Mūsų šlovingųjų kolūkiečių sienlaikraštis (buvusi “komsomolskaja pravda”) eilinį kartą užsipuolė Lietuvos ūkininkus straipsnyje: “A.A.Kaušakio ūkyje badaujantys lietuviški žirgai priversti kanopomis iš po sniego rausti žolę”.
Kaip įprasta po straipsniu mūsų labai išsilavinusi, baltarankė “kolchozų” inteligencija nedelsiant paleido “trydą”: “Kaip baisu”, “atimti vargšus gyvulėlius, o ūkininką – į kalėjimą”, “civilizuotoje šalyje užbauduotų ir atimtų viską”, “skirkite baudas, biudžetas juk kiauras” ir pan. kliedesius.
Ak, jau tie mūsų “kolchozų” inteligentai. Kaip išdresiravo juos “šlovingoji sovdepija”, taip jie ir suvokia aplinkinį pasaulį. Tada jie “šviesųjį komunizmą” statė. Patyliukais svajodami apie valdišką darbą, kuriame nieko dirbti nereikėtų. Ir dabar jie ir jų nevykėliai palikuonys (kuriuos šlovingieji “sovdepijos” profesoriai dresiruoja pagal tą pačią programą) “civilizuotą pasaulį” stato, lygiai taip pat svajodami apie “valdišką darbą”, kuriame jie galėtų dykinėti “iki smerties” .
O dabar porą empyrinių pastebėjimų dėl civilizuoto pasaulio, į kurį aš kartu su šeima nuo šlovingųjų “kolchoznikų” valdymo pabėgau:
Važiuoju Anglijoje keliu. Bjaurus oras, šlapdriba, sniegas. Atidarau langą ir tuoj pat mašinos saloną pripildo nežmoniškas tvaikas. Aš tik žvilgt į vieną pusę, žvilgt į kitą. Pasirodo, plyname lauke, kokių kelių šimtų hektarų teritorijoje, palaidos kiaulės (apie tūkstantį) su kiauliukais knisinėjasi. Galvoju: “Dieve tu mano, kur žiūri veterinarijos tarnyba?!!! Kur civilizuoto pasaulio kiaulių teisių gynėjai?? Kodėl į kalėjimą prie pat Londono kiaules ganančio ūkininko neįkiša už tyčiojimąsi iš gyvulėlių?” Nei tau tvartų, nei gardų, plynas laukas ir daug šuns būdų pristatyta, iš kurių pailsėti nutarusių kiaulių pasturgaliai kyšo. Pora šėryklų lauko viduryje ir bačka (turbūt su vandeniu). Vaikšto sau kiaulelės po lauką žiemą/vasarą, knisinėjasi po žemę, sliekų ir visokių šaknų ieškodamos ir apie savo “grubiai pažeidžiamas teises” net nesusimąsto, pelną ūkininkui ir valstybei nešdamos.
Jau tada pagalvojau: “Nėra pas jus, kapitalistai, mūsų šlovingosios “sovdepijos” veterinorių, aplinkosaugininkų ir kitokių (Sorošo ir Donskio priperėtų) visokio plauko visuomenininkų, “iki smerties” išlaikomų iš valstybės biudžeto. Greitai jie jums išaiškintų, kad kiaulės smirdi, todėl turi būti du kartus į dieną plaunamos, joms turi būti pastatytos betoninės “bajorų kalvos” su atskirais kambariais relaksacijai, taip pat priverstų laikytis kitų, labai, labai svarbių kiaulių teisių. Ir dar priverstų kiaulių mėšlą nuo laukų surinkti idant “neterštų aplinkos ir gruntinių vandenų”. Labai greitai jie atmuštų anglams bet kokį norą ne tik, kad kiaules laikyti, bet ir iš viso bet ką savarankiškai (be kiaulių teisių gynėjų palaiminimo) daryti. O tada, kai niekas nebenorėtų tokioje idiotiškoje santvarkoje dirbti, “iki smerties” išlaikomieji pradėtų rėkauti, kad degraduojantys “runkeliai” nieko nesugeba, todėl reikia juos sukišti į lagerius ir priverstinai į darbus siųsti.”
Nieko nepadarysi, toks gyvenimas. Pusdurnis už šturvalo gali net ir nepaskandinamą laivą nuskandinti (“Costa Concordia” puikus pavyzdys), jokie išsilavinimai ir dresūros proto neprideda. O jei tų dresiruotų kolūkietiškų “profesionalų” devynios galybės valstybėje ir kiekvienas iš jų mūsų valstybės laivo šturvalą sukalioja taip, kaip jo liguista fantazija šnibžda, tuomet normaliems žmonėms belieka skubiai evakuotis, nelaukiant kol laivas galutinai nuskęs.
P.S. Džiugu, kad po straipsniu radau porą blaivių komentarų. Tai parodo, kad Lietuvoje dar yra blaivių galvų. Štai vienas iš komentarų:
Asmeniškai pažįstu, bendrauju. Arkliai laikomi natūraliomis lauko sąlygomis, nestovi priverstinai apšiktuose garduose, visad riebūs, ganyklų plotai neaprėpiami. Šieno, kuris atvežamas prie fermos, neėda, kol gali rankioti žolę iš po sniego. Nematau problemos. O visokių bėdų bėdelių galima rasti bet kokioje didelėje fermoje. Nemanau, kad žirgai labiau vertina blizgančias gardo dureles už galimybę gyventi laisvai. Jie nėra dirbami – motininės kumelės, nori – užeina į fermą, nori – stovi lauke. O straipsnio pavadinimo autorius turbūt arklį tik paveikslėliuose matęs.
Vladimiras Troščenka
