1991 m. Sausio 13-toji. Ar aš dėl ko nors gailiuosi?

84
1
- Reklama -

Laužai Sausio 13-osios aukoms ir gynėjams atminti. KK nuotr.

Labai aiškiai galiu pasakyti, kad ne. Aš tikrai nesigailiu, kad tą naktį gyniau savo šalies Seimą. Nesigailiu ir to, kad vėliau tarnavau tik pradėjusioje kurtis Lietuvos kariuomenėje ir daviau vienintelę savo gyvenime priesaiką ginti šią šalį. Šios priesaikos laikausi iki šiol.

Nomenklatūrinė valdžia, sovietinių valdininkų idiotizmas ir piktnaudžiavimai, klaninė, atsiprašau planinė ekonomika, totali kontrolė, žmogaus gyvenimo reglamentavimas, teisėsaugos išsidirbinėjimai, žiniasklaidoje dominuojantis melas ir veidmainystė visiems žmonėms buvo taip įgrisę, kad senasis “sojūzas” buvo pasmerktas žlugti (beje, naujojo nomenklatūrinio E666 “sojūzo” laukia toks pats, jei ne dar labiau tragiškesnis likimas). Slaptieji Vakarų agentai ir gausiai finansuojamos geopolitinio priešo destabilizavimo programos buvo tik šalutinis, o ne esminis šio žlugimo veiksnys.

Dėl savo pasirinkimo aš nesigailiu, bet dabartiniai įvykiai ir totaliai per Lietuvos žiniasklaidą skiepijama rusofobija mane privertė prisiminti, kad esu ne vien Žemaitis Lietuvis (kaip mane nuo mažens auklėjo mama), bet ir pagal tėvą esu RUSAS, Dono Kazokas. Garbingos karių Kalėdinų giminės palikuonis. Giminės, kuri davė pirmąjį ir vienintelį Kazokų Respublikos prezidentą – generolą Kalėdiną. Jį, kaip ir milijonus kitų žmonių, niekšingai nužudė 1917 metų chazarų revoliucijos pagimdytos atmatos. Būtent šios atmatos ir sukūrė tą žvėrišką sistemą, kurios kratėmės mes 1991 metais ir nuo kurios nukentėjo daugelis tautų, bet būtent rusų tauta nukentėjo labiausiai.

Taip pat šia proga noriu savo broliams lietuviams priminti, kad po tragiškų įvykių Vilniuje beveik milijonas rusų Maskvoje (o kiek dar jų protestavo kituose miestuose?) išėjo į protesto demonstraciją, palaikydami lietuvius ir smerkdami žudynes Vilniuje. Apie tai, į Rusijos pusę vemiantys ir viduriuojantys, kažkaip pamiršo?

Rusai atsiliepė į lietuvių skausmą, o šiandien Kijevą valdantys Hazarai tūkstančiais žudo savo žemėje gyvenančius rusus (“vatnikus”, “koloradus”), dešimtis sudegino gyvus Odesoje, bet nė vienas lietuvis iki šiol nėra išėjęs į kokią nors demonstraciją pareikšti savo protestą prieš Ukrainos rusų genocidą. Maža to, Lietuvą valdantys asmenys reiškia visišką pritarimą ir palaikymą žmogžudžiams ir jų politikai.

Chazarai nesusilaikė, pradžioje gražiuoju ir su šypsenėlė, o dabar ir vėl kaip jiems įprasta – krauju, kuria savo naująjį projektą “ES” todėl, patikėkite, mano broliai, tai tik laiko klausimas, kada krauju paplūs ir kitos naujojo “sojūzo” respublikos bei pradės dygti gulagai gojams.

Tiek to, nereiškiate mums palaikymo, nereikia. Mes, rusai, kaip nors apsiginsime patys, bet visiems rusų priešams siūlau paskaityti įdomų ir nuoširdžiai pranašišką komentarą, kuris klaidžioja internete:

“Bijokite pažadinti Rusą.

Jūs galite sutrypti jį purve, sumaišyti su mėšlu, tyčiotis, žeminti, niekinti, įžeidinėti. Bet tuo momentu, kuomet jums pasirodys, kad jus jau nugalėjote Rusą, sunaikinote, sudirbote amžiams, sutrynėte į miltus, staiga atsitiks kažkas neįtikėtinai nuostabaus. Jis ateis pas jus į namus. Pavargusiai atsisės ant kėdės, padės automatą ant kelių ir pasižiūrės jums į akis.

Jis smirdės paraku, krauju ir mirtimi, bet jis bus jūsų namuose.

Ir tada rusas užduos tau klausimą: “Kame jėga BROLI?”

Ir būtent tuo momentu tu tūkstantį kartų pasigailėsi, kad nesi Ruso brolis. Todėl, kad broliui jis atleis, o priešui niekada. Prancūzai prisimena. Vokiečiai žino…

Vladimiras Troščenka

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą