- Reklama -

Seimo nario Kęstučio Daukšio inicijuotoje diskusijoje paaiškėjo, jog Energetikos ministerijos parengta nauja Nacionalinė energetikos strategija tėra skaičiavimais neparemtų hipotezių teiginys (KK nuotr.)

Seimo nario Kęstučio Daukšio inicijuotoje diskusijoje paaiškėjo, jog Energetikos ministerijos parengta nauja Nacionalinė energetikos strategija tėra skaičiavimais neparemtų hipotezių teiginys.

„Parlamentarams ir visuomenei kyla daug klausimų: kiek kainuos elektra įgyvendinus planuojamus investicinius projektus? Ar visos investicijos yra tikslingos ir atneš naudą Lietuvai? Koks bus energijos balansas tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių po 5 metų? Deja, ministerijos pareigūnai ir į šiuos, ir į kitus rūpimus klausimus tegali atsakyti spėliodami”, – kalbėjo K. Daukšys.

Anot Lietuvos energetikos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Arvydo Galinio, visko 100 procentų tiksliai numatyti keliems metams į priekį neįmanoma, todėl būtina suburti nuolatinę ekspertų grupę: „Mokslininkai nuolat turėtų vertinti dinamiką ir siūlyti sprendimus, tačiau nėra ne tik tokios grupės, bet apskritai ruošiant strategiją nebuvo atsiklausta Lietuvos ekspertų nuomonės. Pamatėme jau baigtinį dokumentą. Sunku net kažką ir komentuoti, kadangi ministerijos atstovai nesugeba paaiškinti, kuo remdamiesi pateikė tokius pasiūlymus”.

Susitikime dalyvavęs vienas strategijos rengėjų Energetikos ministerijos skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas patikino, jog konsultuotasi vis tik buvo. Tačiau ne su mokslo darbuotojais, o tokių kompanijų kaip Ernst&Young ar McKinsey&Company atstovais.

„Nors ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad brangūs užsienio konsultantai prie strategijos neprisidėjo, susitikime dalyvavę specialistai patvirtino priešingai. Nesuvokiama, kodėl Lietuvos specifiką puikiai išmanantys mokslininkai ignoruojami, o samdomi neaiškios kompetencijos „specialistai”, – kalbėjo K. Daukšys.

Parlamentaro teigimu, strategijos klaidų kainą turės sumokėti kiekvienas elektros vartotojas, kadangi numatomos keliasdešimties milijardų investicijos, o jų tikslingumas nepagrįstas: „Ministerija bando skambiais šūkiais įteigti visuomenei, kaip viskas bus gerai. Tačiau pasigilinus, kokio tai lygio dokumentas optimizmą greitai pakeičia nusivylimas. Konkretus pavyzdys – elektros birža. Valdžia ploja rankomis, tačiau realybė tokia, jog ta birža labiau imitacinė – keli pardavėjai deklaruoja ne tas elektros kainas, kuriomis realiai parduoda, o tas, kurias jiems naudinga parodyti. Birža tėra iliuzija”.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!