- Reklama -

 

Ada Sabaitytė

Na, va, sulaukėme. Nenoriu pamokslauti ir jokiu būdu nepiktdžiugauju, bet pamačius Aidos Čepukaitės kreipimąsi dėl rugsėjo 27 d. organizuojamos protesto akcijos, kilo nelinksmų minčių: aišku, mums reikia vienybės, reikia susiklausymo, bet reikalauti iš žmonių, kad jie prisijungtų prie tų, kurie šaukiasi pagalbos, dėtųsi su jais į grupę, kad padėtų jiems išsireikalauti lengvatų, kai daugybė žmonių dar atsimena, kaip visi tie restoranininkai, pataikaudami tai pačiai valdžiukei, kuri dabar ėmėsi juos skūrinti, vijo iš savo įstaigų visus, kas nepateikė išgalvotų pasų?!…

Negana to, dar daugelis tų visų maitinimo įstaigų šią nežmonišką tvarką ėmė taikyti dar prieš datą, kuri buvo valdžios nurodyta. Pavyzdžiui, Lukšių dvaro virtuvė parodė geriausias XIX a. pradžios dvarininkų tradicijas, kai visus „psiąkrew“, kurie neturėjo kilmingumą patvirtinančio „paso“, vijo nuo savo durų! Ir tokių „verslininkų“ buvo begalės.

Ko jie visi tikėjosi? Išsitarnauti? Už savo lankytojų išdavystę ir vaikymą, išsitarnauti kokių lengvatų? Manykite, kad išsitarnavo – dabar atėjo jų eilė. Tai kodėl dabar nenori srėbti tos pačios košės, kurią su dideliu uolumu virė?

Jei kalbėti apie vienybę ir vienijimąsi, tai viskas vyksta negalvojant ir nematant, kiek toliau savo nosies. Juk tie savininkai, uoliai klausę valdžios nurodymų, aiškiai galvojo, kad jų „tai nepalies“. Palies ir dar kaip! Bet to suprasti neleidžia jų pačių susireikšminimas ir pasipūtimas. Deja…

Kas dar krenta į akis: tai, kad valdžia, skaldydama visuomenę (o tai ir yra vienas pagrindinių jos uždavinių), labai gudriai apžaidė visus: restoranininkai aktyviai palaikė agresiją prieš pilietiškus ir galvojančius visuomenės narius, t.y. tuos, kurie iš visų jėgų laikėsi prieš įjungtą prievartos mašiną.

Tuo metu restoranų savininkai aktyviai prisidėjo prie represijų bei patyčių tų žmonių atžvilgiu! Ir taip nuteikė tuos žmones prieš save, nesuprasdami, kad kova tik prasideda, jie patys, savo rankomis, išvaikė potencialius sąjungininkus kovose už bendras teises.

Juk ta žmonių masė, kuri uoliausiai klausė nurodymų, ir toliau jų klausys ir stengsis „nesivelti“ į visokius protestus, bet juos, tuos „nesiveliančius“, restoranininkai ir palaikė „karantino metu“, o aktyviuosius, turinčius jėgos ir sumanumo ir gebėjimo priešintis, stūmė nuo savęs!

Ir dabar turime pasekmes: tie aktyvieji neturi jokio pagrindo dėtis prie žmonių, engusių juos sunkiu metu, kad padėtų tiems engėjams iš valdžios, su kuria jie dar neseniai buvo suokalbyje, išpešti lengvatų sau, pasitelkiant žmones, kuriuos dar vakar jie stūmė nuo savęs ir varė iš savo įstaigų! O dabar juos kviečiasi į pagalbą? Jokios logikos!

Šiuo atveju Aida Čepukaitė turėjo visai kitaip pateikti tą savo kreipimąsi ir čia yra tik du atvejai:

1. Jame reikėjo kreiptis arba į tą masę žmonių, turinčią „kilmingumą paliudijančius pasus“, kurią restoranų savininkai palaikė ir maitino (nesakau „šėrė“) draudimų metu. Reikėjo sakyti taip: „mes jus maitinome, įsileidome pro SAVO duris, tai dabar visi palaikykite mūsų reikalavimus“ – tokio formato kreipimesi būtų daugiau logikos!

2. Arba reikėjo kreiptis į VISUS, kaip ir buvo padaryta, bet tą kreipimąsi reikėjo pradėti nuo atsiprašymo ir pasakyti maždaug taip: „matome, jog klydome ir palaikėme ne tuos sprendimus, bet dabar suprantame, kad įjungta valstybės naikinimo mašina traiško visus, todėl prašome Jūsų visų palaikymo. Mes, savo ruožtu, pasižadame palaikyti savo žmones, savo lankytojus. Gerbti ir vertinti juos, nes be žmonių, be Jūsų visų, mes esame niekas“ – to tikrai būtų užtekę!

Dabar gi visa tai nuskambėjo svetimai ir įtartinai, nes potekstė ryškėja tokia: visi bėkite mūsų gelbėti, o jei išgelbėsite, tai jums nei ačiū! Kai tik apiplauksime tas povandenines uolas, toliau darysime taip, kaip MUMS bus patogiau!

Čia labai panašios aplinkybės į tai, kai policininkai basi ir nusižeminę stovėjo Vilniuje po „didžiūnų“ langais ir meldė pinigų. Tada visa visuomenė juos palaikė ir viešoji nuomonė buvo jiems labai palanki. O kas nutiko po to? Tie patys basi vargšeliai, gavę kelis pagerinimus, kaip pasiuto, tai tiems savo tautiečiams surengė visokiausio pavidalo „spec. operacijų“ ir visai nesidrovėdami ir NIEKO negalvodami puolė drausti žmonėms lygiai taip pat reikalauti savo teisių, kaip kad jie patys neseniai reikalavo! Tokiais veiksmais visa policija pastatė save į pikčiausių žmonių priešų gretas.

Visa tai, kas parašyta, tinka ir kitoms socialinėms grupėms: daktariukams, vadovaujamiems visų laikų daktarų lyderio; mokytojams ir dėstytojams su trumpakelne vade priešakyje; visiems visiems, veikiantiems savuose „cechuose“ ir galvojantiems, kad tik jie yra išrinktieji ir jie geriausiai žino, ko reikia ir ką reikia daryti.

Tačiau geriau pagalvojus, tai yra begalinio susireikšminimo ir pasipūtimo išdava, o per tą pasipūtimą ir dosniai drabstomus pasisakymus apie „specialistus ir nespecialistus“ nepajėgiama įžvelgti nei to, kad vadas ,,tai netikras“ ir pati aukščiausia „galva“ visai nieko neišmano toje srityje, kuriai vadovauja.

Ir kaip nebūtų keista, bet iš visų tų painiavų gimsta nepamatuotos pretenzijos visuomenei, žmonėms, kad nėra susiklausymo, kad nevieningi, kad susvetimėję, etc. O tereikia paprasto dalyko – ne lakstyti šaukiant „gelbėkit“ arba: „kokie visi nevieningi“, o, kaip restoranininkų atveju, pagalvoti – o ką padarėme ne taip? Gal galima pataisyti?

Tai brangiai nekainuoja. Kaip ir atsiprašymas, beje.

Pabaigai dar noriu pasakyti, kad pinigai, kurie šiuo metu tėra miražas, nes yra praradę visas tikrų pinigų savybes, labai greitai išgaruoja, kaip ir tos elgetiškos išmokos, kurias, manau, gavo draudimų metu visos tos kavinės. Ir tos išmokos, iš esmės, buvo mokamos ne už tai, kad kompensuoti nuostolius (nes tikslas ne tas), o už tai, kad būtų laikomasi nurodymų, kad būtų diskriminuojami ir visaip žeminami ,,neklusnieji“, ir restoranų biznis „žvingaudamas“ su tuo sutiko. Kam nesmagu gauti darmai kelis šimtukus, kad ir tektų už juos parduoti savus?

Puiku būtų, jei restoranų ir viešbučių savininkai, o ir visi kiti „nuskriaustieji“ pradėtų tai suprasti ir imtų siekti tikros, o ne proginės vienybės.

P.S. Beje, visa ta restoranų draugija ne tik, kad pardavė valdžiai savo klientus, bet visiškai nerodė vienybės su narsiai besilaikančia ir tikrai pilietinę poziciją užėmusia „Gustuko picerija“, kuri nepasidavė valdžios spaudimui ir žmonių nerūšiavo, teigdama, kad visi klientai jiems yra lygūs, nepaisant to, turi kažkokį išgalvotą „pasą“ ar ne. Dėl to šios picerijos savininkas sulaukė labai daug nemalonumų, tačiau restoranininkai net ir jo nepalaikė ir neužsistojo.

Todėl tokia restoranininkų laikysena ir virkavimas šiandien nekelia nei pasitikėjimo, nei užuojautos, nei noro padėti.

- Reklama -

3 KOMENTARAI

  1. Tikrai žinau, gavo ne mažus pinigus, didesni ir keliolika tūkstančių, ir klientų jiems nebereikėjo, bet godumas atsisuko kita puse, tai dabar siūlau bankrutuoti. Parama juk pasinaudojot. Prisimenu kaip šaukė, varė lauk, grasino policija, niekšeliai, prašo pagalbos. Gėdos turėkit. Gustukas šaunuoliai, bet kokie jų kolegos šūdžiai, įsivaizduokit per visą Lietuvą neatsirado palaikančių. Nebekeliu ir nekelsiu kojos pas PIŠpasistus, tegu dvesia iš bado dabar.

  2. Taip, daug kavinių varė savo klientus nuo durų. Kretingoje Kavinė “Kryžkelė”bene vienintelė nuo pirmos “pišpasių” dienos dirbo tik išsinešimui,kad neskirstyt savo klientų…

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą