Valdas Tutkus
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Pažiūrėjau „Komentaras TV“ laidą su gydytoju holistu Rolandu Janušu. Ir žinot ką? Retai kada televizoriaus ekranas išspinduliuoja tiek paprastos, žemiškos, bet gilios tiesos. Ten nuskambėjo viena labai tiksli mintis: mums reikia iš karo poligonų Lietuvos tapti sveikatos „poligonų“ Lietuva. Ne, ne dar viena abstrakti frazė. Tai – kvietimas tautai išlipti iš karinės isterijos tranšėjų ir pradėti gyventi.
Holistinės medicinos atstovas R. Janušas šiandien gydo žmones Šveicarijoje. Ne Lietuvoje. Ir čia, mano akimis, yra liūdnas, bet labai iškalbingas simbolis: žmogus, kuris moko, kaip gyventi sveikiau, kaip gyventi be cheminių priklausomybių, kaip išgirsti savo kūną – turi išvykti ten, kur nėra karinės isterijos ir kur daugiau pagarbos žmogui kaip visumai.
Kodėl jo klinikos nėra Lietuvoje? Atsakymas ne tik ekonominis. Ne tik biurokratinis. Tai mentaliteto klausimas. Šalyje, kur sveikata tapo COVID paso forma, o dvasinė gerovė – sąmokslo teorija, holistinis gydytojas tampa beveik „tautos priešu“. Juk jis nekalba apie „kinetinius ginklus“, nekviečia į pratybas, neįžvelgia rusų kiekviename netradiciniame simptome.
Vietoje to, kad kurtume sveikatos klinikas, kuriame sandėlius šaudmenims. Vietoje detoksikacijos – mobilizacija. Vietoje sveikatinimo – tankų pirkimas.
O juk jei tokia klinika būtų Lietuvoje – aplink ją kurtųsi ne tik sveikesni žmonės, bet ir visas ekonominis tinklas. Sveikatingumo turizmas, ekologiškas maistas, natūrali medicina, psichologinės pagalbos paslaugos. Bet ne, mums liepia tikėti, kad vienintelė „išganymo“ forma – tai NATO „priešakinės pajėgos“.
Tik įsivaizduokit: sveikatos centras Dzūkijos miškuose, šalia – natūralių produktų ūkiai, meditacijų erdvės, terapinės dirbtuvės, psichologinės stovyklos. Ir visa tai – ne prieš valstybę, o valstybei. Nes sveika visuomenė nėra silpna – ji yra brandi.
Holistinė medicina šiuo metu Lietuvoje beveik stigmatizuota. Nes ji neša idėją, kad žmogus gali gydytis be sisteminių vaistų, be chemijos, be nuolatinės kontrolės. Tai pavojinga tiems, kuriems žmogus yra tik dar vienas vienetas – mokesčių mokėtojas arba karys.
Tačiau jei tokios klinikos, kaip R. Janušo, būtų įsteigtos Lietuvoje, aplink jas augtų ne tik pasitikėjimas medicina, bet ir visas gyvybingas socialinis bei ekonominis tinklas. Į šalį važiuotų žmonės ne mirti nuo streso, o gyti. Ne tik širdis taisytųsi, bet ir mąstymas.
Tačiau ką vietoj to renkasi Lietuva? Karines bazes, užsienio instruktorius, nuolatinį baimės foną. Ir taip mes nesąmoningai kuriame šalį, iš kurios išeina tie, kurie nori gyventi, o ne kovoti.
„Jeigu valstybė savo piliečiui neleidžia pasveikti be karo retorikos, tai gal ji serga labiau nei tas pilietis“, – galėjai perskaityti tarp eilučių laidoje.
Savo laiku Lietuva buvo vadinama „Europos plaučiais“. O dabar? Tapome sandėliu: ginklų, baimių ir primestų pasirinkimų.
Holistinės medicinos filosofija kalba apie visumą – kūno, proto ir sielos darną. O Lietuva šiandien – suskaldyta. Politika – viena, sveikata – kita, o siela… siela, regis, ištremta kaip kokia maištininkė.
Laikas sugrąžinti ją namo. Laikas liautis būti karo poligonu. Laikas tapti gyvybės poligonu.
