Referengeitas (II). Drakonas metė pirštinę?!?

51
9
- Reklama -

Andrius Kasparavičius

Drakonas mirė, tegyvuoja (naujas) drakonas! Kova be taisyklių – štai į kur veda Lietuvą naujieji drakonai.

„Tu tapai drakonu, nes niekuomet nebuvai žmogumi.<…> Dar tebėra vaikas, o jau drakonas.<..>Tegul stipri ranka visada pakils prieš tą kuris mėgins pavergti žmones, prieš kiekvieną naują drakoną“ – tai frazės iš gerai žinomo mūsų vaikystės Birmiečių alegorinio pasakojimo “Drakonas”.

Tai neblogai iliustruoja TS-LKD partiją, kuri kažkada kovojo su vienu drakonu, bet dabar jau galutinai pati tapo drakonu, prieš kurį galbūt žmonės kels kardus? Vienas geriausių JAV prezidentų J.F. Kenedis yra pasakęs: “Tie, kurie neleidžia pokyčiams įvykti taikiai – juos neišvengiamai patirs su smurtu.“

TS-LKD partijos lyderiai garsiai paragino sabotuoti ir sugriauti vieną pagrindinių žmonių susitarimų švenčių – artėjantį referendumą. Neįtikėtinai baisu, bet tie patys referendumo sabotuotojai ne telkė visas pastangas taikiai sureguliuoti ES pirmininkavimo sukeltą Ukrainos krizę, bet sveikino smurtaujančius Ukrainos revoliucionierius, kurių veikla persimetė į šokiruojantį karinį konfliktą.

Peršasi akivaizdi išvada kaip jie taip siunčia žinutę, kad drakoną galima nugalėti tik kardu. Ko gero, jie supranta esantys drakonai – kitaip V. Landsbergiui nesiektų visomis išgaliomis valstybinės asmens apsaugos iki gyvos galvos.

Visgi labai keista, kad tiek išbuvę politikoje, drakonai liko buki, nesuprantantys, kad nieko nėra amžino, kaip ir jų viešpatavimui ir primestai pseudo-demokratijai.

Raginimas neiti į šį referendumą yra visiškai priešingas raginimui, kai vyko ES referendumas, vykęs net dvi dienas, buvo dalinami alus ir milteliai, panaudoti didžiuliai ištekliai reklamai, kad patvirtinti ne kelis įstatymų pakeitimus, o tūkstančius… O dabar, pirmą kartą patiems žmonėms pareiškus norą turėti referendumą kaip numatyta Konstitucijoje, imta smūgiuoti žemiau juostos ieškant bet kokių priekabių, kad tik referendumas neįvyktų. Įkalbinėjami net komisijos nariai atmestinai atlikti savo darbą nešiojant rinkimų korteles. Tyčia organizuotas referendumas atskirai nuo Prezidento rinkimų ir todėl išleidžiant taip trūkstamus papildomus keliolika milijonų litų.

Noriu priminti, kad referendumo vyksmas jokiu būdu automatiškai nieko nesprendžia. Referendume žmonės slaptu balsavimu pasisako už arba prieš pasiūlymus ir taip įgyvendina pagrindinę bendro būvio priemonę – taikiai spręsti savo likimą. Tačiau minėtieji keli drakonai nusprendė tapti aksominiais teroristais ir nors jie turi labai aiškią poziciją referendumo klausimu – nusprendė ją ne demokratiškai išsakyti, bet neva apgauti demokratijos procesą. Jie jau vykdo organizuotą nusikaltimą pavaizduojant, kad drakonų gentainiams šis klausimas nerūpi, nurodant nedalyvauti referendume. Visas balsavimo anonimiškumo demokratijoje procesas praranda prasmę, nes šiuo atveju kiekvienas atėjęs į referendumą jau tampa įtakingos drakonų grupuotės taikiniu. Kiekvienas pilietis, dalyvavęs referendume, užregistruojamas tarp balsavusių sąrašuose, kuriuos bet kada grupuotė galės panaudoti ir persekioti… Į tokį procesą atsakyti demokratiškai labai sunku. Drakonas metė pirštinę.

Jis beviltiškai įsijautęs metė pirštinę labai aiškiai suprasdamas, kad referendumo baigtis aiški – žmonės vis dar nori tikros laisvės ir saugumo nuo sąmonės prievartos. Kaip ir referendume dėl naujos branduolinės elektrinės – drakonas degtų ant demokratijos laužo. Todėl jis, įpratęs būti viršininku pats sau, nusprendė sugriauti Lietuvos demokratiją, galvodamas, kad niekas jam galvos nenukirs.

Ir klysta. Nes drakonų galvos po paskutinių Europos Parlamento rinkimų ėmė silpnai laikytis. Jungtinėje karalystėje liberalų valdžioje beveik neliko. Nuo Škotijos iki Katalonijos ir Venecijos, nuo Jungtinės Karalystės iki Prancūzijos ir Vengrijos, ir Graikijos vyksta rimti pokyčiai, kokių šios šalys nematė. Dūmų uždanga sklaidosi ir visiems aišku, kad Islandijai finansų krizę pavyko įveikti tūkstančius kartų lengviau ir smagiau be Europos Sąjungos ir Euro, nei Graikijai su Europos Sąjungai ir Euru. Islandiją ištikus krizei, surengti keli patys rimčiausi referendumai ir be tokių kraujo praliejimų ir mirčių, kaip Graikijoje, buvo susitarta gelbėtis. Jie laisvi, virš jų nešniokščia ES drakonų būriai, kaip kad buvo Graikijoje, uždraudus referendumą.

Drakonas pampsta, savo uodegą įmerkęs į ES aruodą, ir riaumoja apie konstituciningumą šio referendumo, kelia įvairias kitas baimes – drakonas yra drakonas. Mums, doriems, demokratijos siekiantiems piliečiams yra liūdna – gražioji laisvės gulbė, tapo bjauriuoju ančiuku, o po to drakonu…

Lietuvos laisvė parduota būrelio biurokratų, kurie už fiktyvius „Europinius“ pinigus kažkada pardavė Lietuvą rytams, o dabar tą patį daro – tik vakarams: tai įrodo sparčiai besikeičianti visa nepriklausomybės politika prieš 70 metų ir pastaruosius 10metų – teisės viršenybė, valiuta, kultūra ir visa kita. Jie ir tada turėjo daugybę paaiškinimų ir pasiteisinimų – daug pritemptų laisvės istorijų jie turi ir dabar.

Užjausti reikėtų tuos, kurie už grašį pinigo pasirengę bet ką parduoti. Sako, nenori – neparduok žemės. Bet žada užkrauti mokesčiais. Ir jiems nesvarbu, kad lietuvio ir užsieniečio alga ir sukauptas kapitalas skiriasi šimtus kartų. Ir kad, kai viskas perkama ir parduodama, lietuvis taps užsieniečio “bernu”, o gal „penktadieniu”, kaip iš Robinzono Kruzo..?

Kur tas skubėjimas? Kodėl nevyksta derybos ir, tarkim, sutariam, kad, kai Lietuvio perkamoji galia bus bent jau tokia kaip vidutinio europiečio, – tada atversime rinkas? Iš kur toks noras kuo greičiau parduoti savus? Iš kur tas noras valstybėje elgtis kaip UAB‘e, nors ir čia trūkstant darbuotojų vis daugiau ir daugiau tariamasi.

Andrius Kasparavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą