Paskolų krizė ir griežtos taupymo priemonės neišvengiamai padarė žalą vienai iš jautriausių socialinių sričių – bedarbystei. Rugsėjo duomenimis, kurie buvo pateikti šį trečiadienį, Euro zonos šalyse yra 18,5 mln. bedarbių. Šis skaičius didesnis nei bet kada anksčiau, nuo pat euro zonos įkūrimo. Taigi Europa susidūrė su dar vienu gąsdinančiu ekonominiu rodikliu.
Nedarbas Euro zonos šalyse siekia 11,6 proc. Nuo rugpjūčio šis rodiklis išaugo ne tiek ir daug – 0,1 proc., tačiau tendencija vis vien neraminanti. Šis pokytis reiškia, jog Euro zonos šalyse atsirado 146,00 naujų bedarbių. Tuo pačiu lyginant su praeitų metų rugsėju bedarbių padaugėjo daugiau nei 1,5 milijono. Žinoma, labiausiai šiuo rodiklius pablogino giliausią krizę patiriančios šalys – Portugalija, Ispanijoje Graikija. Pastarosiose dar liepą užfiksuota šiurpą kelianti bedarbystė – darbo abiejose šalyse neturi kas ketvirtas gyventojas.
Taip pat pastebėta, jog ypač augo jaunų žmonių bedarbystės lygis, bedarbiais per pastarąjį mėnesį tapo net 2,3 proc. jaunų europiečių. Visgi tokį pasikeitimą galima pateisinti sezoninių darbų pabaiga. Tačiau kai kuriuose šalyse šis rodiklis ypač neraminantis. Pavyzdžiui, Ispanijoje nedirba kas antras jaunas žmogus (54,2 proc.).
Kiek anksčiau buvo numatyta, jog šiuo laiku bedarbystė turėtų sumažėti bent 0,4 proc., tačiau dabar abejojama, kad artimiausiu metu bus fiksuojamas bent nežymus padėties pagerėjimas. Europos Centrinis Bankas numato, jog kitais metais euro zonos ekonomika augs 0,5 proc., tačiau tuo pačiu pastebi, jog įmonės vis mažiau linkusios priimti naujus darbuotojus. Taigi net jei įmonės atsigaus jos dar negreitai ryšis naujų darbuotojų priėmimui ir darys tai labai atsargiai.
Europos Centrinis Bankas paskelbė, jog darbo vietų kūrimas turi būti vienas iš vyriausybių prioritetu, tai pripažįsta visi. Tačiau su viltimi pagerinti situacija kertasi toliau tęsiama griežtumo politika, kuri privertė mažinti išlaidas skirtas naujų darbų vietų kūrimui. Išlaidas darbo vietų kūrimui mažina ne tik į skolas neįklimpusios valstybės.
Raminančiu faktu galima laikyti nekylantį bedarbystės lygį euro zonos ekonomiką palaikančioje Vokietijoje, kurioje yra tik 5,5 proc. bedarbių, nors vienu metu bedarbystė pradėjo gąsdinti ir šios šalies politikus. Manoma, jog Vokietijos taikytos priemonės skirtos bedarbystei mažinti buvo pakankamai sėkmingos, tačiau ne visos šalys turi galimybes imtis tokių priemonių. Taip pat itin maža bedarbystė fiksuojama Austrijoje, Liuksemburge, Olandijoje. Deja, bedarbystė auga vienoje iš svarbiausių euro zonos šalių – Prancūzijoje.
Taip pat pastebima, jog iš Portugalijos, Graikijos, Ispanijos ir Italijos emigruoja vis daugiau žmonių. Štai iš Ispanijos 2011 m. išvyko 370,000 žmonių. Iš Lietuvos perspektyvų žiūrint, šis skaičius neatrodo toks didelis lyginant šalies dydį, tačiau rodiklis tampa iškalbingu žinant, jog dar 2008 m. emigravusių buvo dešimt kartų mažiau. Visgi statistika rodo, jog tikri ispanai savo šalies nepalieka, 80 proc. emigravusių yra tik natūralizuoti Ispanijos piliečiai. Tai netgi stebėtina, prisimenant statistiką, jog net pusė jaunų ispanų neturi darbo.
Eurostatas nustatydamas bedarbystės lygį naudoja metodą, kuriuo bedarbiu laikomas kiekvienas darbingas žmogus, dirbantis mažiau nei 40 valandų per savaitę. Taigi visiškais bedarbiais yra kiek mažesnis skaičius europiečių. Europos statistika turi kitų šiek tiek paguodžiančių žinių, pavyzdžiui, duomenų apie šiek tiek sumažėjusią infliaciją arba lėtesnį elektros kainų augimą nei ankstesniais metais.
