- Reklama -

Teisininkas Ignas Vėgėlė paskelbė dalyvausiąs kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – teigė I. Vėgėlė.

„Aš neatstovauju jokiai politinei partijai ar politiniam interesui. Nesu įsipareigojęs jokiam stambiam verslui ar ekonominei grupei. Nesu jokios politinės partijos narys – tuo labiau, nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiai ar saugumo tarnybai“, – nurodė kandidatas.

Apie savo sprendimą advokatas paskelbė trečiadienį sostinės Vaidilos teatre surengtame susitikime su palaikytojais. Renginio metu rodyti vaizdo įrašai, kuriuose pasisakė ir visuomenėje žinomi žmonės – aktorius Ramūnas Cicėnas, atlikėjai Vilius ir Violeta Tarasovai, Žydrūnas Savickas.

Savo kalboje kandidatas negailėjo kritikos dabartinei valdžiai, kuri, pasak jo, negirdi Lietuvos žmonių.

„Iš drąsios šalies, kuria skelbėmės esą, beliko įžūlus, nesiskaitantis su žmonėmis, negirdintis jų politinis elitas, besipuikuojantis arogancija, žongliruojantis manipuliacijomis – kad žemintų, kad priešintų, kad suskaldytų“, – kalbėjo jis.

„Tapome nuvaldyta šalimi“, – konstatavo advokatas.

Būtent pandemijos metu, teigė I. Vėgėlė, valdžia parodė, kad siekė neribotos valdžios, o ne stengėsi padėti žmonėms.

„Tikroji lyderystė yra telkianti ir vienijanti. Tai kas vyksta Lietuvoje tėra mėgavimasis galia. Tai nėra tarnystė, tai galios užvaldymo sistema“, – sakė I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė taip pat atkreipė dėmesį į šeimos politiką. Jo manymu, šiuo metu bandoma krikščioniškąsias vertybes eliminuoti iš gyvenimo.

„Visais būdais, visomis priemonėmis siekiama išstumti krikščioniškąsias vertybes kaip bendražmogiškuosius sugyvenimo principus – per įstatymų leidybą, per teisės aiškinimą teismuose, per viešąjį diskursą žiniasklaidoje ar ideologizuota programas mokykloje“, – nurodė I. Vėgėlė.

„Skepticizmas virsta cinizmu. Bažnyčia nustumiama į viešojo gyvenimo paribius, prisidengiant konstituciniu valstybės ir bažnyčios atskyrimo principu“, – pridūrė jis.

Be to, kandidato manymu, valstybė nebesirūpina nei šalies sveikatos sistema, nei švietimo politika.

„Akivaizdžiai silpnėja švietimo sistemos rezultatai. Lietuvoje – o ypač taro vaikų, tarp mūsų ateities – sparčiai auga psichoaktyvių medžiagų vartojimas“, – pastebėjo teisininkas.

Tuo metu žvelgdamas į Lietuvą tarptautinėje erdvėje, advokatas nurodė manąs, kad šalis užsiima „eksperimentine“ užsienio politika, naikinančia ekonomiką ir keliančia grėsmes nacionaliniam saugumui.

„Agresyvia ir neapgalvota retorika ir veiksmais patys susikūrėme konfliktą su Kinija. Sužlugdėme ilgalaikę sudėtingų santykių su Baltarusija strategiją. Ją atidavėme Rusijos įtakai. Reali siena su Rusija – jau ne tik Kaliningradas, bet priartėjusi keliasdešimt kilometrų prie Vilniaus“, – tvirtino jis.

COVID-19 pandemijos metu išgarsėjęs advokatas apie ketinimus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose yra ne kartą užsiminęs anksčiau. Ilgainiui jis tapo vienu iš prezidentinių reitingų lyderių.

Skirtingų bendrovių atliekamose visuomenės nuomonės apklausose jis rikiuojasi penketuke palankiausiai vertinamų kandidatų prezidento postui užimti. Šių prezidentinių reitingų lyderis – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.

Tuo metu Liberalų sąjūdis antradienį pranešė, kad artimiausiuose šalies vadovo rinkimuose nedalyvaus. Pasak liberalų, dėmesys bus skiriamas Seimo ir Europos Parlamento rinkimams. Potencialia partijos kandidate laikyta liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos sprendimui nedalyvauti prezidento rinkimuose įtakos turėjo tiek šiuo metu einamos pareigos, tiek Apeliacinio teismo sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje ir partijai skirta beveik 400 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Augustė Lyberytė
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!