Praėjusią savaitę Seimo Narkomanijos prevencijos komisija gavo Vyriausybės paruošto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo projekto, kuris Seime bus svarstomas pavasarį, antikorupcinį vertinimą. Šio įstatymo pakeitimo projektą Seimas Vyriausybei jau buvo gražinęs du kartus, nes vis nebuvo atsižvelgta į Narkomanijos prevencijos komisijos pastabas, kad būtina iš esmės spręsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės klausimus.
Deja, įstatymo projektas ir trečią kartą Seimą pasiekė beveik nepasikeitęs – ir vėl iš esmės nesprendžianmas kontrolės sistemos sukūrimo klausimo.
Antikorupciniu požiūriu – ydinga
Anot Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkės, Darbo partijos frakcijos narės Ramunės Visockytės, priėmus Vyriausybės siūlomą kontrolės tvarką ir nesukonkretinus, kokios paskirties įmonėms bus išduodamos specialiosios licencijos ir kokia veikla joms galima verstis, lieka neaiškūs šios specialiosios licencijos išdavimo pagrindai ir atvejai. Įstatymo projekte net nėra nurodyta, kuriai Vyriausybės įgaliotai institucijai deleguojamos visos funkcijos (dokumentų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas). O tai jau yra ydinga antikorupciniu požiūriu. Netobulas įstatymas gali sudaryti sąlygas sprendimus priimantiems asmenims veikti savo nuožiūra.
„Iki šiol nėra baigtinio kontrolės subjektų sąrašo, kuris turėtų būti labai aiškus, suprantamas ne tik įmonėms, bet ir kontroliuojančioms institucijoms, kad jos aiškiai apibrėžtų savo kontrolės veiklos sritį, nustatytų funkcijas ir, be abejo, būtinai už jas atsakytų“, — sako Seimo narė.
Kodėl reikia sustiprinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolę?
Šiandien vieša paslaptis — sparčiai jaunėja narkomanų amžius. Narkomanijos prevencijos komisija 2007 m. dar kartą atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, kad, be kanapių, mūsų šalyje populiariausieji narkotikai — amfetaminas ir ekstazi. Šių narkotikų rinka užima apie 40 proc. visos narkotikų rinkos Lietuvoje. 2005 m. duomenimis, Lietuva sintetinių narkotikų nelegalioje apyvartoje Europos Sąjungoje užėmė ketvirtą vietą.
„Amfetamino tipo stimuliuojamųjų medžiagų gamyboje apie 50 proc. visų naudojamų cheminių medžiagų (prekursorių) yra nekontroliuojamos ir jas be jokių dokumentų galima įsigyti plataus vartojimo prekių arba specializuotose parduotuvėse“, — teigia R. Visockytė.
Europos Komisijos Generalinio direktorato Mokesčių ir muitinės skyriaus rekomendacijose dėl cheminių medžiagų kontrolės ES ir prekybos cheminėmis medžiagomis nurodoma, kad cheminės medžiagos (prekursoriai, esminės cheminės medžiagos, reagentai, tirpikliai bei katalizatoriai) plačiai naudojamos teisėtoje pramoninėje veikloje ir vaistų gamyboje. Šiomis medžiagomis teisėtai prekiaujama dideliais kiekiais, tačiau jas galima panaudoti neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Šias gamybos operacijas yra nesunku vykdyti dėl nesudėtingo cheminio proceso. O didėjant narkotinių medžiagų gamybos apimtims bei jų paklausai — didėja ir cheminių medžiagų poreikis.
„Būtina kontroliuoti ir rinkti informaciją, užmegzti ryšius su įmonėmis, cheminėmis laboratorijomis, gaminančiomis, įvežančiomis, parduodančiomis chemines medžiagas, kurios gali būti naudojamos neteisėtai narkotikų gamyboje. Įmonės (gamintojai, platintojai, prekybininkai ir kt.), geriausiai žinančios apie savo produktus, klientus ir cheminių medžiagų rinką, įtarus, kad cheminės medžiagos gali būti nukreiptos į neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą, turėtų apie tai informuoti kompetentingą valdžios instituciją“, — sako Darbo partijos frakcijos narė.
Lietuvoje – jokios kontrolės
Daugelis ES šalių, bendradarbiaudamos su chemijos pramonės atstovais, sukūrė monitoringo sistemas ir medžiagų sąrašus. Įmonės kreipia dėmesį į įtartinus sandorius, verslo praktiką, pristatymo metodus, užsakomų produktų kiekius, įrangos ar pakavimo medžiagos įsigijimus ir apie tai praneša atitinkamoms institucijoms.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisija domėjosi, kaip Lietuvoje vykdoma narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių teisėtos apyvartos kontrolė. Pasirodo — ji tik popieriuje …
Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įgaliota kontroliuoti veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursoriais, jų licencijavimu, registravimu, leidimų išdavimu ir kontrole. Tarnybos darbuotojai turi teisę kontroliuoti įmones įeidami į jų patalpas. Tačiau vieninteliai atvejai, kai VVKT gali tikrinti įmones dirbančias su prekursoriais, gali būti tik tokie, kai į vaistinių preparatų sudėtį įeina I kategorijos prekursoriai.
Kadangi sandorius patvirtinantys dokumentai gali būti tikrinami tik įmonės patalpose, dėl ribotų VVKT įgaliojimų jie tikrinti nebuvo. Ši tarnyba net neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar įmonės apmokė atsakingus pareigūnus nustatyti įtartinų sandorių rizikos rodiklius.
Be to, neteisėtos įrangos naudojimo kontrolė nėra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sritis. Tad ši ministerija neturi informacijos apie įrangos ar nelegaliems tikslams naudojamų II bei III kategorijų prekursorių dingimus iš įmonių; negauna informacijos apie įmones, pažeidusias cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių galima pagaminti narkotines ar psichotropines medžiagas, tiekimo rinkai ir kitokias naudojimo sąlygas.
Ūkio ministerija dalyvauja formuojant ir įgyvendinant cheminių medžiagų ir preparatų politiką pramonėje ir versle pagal darniosios plėtros principus. Ši ministerija nekaupia ir nedisponuoja informacija apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių gamybai reikalingą įrangą ir medžiagas.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, kontroliuojanti, ar į šalies rinką vartotojams teikiami ne maisto gaminiai (taip pat cheminės medžiagos ir preparatai) atitinka teisės aktų reikalavimus, irgi nedalyvauja Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinime.
Net Aplinkos ministerija neįpareigota kontroliuoti, rinkti informaciją, kokios įmonės, chemijos laboratorijos Lietuvoje teisėtai gamina, disponuoja mokslo ir medicinos tikslais, įveža ar išveža, prekiauja cheminėmis medžiagomis ir preparatais. Ministerija neturi informacijos apie jų panaudotą ar parduotą kiekį, nesusipažinusi su įrangos, kuri gali būti panaudota neteisėtai narkotikų gamybai, sąrašu ir neturi informacijos apie tokios įrangos dingimus. Ši ministerija duomenų bazėje neturi informacijos apie chemines medžiagas — I kategorijos prekursorius, o iš II kategorijos prekursorių sąrašo turi informaciją tik apie kalio permanganatą ir III kategorijos prekursorius.
Regionų aplinkos apsaugos departamentai kontroliuoja sąvartynų veiklą, tačiau nestebi, ar į juos atvežamos panaudotų prekursorių talpos, sulūžusi įranga. Neturi tiesioginės ar netiesioginės informacijos, kad Lietuvos įmonėse būtų identifikuoti atvejai, kai iš cheminių medžiagų, neįtrauktų į oficialiuosius prekursorių sąrašus, būtų bandoma gaminti narkotikus.
Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolės inspekcija kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, saugomi, laikomi, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita vykdoma, teisėtai naudojami, jais disponuojama; taip pat kontroliuoja, ar nepažeidžiami cheminių medžiagų ir preparatų, įrašytų į tiesiogiai taikomų ES reglamentų, kurių įgyvendinimo kontrolė priskirta Aplinkos ministerijai, sąrašus importo į Lietuvą ir eksporto iš Lietuvos reikalavimai. Vykdyti specialias narkotinių medžiagų gamybos prevencijos ar panašias funkcijas šios inspekcijos pareigūnai nėra įgalioti ir specialiai apmokyti.
Jungtinių Tautų ataskaitoje Lietuva – amfetamino kilmės šalis
„Nesutvarkyti kontrolės mechanizmai atvedė Lietuvą prie tokios situacijos, kad dvejus metus Jungtinių Tautų Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos veiklos ataskaitoje Lietuva tarp kitų Europos valstybių įvardijama kaip amfetamino ir metamfetamino kilmės šalis. Minėtoje ataskaitoje taip pat pažymima, kad pagrindinės problemos Lietuvoje yra sintetinių narkotikų vartotojų skaičiaus augimas, piktnaudžiavimas receptiniais vaistais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių prekyba, kontrabanda į kaimynines šalis. Naujai pateiktos Seimui Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatos irgi šių klausimų nespręs“, — teigia R. Visockytė.
„Jeigu neatsižvelgsime į Jungtinių Tautų Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos ekspertų rekomendacijas dėl cheminių medžiagų kontrolės ir įspėjimus, kad cheminės medžiagos (prekursoriai, esminės cheminės medžiagos, reagentai, tirpikliai bei katalizatoriai) yra plačiai naudojamos teisėtoje pramoninės veikloje ir vaistų gamyboje, jomis teisėtai prekiaujama dideliais kiekiais, tačiau jas galima panaudoti neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai ir ruošimui, jei Lietuvos valstybė nesiims jų kontrolės, nesukurs vieningos duomenų rinkimo ir analizavimo bazės, mes patys save sunaikinsime kaip tautą. Ir galima bus, Jono Biliūno žodžiais tariant, pasakyti, kad neišvengiamai tautai atėjo „Brisiaus galas“, — įspėja parlamentarė.
2008-02-25
