Vėtra Radavičiūtė
Frazė „Taika per jėgą“ (Peace through strength) per du tūkstančmečius tapo vienu iš labiausiai manipuliuojamų politinės galios pateisinimo principų. Iš pirmo žvilgsnio, ji tarsi siūlo pragmatišką kelią: jei valstybė pakankamai stipri, niekas nedrįsta jos pulti, todėl vyrauja taika. Tačiau realybės istorija rodo, kad ši „taika“ dažnai grindžiama nuolatiniu ginklavimusi, baimės sklaida ir potencialia karo grėsme.
Istorinė ištaka: Romos imperija ir Hobbesas
Nors pati frazė žinoma tik nuo XVIII a., jos esmė randama dar Romos imperatorių laikais. Imperatorius Hadrianas (II a.) statė sienas, ginklavosi, demonstravo galią, kad atgrasytų „barbarus“. Filosofiškai, principas artimas Thomaso Hobbeso idėjai: be griežtos jėgos, visuomenė grimzta į chaosą („bellum omnium contra omnes“).
Reaganas ir Šaltojo karo neokonservatyvizmas
XX a. pabaigoje frazė „Taika per jėgą“ išpopuliarėjo JAV prezidento Ronaldo Reagano dėka. Jo retorikoje ji tapo moraliniu ginklavimosi pateisinimu:
„Mes palaikome taiką per savo jėgą; silpnumas tik provokuoja agresiją.“ (Ronald Reagan, 1983 m.)
Reaganas smarkiai padidino karines išlaidas, investavo į „Star Wars“ gynybos sistemą ir tvirtino, kad tik parodžius galią galima priversti Sovietų Sąjungą taikytis.
Reagano liniją vėliau perėmė ir išplėtojo įtakingi neokonservatyvūs veikėjai, tokie kaip gynybos sekretorius Dick Cheney ir strategas Paul Wolfowitz. Jie laikė karinį dominavimą būtina JAV užsienio politikos sąlyga: „Amerikos galia turi būti naudojama ne tik atgrasyti, bet ir perkurti pasaulį pagal mūsų vertybes.“ (Paul Wolfowitz, 2002 m.)
Kritika: taika ar karo maskuotė?
Kritikai pastebi, kad „Taika per jėgą“ dažniau reiškia ne taiką, o nuolatinę galios demonstraciją ir konfliktų eskalavimą. Politologas Andrew Bacevich rašė:
„Vakarų neokonservatorių doktrina taiką per jėgą pavertė karo per jėgą doktrina.“
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios JAV karas Irake buvo pateisintas atgrasymo logika, nors Saddamas Husseinas neturėjo ryšių su „Al-Qaeda“. Tokia logika leidžia pirma smogti, siekiant „apsaugoti taiką“.
Naujausi kontekstai: Ukraina, Iranas, Kinija
Šiandien „taika per jėgą“ naudojama kalbant apie NATO rytinį flangą, JAV-Kinijos santykius ar Izraelio veiksmus Gazos ruože.
Donaldo Trumpo administracija, pasitraukusi iš Irano branduolinio susitarimo ir nužudžiusi generolą Soleimani, taip pat grindė veiksmus būtinybe rodyti jėgą. Jo patarėjai komentavo: „Silpnumas kėlė karus, ne stiprybė.“
Lietuva ir regioninis saugumas
Lietuvos gynybos strategijoje taip pat vyrauja šis principas: dalyvavimas NATO, ginkluotės pirkimai, nuolatiniai pratybų scenarijai, akcentuojantys ne tiek diplomatiją, kiek pasirengimą konfrontacijai.
Išvada
„Taika per jėgą“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip racionalus kelias saugumui užtikrinti. Tačiau istoriniai pavyzdžiai rodo, kad tai dažniau tampa ideologine priedanga intervencijoms, militarizacijai ir baimės politikai.
Tikra taika gali būti užtikrinama ne tik jėga, bet ir pasitikėjimu, diplomatija bei tarptautiniu teisingumu.
