Mes dar vis žaidžiame komunizmą

214
2
- Reklama -

Sigitas Martinavičius. asm. albumo nuotr.

Šiandien pasaulyje yra labai daug spėliojimų, kas bus po kapitalizmo. Atsakymuose pilna utopijų. Viena jų – gyvensime aukso amžiaus ekologiškoje harmonijoje. Įvairius atsakymus siūlo tiek Pasaulio socialinis forumas, tiek visos didžiosios religijos, tiek radikalios subkultūros, tiek tūkstančiai internetinių dienoraščių rašytojų. Ir jų, ir šiuolaikinių antikapitalistų silpnoji pusė yra ta, jog jie neturi nė menkiausio suvokimo, kaip jų vizijos bus įgyvendintos.

Kapitalizmas yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės yra privačioje nuosavybėje, prekės ir darbo jėga perkama ir parduodama laisvoje rinkoje, pelnas reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos, o ne valstybinė valdžia.

Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma, kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios „mišrios ekonomikos“.

Geras kapitalistas yra tas, kuris, naudodamasis prigimtinės teisės ir demokratinės valstybės saugojama savo nuosavybe ir jam laiduojama laisve, rodo kūrybinę iniciatyvą ir priima ekonominius sprendimus (perka, parduoda, gamina, kuria prekes ir paslaugas) taip, kad iš savo sprendimų anksčiau ar vėliau gautų pelną. Bet tai savo ruožtu reiškia, kad jis samdo jam tuos sprendimus vykdyti padedančius kitus žmones už tokią algą ir tokiomis sąlygomis, su kuriomis pastarieji sutinka.

Geras kapitalistas laikosi teisėtų įstatymų ir moralės reikalavimų, taigi jis vengia darbuotojus išnaudoti ir stengiasi stiprinti piliečių bendruomenę.

Kitas esminis kapitalizmo bruožas yra tai, kad iniciatyvą savo ir visuomenės gyvenimui keisti ir gerinti turi pirmiausia rodyti patys piliečiai (įskaitant kapitalistus), o ne jų valdžia ir valdininkai. Pastarieji pirmiausia turi užtikrinti tvarką ir laisvę ir netrukdyti kitiems piliečiams kurti laimingą ir galimai turtingesnį gyvenimą sau ir visuomenei.

Lietuvoje tai nelabai suprantama,  todėl čia ir nėra tikros kapitalizmo kultūros, todėl darbuotojams mokami minimumai ir pensininkai gauna mažiausias pensijas visoje Europos Sąjungoje. Visų problemų esmė yra išpūstas viešasis sektorius, kuris dirba ne efektyviai, plauna milijardus ir moka mažas algas. Verslas matydamas, kokios algos viešajam sektoriuje, žinoma, moka tiek pat, moka pagal rinkoje esančias kainas. Tai natūralu.

Todėl reikia nustoti žaisti komunizmą ir sukurti salygas pasireikšti kapitalizmo pranašumams. Tam reikia sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas iki maždaug 30 proc. BVP. Tuomet Lietuva lygiuotųsi į konkurencingiausias ir efektyviausias valstybes, o ne į perteklinį išlaidavimą ir nutukusį viešąjį sektorių pamėgusias valstybes.

Nepersistengiančio viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių turime ženkliai sumažinti, žinoma, padidinti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Dabar Lietuvoje dirba apie 1 100 000 darbuotojų, viešajame sektoriuje dirba apie 450 000 darbuotojų, tai yra apie 40% visų dirbančiųjų. Išsivysčiusiose šalyse viešajame sektoriuje dirba 15 -20%. Pabandykite paskaičiuoti, kiek viešasis sektorius mums kainuoja: 450 000 × 1500( tiek jie kainuoja mums per mėn) × 12 mėn. = 8,1 milijardai.

Tai labai didelė suma, per didelė Lietuvai.

Valstybė turi per daug nenaudojamo ir neefektyviai valdomo nekilnojamo turto ir neefektyviai valdomų įmonių, kad būtų efektyviai valdoma ir duotų didžiulę naudą, reikia akcijų biržoje pradėti listinguoti visų valstybės valdomų įmonių akcijas – viešos finansinės ataskaitos ir akyla privačių investuotojų akis greitai patrigubintų nuosavo kapitalo grąžą ir į biudžetą gautinus dividendus. Valstybė kiekvienoje strategiškai svarbioje įmonėje valdytų kontrolinį akcijų paketą, o kitos, ypač konkuruojančios su privataus sektoriaus įmonėmis, turėtų būti parduotos.

Kaip minėjau, valstybės tikslas nėra užsiimti verslu.Dabar mes turime daug nekilnojamo turto, kuris valdomas labai neefektyviai, todėl visas valstybei priklausantis NT turi būti valdomas centralizuotai – valstybinės institucijos jį galėtų nuomotis iš valstybės. Kadangi viešajame sektoriuje būtų mažiau darbuotojų, o, pavyzdžiui, viceministrams būtų skiriami šiek tiek mažesni nei 50 kv.m. kabinetai, valstybė turėtų daug nenaudojamo turto, kurį privalo parduoti, iš ko gautų keleta milijardų.

Verslui turime sudaryti geresnes salygas, supaprastinus darbuotojo atleidimą iš darbo, jiems susitarus, ir lengvatas naujai sukurtiems verslams. Valstybė turėtų skatinti smulkų vidutinį verslą, suteikiant pradinį kreditavimą verslui pradėti, –  taip padaryta Lenkijoje ir puikiai veikia.Taip išplėstume smulkų ir vidutinį verslą, kas paskatintų vidaus vartojimą.

Būtina panaikinti visas finansines baudas už organizuotą kontrabandą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kyšių ėmimą, dalyvavimą rašant viešojo pirkimo konkurso sąlygas (to pačio konkurso, kuris vėliau netikėtai laimimas), bei kitus panašius sunkius nusikaltimus. Visi tokie nusikaltimai turėtų būti baudžiami ne finansinėmis baudomis, o tik laisvės atėmimu.

Čia paminėjau tik keletą darbų, kuriuos turėtume padaryti, kad sėkmingai ir greitai prisivytume Vokietiją, Norvegiją, Airiją ir kitas išsivysčiusias šalis, bet šie darbai yra esminiai.

Šiandien valstybės valdo daug įmonių, korporacijų, ypač tas, kurios yra susijusios su šalies gynyba ir strategiškai svarbiais gamtiniais ištekliais. Valdžia, kurdama įstatymus ir taisykles, kontroliuoja šalies ekonomiką, darbo rinką, socialinę politiką. Geriausias ekonominės sistemos variantas šiandien būtų socialiai apgalvotas privataus verslo ir valstybinio kapitalizmo mišinys.

Kapitalizmas neišnyko, o tik transformavosi. XIX a. pradėjęs vyrauti kapitalizmas atnešė daug gėrio ir naudos šalims, kurios jį priėmė. Gerėjo gyvenimas, buvo sumažintas skurdo lygis, augo gamybos produktyvumas.

Lietuvoje turi atsirasti valstybinis kapitalizmas, nes kol kas geresnės, ekonominės sistemos kaip kapitalizmas dar niekas nepasiūlė.

Sigitas Martinavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą