Gen. ltn. Valdas Tutkus
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Brangieji, visgi keli žodžiai apie Kapčiamiestį, galimą poligoną, mūsų išrinktųjų aroganciją ir purvo liejimą ant tų, kurie bent jau bando sveikai mąstyti, klausti ir reikalauti atsakymų. Tų atsakymų laukė Kapčiamiesčio žmonės, miškų išsaugojimo sąjūdžio aktyvistai, dar nepraradę (mano nuomone) sąžinės keli Seimo nariai.
Tačiau atsakymų nėra, o sprendimas jau yra. Nors, tiesą sakant, jei Prezidentas išgirstų, įvertintų, įsiklausytų, tai…
Taigi pabandysiu, naudodamas viešai prieinamą informaciją, savo sukauptą patirtį ir žinias, pateikti asmeninius pamąstymus šiais rūpimais klausimais. Nors, tiesą sakant, man kaip ir nekyla jokių klausimų, ir atsakymai peršasi patys. Taigi paskaitykite, kam įdomu, susimąstykite, užduokite klausimus.
INFORMACIJA PAMĄSTYMUI
I. Dėl kokybiško Lietuvos kariuomenės karių ir padalinių rengimo
Batalionų skaičius: 13, iš jų: artilerijos – 2; bendrosios paramos (logistikos) – 1; inžinerinis – 1; oro gynybos batalionas – 1; štabo batalionas – 1; mechanizuotieji pėstininkų batalionai – 3; pėstininkų ir kiti – 4.
Atkreipiu dėmesį į tai, kad logistikos, inžinerinis, štabo ir oro gynybos batalionai turi specifines užduotis ir niekada neveikia kaip ištisas vienetas, todėl jų rengimas poligonuose yra labai ribotas.
Artilerijos batalionai taip pat turi savo specifiką. Kaip pavyzdys – Lietuvoje nėra ir, matyt, nebus poligonų, kuriuose artilerija galėtų atlikti pilnaverčius kovinius šaudymus.
Taip jau gaunasi, kad poligonais pagrinde naudosis 7 batalionai (ateityje gal dar 2 tankų batalionai, jei jie bus kuriami atskirai, o ne reorganizuojami iš jau esamų).
Karių rengimas – pradinis kario rengimas – 3 mėnesiai, kario specialisto (pvz., haubicos operatoriaus, mechaniko-vairuotojo ir t. t.) ir kolektyvinis rengimas – iki 6 mėn. Primenu, kad šauktiniai kariai tarnauja 9 mėnesius. Atitinkamai padalinių rengimas glaudžiai susietas su šiuo terminu.
Karių ir padalinių rengimas vykdomas tiek individualiai, tiek kolektyviai: teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Skyrius, būrys, kuopa, batalionas.
Bataliono išvykimas pratyboms į poligoną paprastai vyksta kartą per metus. Laikotarpis, kuriam batalionas išvyksta pratyboms į poligoną, paprastai neviršija 10–14 parų (tai patvirtino ir LR Prezidentas Kapčiamiestyje, viešai paskelbęs, kad stambesnės pratybos vyks ne daugiau kaip 50 parų). Tai daug resursų ir pastangų reikalaujantis procesas – imlus ir brangus. Tam naudojama ne tik kariuomenės, bet ir valstybinė infrastruktūra.
Lietuvos kariuomenės dispozicijoje šiandien yra 9 poligonai. Trys iš jų – nuo 14,5 iki 17,5 tūkstančių hektarų. Bendras plotas su šaudymo laukais – apie 60 tūkstančių hektarų.
Šis poligonų skaičius yra daugiau nei pakankamas kokybiškam kariuomenės rengimui, esant tinkamam planavimui ir organizavimui bei pilnam egzistuojančių poligonų panaudojimui.
II. Dėl planuojamo Kapčiamiesčio poligono indėlio į Lietuvos gynybą
Nemanau, kad pasakysiu ką nors naujo, teigdamas, jog natūralios gamtinės kliūtys privalo būti įvertintos ir efektyviai naudojamos organizuojant gynybą. To reikalauja tiek karo mokslas, tiek istorinė patirtis, tiek elementari logika.
Dzūkija apaugusi miškais (bent jau kol kas), išvagota upeliais, ežerais ir pelkėmis. Taip pat ir Kapčiamiesčio regionas. Buvau ir mačiau.
Toje vietovėje galimo priešo sunkiosios technikos panaudojimas yra stipriai apribotas.
Atsižvelgiant į tai, kad dabartiniuose kovos veiksmuose plačiai naudojami robotai, dronai ir kita technika, ypatingą reikšmę įgyja besiginančių karių gebėjimas apsisaugoti ir maskuotis, naudojant natūralias kliūtis – miškus.
Kaip išvadą galima daryti, kad organizuoti Suvalkų koridoriaus gynybą šioje konkrečioje vietoje įmanoma pakankamai nedidelėmis pajėgomis, nes sunkiosios technikos panaudojimas yra stipriai apribotas.
Iškirtus miškus, paruošus šaudyklas, manevravimo laukus, inžinerinius mokymo laukus, fortifikacinius laukus ir kitą infrastruktūrą, taip pat pritaikius valstybinę infrastruktūrą stambių karinių vienetų judėjimui į ir iš poligono, situacija gali dramatiškai pasikeisti.
III. Galima puolimo kryptis
Kalbant apie tai, kur būtų tikėtina laukti smūgio (jei jo prisiprašytume), Kapčiamiesčio kryptis atrodo abejotina – vietovė sunkiai praeinama, stipriai apribota manevro laisvė ne tik padaliniams, bet ir ugniai, taip pat ribotas dronų panaudojimas.
Tikėtina, kad realistiškiau būtų vertinti dabar vykstančio tranzito kryptį. Ta teritorija yra atvira, joje yra geležinkelio vėžė, keliai.
Akivaizdu, kad vertinant situaciją, gamtines sąlygas, infrastruktūrą ir kitus ne mažiau svarbius faktorius, prioritetinė kryptis turėtų būti dabartinio tranzito ruožas. Apie jo gynybą pirmiausia ir reikėtų galvoti.
Įvertinus aukščiau išdėstytus pamąstymus, peršasi išvada, kad karių rengimas ir Lietuvos teritorijos gynyba čia gali būti ne pagrindinis motyvas.
Natūraliai kyla klausimas: tai kas tuomet yra pagrindinė priežastis?
Galimai tai gali būti milžiniškų lėšų įsisavinimo klausimas.
Galimai tai gali būti ruošiamos kariuomenės susitelkimo vietos (tikrai ne gynybai).
Taip pat, kaip galimas variantas – „karinis turizmas“, nes Vakarų valstybėse poligonų išlaikymas brangiai kainuoja (beje, ir mūsų tai laukia).
Eurokomisaras A. Kubilius gana rimtai kalbėjo apie galimybę dislokuoti Lietuvoje batalioną ukrainiečių (tiesa, Lietuvos įstatymai to neleidžia, bet kas šiandien į tuos įstatymus žiūri?).
Taigi, mano manymu, tiesa slypi kažkur giliau nei kariuomenės rengimas ir valstybės gynyba.
Susimąstykime kartu – kur?
