuo mažens yra apsupti gyvūnų. Namuose atsiradus augintiniui, vaikams sustiprėja atsakomybės jausmas, jie tampa dėmesingesni, formuojasi jų santykis su gamta, netgi keičiasi vertybės. Tuo tarpu edukaciniai užsiėmimai su specialiai apmokytu retriveriu buvo naujiena net mums“, – įspūdžiais dalinosi N. Čereškevičienė.

Žinomos moters teigimu, jai didžiausią įspūdį iš užsiėmimų paliko pati mokymų programa. „Turiu nemažą patirtį su gyvūnais ir ypatingai su šunimis. Tačiau visos mano žinios, kaip reikia elgtis su geriausiais žmonių draugais buvo paremtos tik asmenine patirtimi. Užsiėmimų, kuriuose patys dalyvavome, tikslas buvo išmokti teisingai bendrauti su šunimis. Pavyzdžiui, niekada nemaniau, kad svetimam šuniui negalima žvelgti tiesiai į akis – tai jis gali priimti kaip iššūkį ir susierzinti“, – dėstė N. Čereškevičienė, pripažinusi, kad tokios žinios yra ypatingai svarbios vaikams, kartais neįvertinantiems galimų pavojų.

Užsiėmimuose kartu dalyvaujantis retriveris Grotas yra specialiai tam parengtas bei sertifikuotas. „Mokymų metu naudojame tik tam pasirengusius ir sertifikuotus šunis, kurie yra kruopščiai testuojami ar atitinka keliamus reikalavimus. Šios dienos užsiėmimuose dalyvavęs Grotas, prieš gaudamas sertifikatą, taip pat išlaikė specialų testą. Lenkijoje vykusio egzaminavimo metu buvo vertinamas jo paklusnumas, gebėjimas užmegzti ryšį su žmonėmis. Tikrai ne kiekvienas šuo gali įveikti keliamus aukštus reikalavimus“, – tvirtino J. Jusionytė.

N. Čereškevičienė, pati turinti tris šunis bei katiną, teigė, kad Lietuvoje yra didelis poreikis tokiems užsiėmimams. „Šalyje yra daug vaikų, kurie neturi galimybės pabendrauti su gyvūnais. Kalbėdama apie juos, visų pirma turiu omenyje vaikus, gyvenančius vaikų namuose. O kačiuko ar šuniuko glostymas yra toli gražu ne tas pats kaip specialistų vedami mokymai. Kiekvienas toks užsiėmimas yra teigiamų emocijų dozė, neįkainojamos žinios apie gyvūnus bei gyvenimiška pamoka.“, – kalbėjo N. Čereškevičienė.

Kaniterapijos asociacijos prezidentė Jonaistė Jusionytė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą