Dar tarybiniais laikais buvo populiarus toks anekdotas: „Džiaugiasi tėvelis savo kūdikėliu ir žiūri – kažkas smirda. Ogi jo kūdikėlis kaka padarė! Klega vaikutis, kojytėmis maskatuoja… „Žiūrėk, guli šūde ir neverkia! Bus prezidentas“, – konstatavo faktą tėvelis mamytei“.
Dabar analogišką anekdotą galima papasakoti ir apie Artūrą Paulauską: jo Naujoji sąjunga jau visai „nuvaryta“, bėga iš jos ištikimiausieji nariai kaip žiurkės iš skęstančio laivo, o Artūras Paulauskas, sėdėdamas „šūde“ iki pat ausų, šypsosi ir visai Lietuvai skelbia: „sieksiu formuoti Vyriausybę ir būti premjeru“.
Kitaip sakant, dabar atsitiko kaip toje pasakoje apie senį, jo senę (šiuo atveju – Artūrą) ir auksinę žuvelę: „auksine žuvele, atplauk, mano Artūras jau nenori būti Lietuvos prezidentas – jis nori būti Lietuvos ministras pirmininkas!“
Ir iš tiesų – ko ten brautis į kažkokius prezidentus, jei Prezidentūroje „otkatas“ – nulinis? Na, ten „otkatą“ galima gauti nebent malonę kam nors suteikiant, bet… Lietuvoje mirties bausmių jau seniai nėra, o „Pinčia“ išsipirkti 25 metus iš jam skirtos iki gyvos galvos 150 milijonų neturi, taigi, Prezidentu šiais laikais būti – ne fasonas.
„Po Seimo rinkimų sieksiu formuoti Vyriausybę ir būti premjeras“, – sako A.Paulauskas.
Su Darbo partijos parama mainais už DP bylos „užgesimą“? Tuomet gali būti, kad taip. Juoba, kad pirmieji ženklai rodo viską krypstant būtent į tą pusę: teismas nuėmė areštą nuo beveik 3 mln. Lt Darbo partijai skirtos valstybės dotacijos.
2008-08-08
