Jonas Ivoška
Advokatas
Paskaičius žiniasklaidoje komentarus, o ypač karo tematika, įkyriai peršasi mintis, kad Lietuvoje veikia pavojingai platus proputiniškų antivalstybininkų klanas. Tai, kad mūsų valstybės privačiame sektoriuje kažkiek veikia priešiško elemento, iš dalies galima pateisinti, nes tai nustatyti ir įrodyti reikia daug pastangų.
Tačiau kai tai plika akimi matosi valstybiniame sektoriuje, ką įrodomai patvirtina priimami dokumentai, tokį valstybės neįgalumą sunku pateisinti. Viskas prasideda ne tada, kai pakišami sprogmenys po kokio nors svarbaus objekto pamatais, o tada, kai neteisėtais valdymo institucijų ar teismų sprendimais arba pareigūnų piktybišku neveikimu pradedamas griauti piliečių lojalumas savo valstybei. Lojalų pilietį paversti abejingu ar nekenčiančiu “valdžios”, nereikia labai daug pastangų. Kadangi “valdžia” paprastai veikia valstybės vardu, sugriaunamas piliečių lojalumas ir savo valstybei.
Pastebėtina, kad kenkėjiška veikla dažnai pridengiama viešojo intereso gynimu. Pavyzdžiui, atkaklų siekį neatlyginti privačiam asmeniui valstybės pareigūnų padarytą žalą, kai toks atlyginimas numatytas įstatymu, o žala yra akivaizdi, pareigūnas apsimestinai gali aiškinti valstybės finansinių interesų gynimu. Tačiau, kokia tuo padaryta žala piliečiui, kuris taip pat yra valstybės subjektas, daug kas nesusimąsto.
Apskritai, mūsų šalyje dėl vis dar menko politinio raštingumo privatusis valstybės sektorius dažnokai siejamas su kažkuo tarsi nepriklausančiu valstybei.
Svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio žala yra ne vienkartinė, o turi tęstinį pobūdį. Nuviltas, o kartais ir sužlugdytas žmogus valstybėje nustatytos tvarkos nesilaikymu, kai tai valstybės vardu daroma pareigūno korupciniais ar kitos valstybės interesais, gali sukelti tokią priešpriešą, kuri liks visam laikui.
Ne atsitiktinumas, kad buvęs lojalus ar net patriotiškas pilietis, kuris patyrė neteisingumu ir neteisėtumu padarytą skriaudą be sąžinės priekaištų ieškos būdų kaip išvengti mokesčių mokėjimo, nuslėpti kitų daromus nusižengimus ir net nusikaltimus arba kitu būdu bandys kompensuoti patirtą materialinę ir moralinę žalą. (Satisfakcija – labai gyvybinga paskata, nes ji suteikia malonumo jausmą.)
Atkreipdamas dėmesį į tai, norėčiau pabrėžti, kad palengvintam 5-osios kolonos veikėjų išaiškinimui būtina įvesti pareigūnų atsakomybę už profesinio ir pareiginio neįgalumo simuliavimą. Tas Lietuvos pilietis, kuris patirs nepagrįstą skriaudą, turės galimybę kreiptis į valstybės saugumo struktūras, kuriose dirbantys profesionalai nustatys ar pareigūno sprendimas (sprendimo nepriėmimas) yra neraštingumo ar simuliavimo pasekmė.
Kadangi nuo 5-osios kolonos infiltrantų patekimo neapsaugotos nei valdymo, nei teisminės institucijos (žinoma, jų gali būti ir policijoje, ir prokuratūroje), pilietinė kontrolė būtų veiksminga priemonė, išaiškinant antivalstybinę veiklą valstybinėse institucijose.
Kadangi bent kiek išprusęs pilietis sugebės atskirti protingumo ir teisėtumo kriterijų neatitinkantį tariamo “valstybininko” poelgį nuo nepatyrusio tarnautojo suklydimo, palaipsniui apsivalysime nuo antivalstybinio gaivalo valstybinėse institucijose.
