Po daugybės metų tylos, neseniai išleistos knygos „Ėjau minų keliu“ – išskirtinis signataro, buvusio aršaus savarankiškos Lietuvos Komunistų partijos kūrimo šalininko Vladimiro Beriozovo interviu „Karštam komentarui“.
Vladimiras Beriozovas, priėmęs „Karštą komentarą“ savo namuose Molėtų rajone, atsivėrė: ir apie LKP atsiskyrimą nuo TSKP, ir apie A.Brazauską, ir apie išdavikišką A.Paulausko charakterį, ir apie „populiarųjį“ G.Kirkilą, ir apie D.Grybauskaitę, ir apie KGB.
-Kodėl reikėjo Lietuvos Komunistų partijai atsiskirti nuo TSKP?
-Kai pradėjome ruoštis Lietuvos nepriklausomybei, aš visiems tada paaiškinau: kada J.Urbšys (Lietuvos užsienio reikalų ministras – KK past.) buvo susitikęs su J.Stalinu, jis J.Stalinui pasakė: „Jūsų Konstitucijoje yra parašyta, kad, jeigu Seimas susirenka, gali paskelbti nepriklausomą Lietuvą. Ar jūs nebijote, kad Seimas susirinks ir paskelbs nepriklausomą Lietuvą?“ J.Stalinas tada šyptelėjo ir atsakė: „Kol yra Komunistų partija, niekas jokių mėginimų nedarys ir jokių atsiskyrimų nebus“.
Štai kodėl buvo svarbu LKP atsiskirti nuo TSKP.
Mes juk ir 1990 m. vasario 7 d. Aukščiausioje Taryboje buvome paskelbę, kad Lietuvos įstojimas į Tarybų Sąjungą yra niekinis. Buvo toks oficialiai priimtas Aukščiausios Tarybos nutarimas. Bet į tai niekas nekreipė dėmesio! Didžiausias Maskvos taikinys buvo LKP atsiskyrimas nuo TSKP!
Kai aš buvau Maskvoje, plenume, ir kalbėjau iš tribūnos, pasakiau: „Mums būtinai reikia atsiskirti nuo jūsų“. „Kodėl?“ „Todėl, kad vasario 16-ąją (1990 m. – KK past.) daugelis galvoja skelbti nepriklausomybę. Jeigu mes būsime priklausomi nuo TSKP, tai po nepriklausomybės paskelbimo būsime ne Lietuvos, o svetimos tautos partija.“
-Kada jūs čia taip kalbėjote?
-Jau partija buvo atsiskyrusi. Buvo pirmas plenumas po partijos atsiskyrimo. Po šito plenumo M.Gorbačiovas važiavo į Lietuvą įkalbinėti, kad likviduotume šitą partijų atsiskyrimą – vėl draugiškai gyventume ir taip toliau.
Tegul pyksta, nepyksta ant mūsų, bet… Mes žinodami, kad partija – tai svarbiausia grandis, kuri laiko visą respubliką Tarybų Sąjungoje, darėme visus žingsnius, kad nutrauktume tuos ryšius.
Ir mes tuo laiku buvome didžiausi priešai. Visi puikiai žino: jeigu būtų atgal perversmas, kaip buvo Čekijoje, Vengrijoje, tai pirmoje eilėje būtų sušaudyti pirmasis sekretorius ir aš, o visus kitus iš partijos pašalintų ir paleistų… Represijų nesiimtų – nes būtų didelis ažiotažas visame pasaulyje.
Ir kai mes tarp partijų ryšius nutraukėme, aš iš karto pasakiau: balsuojame už nepriklausomybę. Bet kai kas dėl to pergyveno.
Ir aš labai nustebau, kai atėjau į uždarą Sąjūdžio susirinkimą ir pasakiau, kad mūsų visi balsuos už nepriklausomybę: niekas neapsidžiaugė – tik vienas suplojo…
Visą interviu skaitykite laikraštyje „Karštas komentaras“
