Moldova – požiūriai į Padniestrės problemą

15
6
- Reklama -

 

Eugenijus Gentvilas, EP narys

Visuomeninė organizacija "Liberalios reformos" surengė ekspertų išvyką į Moldovos Respubliką, kurios metu vyko susitikimai su Parlamento bei Vyriausybės nariais, savivaldybių politikais, NVO bei žiniasklaidos atstovais. Šie renginiai yra Lietuvos URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projekto dalis. Visuose susitikimuose neišvengta Padniestrės (Transnistrijos) autonomijos temos.

1991 m. dirbtinai sukurta Padniestrės Moldavijos Respublika suskaldė ne tik Moldovos Respublikos teritoriją, bet ir toliau skaldo visuomenę. Moldovos gyventojai bei politikai skirtingai mato Padniestrės ir Moldovos santykius bei jų ateitį.

Oficiali Moldovos pozicija, kurią išreiškia komunistinė Parlamento dauguma bei Prezidentas V. Voronin, yra teritorinis-politinis Moldovos suvienijimas. Net yra įkurta Reintegracijos ministerija, kurios uždavinys – šalies vientisumo atkūrimas. Vyksta derybos 5+2 formatu – derisi ESBO, Rusija, Ukraina, Moldova ir Padniestrė, o ES ir JAV yra tik proceso stebėtojai. Moldova pateikė savo siūlymų paketą besiderančioms pusėms, kuriame Padniestrei siūloma plati autonomija, neproporcingai didelis atstovų skaičius bendrame Parlamente, pažadas nepersekioti Padniestrės gyventojų už buvusius nusikaltimus, pripažįstama Rusijos teisė į 70-80 procentų Padniestrės valstybinių įmonių akcijų. Tad atrodytų, kad Moldovos valdžia iš tiesų stengiasi suvienyti šalį ir ypač to nori pasiekti dar iki Parlamento rinkimų 2009 m. kovą.

Tuo tarpu daugelis opozicijos politikų šiuos veiksmus laiko tik priešrinkiminiais komunistų triukais. Apie tokius valdžios siūlymus nėra informuota ne tik visuomenė ar žiniasklaida, bet net ir Parlamente nebuvo jokios oficialios informacijos ar tuo labiau svarstymų. Tad nenuostabu, kad dalis opozicionierių siekia, kad Moldovos suvienijimo procesas prasidėtų po pavasarį vyksiančių rinkimų.. Opozicija pateiktą pasiūlymų paketą vertina kaip diskriminaciją Moldovos piliečių atžvilgiu bei parsidavėlišką pataikavimą Rusijai. "Moldova turi būti suvienyta, bet ne bet kokia kaina, juo labiau diskriminuojant Moldovos piliečius" – teigia opozicinės Liberaldemokratų partijos vadovas Vlad Filat.

Šiai minčiai pritarianti visuomenės dalis teigia, kad valdžia puikiai derina piktus pareiškimus Padniestrės atžvilgiu su savo ekonominiais interesais šioje autonomijoje. Viešai plūstant Padniestrę, kaip kriminalinį-kontrabandinį režimą, Moldovos valdžiai artimi žmonės, tarp jų ir Prezidento sūnus Oleg Voronin, intensyviai bendradarbiauja bei prekiauja su Padniestrės įmonėmis. Kaip sako buvęs Kišiniovo meras, Mūsų Moldovos Aljanso pirmininkas Serafim Urekianu, dėl konflikto su Padniestre kenčia Moldovos žmonės ir visa šalis, bet pelnosi valdžiai artimi biznieriai.

Trečią poziciją aktyviau palaiko jaunesnės kartos moldavai. Jie nėra emociškai prisirišę prie kairiojo kranto Padniestrės teritorijos, užaugo matydami tokią realybę ir mano, kad Moldova apskritai turi atsisakyti Padniestrės. Iš vienos pusės jie bijo karinio konflikto su Rusija ir tai ypač pabrėžia po įvykių Gruzijoje. Kita vertus, šie žmonės mano, kad Padniestrė jiems yra lyg akmuo po kaklu ir trukdo Moldovos integracijai į Europos struktūras. Didžiulė dalis moldavų pasisako už šalies stojimą į Europos Sąjungą, o tam tikra dalis žmonių ir net politinių partijų lyderių siekia netgi Moldovos susijungimo su ES nare Rumunija, ir tokiu būdu įsivaizduoja dirbtinę integraciją į Europos Sąjungą. Anksčiau tokių minčių netrūko ir tarp rumunų politikų, bet po Rumunijos priėmimo į ES 2007 m., vis daugiau rumunų vengia vienijimosi su Moldova. Kas gi nori, ką tik gavęs gardesnį kąsnį bemat juo dalintis su savo kaimynu ar giminaičiu? Juolab, kad vienijantis su Moldova, jau pati Rumunija turėtų spręsti Padniestrės problemą ar net konfliktuoti su Rusija. Matydami tokį rumunų atšalimą, kai kurie moldavai svarsto racionaliai ir be emocijų – geriau jungiamės su kraujo ir bendros kalbos broliais rumunais, negu kovojame su rusais ir ukrainiečiais Padniestrėje, kurioje moldavų liko mažiau kaip 40 nuošimčių.

Taigi, iki nacionalinio konsensuso Moldovoje dar toli. Ir dar pikčiau, kad komunistų valdžia net nebando tokio sutarimo ieškoti.

2008-10-10

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą