Skaičius teisingas. Bet juo dangstoma NETIESA.

317
1
- Reklama -
Ar dėl Lietuvos krizės atsakomybę neturėtų prisiimti Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas, slėpdamas tikrąją finansinę padėtį valstybėje?

Lietuvos banko valdybos pirmininkas p. Reinoldijus Šarkinas vakar (š. m. vasario 10 d.) Seimo narius ir Lietuvos žmones eilinį kartą ramino, ,, … kad sakyti, jog Lietuva yra daugiau prasiskolinusi, negalima. Lietuvoje paskolos sudaro 64,1 % bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Latvijoje – apie 119 %, Estijoje – 103 %, Švedijoje – 96 %”(,,Šarkinas: Lietuva dar nėra prasiskolinusi“, vz.lt 2009 02 10; ,,Vienam lietuviui tenka 8500 Lt paskolų, latviui – 14,5 tūkst. Lt“, DELFI, 2009 02 10). Panašiai buvo kalbama ir beveik prieš metus (,,Nepopuliarios priemonės – tik per prievartą“ , ,,Verslo žinių“ priedas ,,Bankai ir draudimas“, 2008 05 05).

Ar iš tikrųjų mes nuo kaimynų ir Europos taip ženkliai ,,atsilikę“ skolintojai, Lietuvoje veikiant tiems patiems, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, skandinaviškiems bankams?

Ar kredito ir BVP santykis, apibūdinantis skolinimosi paplitimą (ir šalies ūkio prasiskolinimo laipsnį), yra labai jau paprastas ir vienareikšmis rodiklis?

Kaip ir bet koks santykinis rodiklis, taip ir kredito ir BVP santykis, susideda iš skaitiklio ir vardiklio rodiklių ir jų reikšmių.

Pradėkime nuo vardiklio.

Per metus sukurtas BVP vertinamas dviem būdais: faktinėmis (rinkos) kainomis ir palyginamosiomis kainomis. Pirmuoju atveju mes turime nominalųjį BVP, jo rinkos verte, kurią reikšmingai padidina ir išpučia infliacija. Antruoju atveju mes turime realų BVP, kaip dažnai sakoma – BVP ,,apimtį“, kurios dydžiui ir kaitai kainų įtaka eliminuojama. Praėjusių, 2008 – jų metų išankstiniais SD duomenimis, nominalusis BVP buvo 111430 mln. Lt, realusis BVP – 80702 mln.Lt. Nominalaus ir realaus BVP santykio (111430 : 80702 = 1,381), dažnai vadinamu defliatoriumi, ekonominė prasmė yra vidutinė BVP rinkos kaina. Todėl šalies ekonomikai suteiktų paskolų sumas būtų teisingiau palyginti ne su nominaliu, infliacijos išpūstu, bet su realiu BVP. Nes, palyginant kreditą su nominaliu BVP, tam tikra prasme palyginami kaip ir pinigai su pinigais. Palyginant kredito sumas su realiu BVP mes atsakome į klausimą: kiek paskolinta realaus BVP (apimties, kiekio) vienetui.

Todėl pinigų finansų institucijų (PFI, bankai ir kredito unijos, toliau – bankai) suteiktų šalies rezidentams paskolų konsoliduotą sumą 2008 m. pabaigoje 71137 mln. Lt, palyginę su realiu, infliacijos neišpūstu, PVB, gauname, kad šalies ūkio ,,prasiskolinimas“ buvo ne 64,1 %, bet 88,1 % (71137: 80702).

Bet tai dar ne didžiausias ,,prasiskolinimo“ rodiklis. Lietuvos banko pinigų statistikoje skelbiamas vidaus kredito rodiklis (2008 m. pabaigoje 73787 mln. Lt), 3,7 % didesnis už PFI šalies rezidentams suteiktų paskolų konsoliduotą sumą (niekur neaiškinant, kokią ekonominę ar bet kokią kitokią prasmę turi toks menkai, bet skirtingų skaičių apie tą patį reiškinį, paviešinimas). Palyginę vidaus kredito 2008 m. pabaigoje sumą (73787 mln. Lt) su nominaliuoju BVP, gauname, kad šalies ekonomikos ,,prasiskolinimas“ jau gali būti matuojamas ir 66,2 %. Gi realaus BVP ,,praskolinimo“ rodiklis jau būtų 91,5 %.

Agreguotame kitų PFI (bankų) balanse Lietuvos bankas rodo dar didesnę paskolų rezidentams likučio sumą – jau 74806 mln. Lt. Todėl šalies ,,prasiskolinimo“ rodikliai 2008 metų pabaigoje turėtų būti vertinami 67,1 % nominalaus ir 92,7 % realaus BVP.

Bet ar paminėti skaičiai apie šalies ūkio subjektams suteiktas paskolas (ūkio subjektų – BVP gamintojų ir kūrėjų, skolinimąsi) yra pakankamai išsamūs bei realūs? Ar jie, t. y. ūkio subjektai, gali skolintis ir ne tik iš bankų?

Deje, Lietuvos banko pinigų statistikoje lyg šiol neapskaitomos lizingo bendrovių, faktoringo įmonių bei kitų finansinių įmonių šalies ūkio subjektams teikiamos paskolos (nors apie ruošimąsi kitų finansinių tarpininkų statistinei apskaitai rašoma visuose LB pranešimuose LR Seimui net nuo 2004 metų).

Bet tokių paskolų sumas galim rasti Lietuvos banko sudaromose (ir, deja, be jokių komentarų skelbiamose) finansinėse sąskaitose. Praėjusių metų pabaigoje finansinių korporacijų finansiniame turte paskolos rezidentams, t. y. be paskolų kitoms šalims, jau išreiškiamos 83 729 mln. Lt suma. Tai 13,5 % (9942 mln. Lt) daugiau už PFI vidaus kreditą ir 17,7 % (12592 mln. Lt) daugiau už pasirinktą ,,kukliausią“ PFI suteiktų šalies rezidentams konsoliduotą paskolų sumą (71137 mln. Lt), kuri panaudota mūsų skolinimosi ,,atsilikimui“ nuo kitų šalių parodyti (64,1 % paskolų ir BVP santykiui apskaičiuoti).

Taigi, šalies ekonomikos ,,prasiskolinimą“ praėjusių metų pabaigoje jau derėjo vertinti 75,1 % palyginti su nominaliu ir 103,8 % palyginti su realiu BVP.

Bet ir tai dar ne viskas.

Prie finansinių korporacijų šalies rezidentams suteiktų paskolų (83729 mln. Lt) būtina dar pridėti šalies bendrąją skolą užsieniui, 2008 m. III ketvirčio pabaigoje pasiekusią 79 869 mln. Lt. Skolinimosi iš užsienio ,,dalyviai“ – taip pat šalies ekonomikos subjektai, aktyviai dalyvaujantys BVP kūrime. Tai bankai, kurių skolos užsienyje III ketv. pabaigoje buvo jau 40 737 mln. Lt, valdžios skola – 10 776 mln. Lt, kitų finansinių įmonių (be bankų) – 10 044 mln.lt, kitų įmonių ir institucijų skolinimasis užsienyje – 9 419 mln. Lt. Tuomet bene realiausia šalies ekonomikos skola praėjusių metų pabaigoje turėtu būti išreiškiama 163 598 mln. Lt, o santykiniai ,,prasiskolinimo“ rodikliai būtų 146,8 % nominalaus ir 202,7 % realaus BVP.

Realioji šalies ekonomikos skola (gal prigis ir toks pavadinimas dar vienai skolos ,,įvairovei“?), apskaičiuota jau minėtų Lietuvos banko skelbiamų duomenų pagrindu, per 2004 – 2008 metus išaugo nuo 39,3 mlrd. Lt 2004 m. pradžioje iki 163,6 mlrd. Lt 2008 m. III ketv. pabaigoje, t. y. beveik 4,1 (4,163) karto. Šalies ekonomika (BVP) per tą laikotarpį (palyginti su 2003 m.) išaugo tik 40,3 %.

Juk, vertinant šalies ūkio įsiskolinimą, svarbu įvertinti ne tik tai, kiek paskolino Lietuvos banko kuruojami bankai, bet kiek pasiskolino ūkio subjektai – BVP kūrėjai ir gamintojai iš visų šaltinių. Jų tarpe – ir Vyriausybė, ir tie patys bankai.

Sutikime, kad tai žymiai liūdnesnis vaizdelis, nei jį ,,rodo“ Lietuvos bankas, kviesdamas ir toliau nusiraminti ir … skolintis, skolintis, skolintis.

Palankesnio prasiskolinimo ,,vaizdelio“ sukūrimui (64,1 % skaičiavimui) pasirinkdamas mažiausią skaitiklį ir didžiausią vardiklį. Savotiškas, bet žinomas statistikos ,,panaudojimo“ galimybių pasirinkimas. Bet gal jo, Lietuvos banko, toks darbas – formuoti ,,gerus“ lūkesčius? Juk galime tikrai nusiraminti žinodami, kad skolinimo (ir skolinimosi) srityje nei nuo kaimynų, nei nuo Europos neatsiliekame.

O gal jau laikas išmokti gyventi iš savų, uždirbtų pinigų ir gyventi ,,pagal kišenę“ bei išmokti kuo mažiau skolintis?

Ir apie prasiskolinimo mastus bei apimtis gal geriau sakykime TIESĄ…

Vladimiras Trukšinas,
Statistikas, nepriklausomas analitikas

2009-02-11

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą