Kauno elektrinės projektas – svarbiausia investicija mieste

3
24
- Reklama -
Kritinė eksplotavo riba - 30 metų. Kauno šilumos ūkis – ties kritine riba. Petrašiūnų elektrinės, „Šilko“ ir „Inkaro“ rajoninių katilinių katilai yra senesni negu 40 metų. „Pergalės“ rajoninės katilinės katilų svertinis amžiaus vidurkis artėja prie kritinės naudojimo ribos. Šių gamybos šaltinių aptarnavimui nebuvo skiriama užtektinai lėšų.

Antrame

pagal dydį Lietuvos mieste milijardo litų vertės investicinį

projektą toliau sėkmingai įgyvendina Kauno termofikacijos

elektrinės (KTE) valdoma įmonė Kauno elektrinė. Tai yra

didžiausia investicija Kaune. Kauno elektrinė bus patikimo šilumos

tiekimo mažiausiomis kainomis Kauno miesto vartotojams garantas.

Nauja

kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė statoma vien tik

investuotojų lėšomis. Elektrinės statybai Kaune pritraukiami

Vakarų komerciniai bankai, Europos pensiniai fondai, užtikrinantys

finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės

institucijos net ekonominiu sunkmečiu sutinka prisidėti. Kreditus

draudžia valstybinė Vokietijos kompanija „Euler Hermes

Kreditversicherungs-AG“.

Elektrinės

statybos konsultantė Suomijos bendrovė „Poyry Energy“ dalyvaus

organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio

rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis

Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, „Poyry“ yra

geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo

bendrovė pasaulyje.

Nauja

elektrinė statoma, nes senoji – ties kritine eksploatavimo riba.

Po penkerių metų ji neatitiks Europos Sąjungos aplinkosaugos

reikalavimų, taip pat Vakarų Europos ir Vidurio Europos šalių

elektros perdavimo koordinavimo sąjungos technologinių standartų,

todėl turės būti uždaryta. Kauno elektrinės investiciniame

projekte, be KTE, dalyvauja Vakarų Europos investiciniai pensiniai

fondai, kuriems priklausys pusė Kauno elektrinės akcijų.

Kogeneracinė elektrinė gamins ir šilumą, ir elektrą.

Elektrinė

pradės veikti 2013-aisiais

Tarptautinis

rangos konkursas startuos artimiausiu metu. Rudenį tikimasi

pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Taip pat jau atlikta

detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti,

parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas

Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės

elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su

nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas –

gautos garantijos. „Gazprom“ pasirengęs 20 metų garantuoti

stabilų gamtinių dujų tiekimą elektrinei.

Nauja

Kauno elektrinė pradės veikti 2013-ųjų pavasarį. Joje gaminama

elektra atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų

turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos

taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių

daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje

esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė

pastatyta jau ir Lietuvoje – Panevėžyje.

Kombinuoto

ciklo dujų turbinų technologijos

Europos

Sąjungos direktyvos skatina efektyvių kogeneracinių elektrinių

plėtrą. Tai numatyta ir Seimo priimtoje Lietuvos nacionalinėje

energetikos strategijoje.

Energetikai

teigia, kad Kauno elektrinės projektas didins šalies energetinį

saugumą ir energijos tiekimo patikimumą, o investuotojai pabrėžia,

kad kiekvienas šiuo metu į verslą „įdėtas“ litas yra aukso

vertės.

Kombinuoto

ciklo dujų turbinų technologijos plačiai naudojamos visame

pasaulyje. Neseniai tokios technologijos bloko statyba pradėta ir

Elektrėnuose, Lietuvos elektrinėje. Keli kombinuoto ciklo

kogeneraciniai blokai išdygo ne tik kaimyninės Rygos

termofikacinėse elektrinėse, bet ir mažesnės galios Rygos šilumos

tinklų įmonėje.

Kombinuoto

ciklo dujų turbinų technologijos pasižymi nedidele tarša, dideliu

energijos gamybos efektyvumu. Tarkime, Geteborgo (Švedija)

elektrinėje energijos gamybos efektyvumas siekia 92,5 proc.

(elektros – 43,5 proc., šilumos – 49 proc.).

Projekto

nauda

Energetikos

ekspertai teigia, kad naujos kogeneracinės elektrinės statyba Kaune

bus naudinga ne tik Kauno gyventojams, bet ir visos Lietuvos žmonėms.

Kogeneracija leidžia bendrame cikle gaminti šilumą ir elektros

energiją, ir, ją pardavus, atpiginti šilumą vartotojams.

Pasak

Kauno elektrinės vadovo Rimando Stonio, pastačius naują elektrinę,

elektros gamyba sudarys galimybes iki 20 proc. atpiginti šilumos

gamybą Kaune.



elektrinės komercinės veiklos papildomų pajamų gaus valstybė ir

Kauno miesto savivaldybė. Apskaičiuota, kad per 30 metų mokesčiai

valstybei ir savivaldybei sieks 280 mln. litų (savivaldybei – 35

mln.). Statybų metu mokesčiai valstybei sudarys apie 22 mln. litų,

o Kauno miestui – apie 3 milijonus.

Lietuvoje

gaminamos statybinėms medžiagoms, įrangai ir darbo jėgai bus

išleista beveik 100 mln. litų.

Kauno

elektrinės projektas pristatytas Kauno valdžiai

Prieš

kelis mėnesius milijardo litų vertės projektas pristatytas Kauno

miesto savivaldybės tarybos nariams.

„Kuo

labiau šalies energetikos strategijoje numatytas projektas

plėtojamas, tuo audringesnės diskusijos kyla, nors jo nauda Kauno

miestui, neturinčiam kito patikimo šilumos gamintojo –

akivaizdi“, – pristatydamas projektą miesto savivaldybės

tarybos nariams teigė projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės

vadovas R. Stonys.

Kai

kuriems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams kėlė nerimą

galimas „Gazprom“ dujų tiekimo nutraukimas Lietuvai.

Dar

kartą Kauno miesto tarybos nariams pristatydamas ketinamos statyti

milijardo litų vertės elektrinės projektą, R. Stonys perdėtomis

pavadino baimes dėl „Gazprom“ dominavimo energetikos ūkyje ar

galimo dujų tiekimo nutraukimo.

„Iki

šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, o „Gazprom“,

reikia nepamiršti, yra vienas iš būsimo objekto – naujos Kauno

elektrinės – akcininkų. Todėl „Gazprom“ pats suinteresuotas

sėkmingu naujos kombinuoto ciklo elektrinės investicinio projekto

vykdymu“, – sakė R. Stonys.

Kauno

valdžia abejinga milijardinei investicijai

Nors

šis investicinis projektas yra sudėtinė Lietuvos nacionalinės

energetikos strategijos dalis, Kauno valdžiai jis mažai rūpi.

Miesto, kuris

nebeturi pinigų net savivaldybės darbuotojų atlyginimams išmokėti,

vadovas Andrius Kupčinskas yra pareiškęs, kad milijardo litų

vertės Kauno elektrinės statybų projektas sunkmečiu jam yra net

neįdomus, tai – privačių investuotojų reikalas.

Savivaldybės

tinklapyje A.Kupčinskas aiškino, kad projekto įgyvendinimas yra

verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė

neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.

Meras

A.Kupčinskas vienai iš Vokietijos draudimo bendrovių nesugebėjo

atsakyti į prašymą išreikšti savo nuomonę apie milijardo vertės

projektą. Pozityvi miesto valdžios nuomonė sudarytų sąlygas

atpiginti draudimo išlaidas elektrinės statytojams. A.Kupčinskas

pareiškė, kad po tokio žingsnio jis būtinai susilauktų kaltinimų

iš opozicijos dėl viešųjų ir privačiųjų interesų

supainiojimo, todėl nesutiko rašyti rašto vokiečių draudikams.

KTE ir naujos elektrinės

palyginimas

 

 Esama elektrinė

 Nauja elektrinė

 1. Elektros galia (MW)

 170

 280-350

 2. Šilumos galia viso (MW)

 990

 ~670

  – kogeneracija (MW)

 320

 280-350

  -vandens šildymo katilai (MW)

 670

 350

 3. Reikalingos investicijos  (mln. litų)

 400

 1100

4. Elektros/šilumos santykis

0,4-0,5

1,0-1,4

5. Elektrinės naudingos veiklos koeficientas (proc.)

80-85

89-93

Metinės eksploatacijos sąnaudos (mln . litų)

40

35

 

Kombinuoto ciklo dujų

turbinos technologijos palyginimas su kitomis

 

 Kuras/technologija  Elektrinis efektyvumas
 Investicijos instaliuotos elektros galios vienetui
 Kombinuoto ciklo su dujų turbina  50-60%  600-800 EUR/kW
 Anglis  37-47%  1000-1200 EUR/kW
 Atliekų deginimas  15-20%  >7000 EUR/kW
 Biomasės deginimas  18-25%  >2000 EUR/kW
 Branduolinė energija  34%

 Virš 3000 EUR/kW

Kombinuoto ciklo

technologija išsiskiria ne tik didžiausiu elektriniu efektyvumu,

bet ir reikalauja mažiausiai investicijų.

 

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą