Naujasis Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: pokytis – tai nuolatinė būsena

0
68
- Reklama -

2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, VUL Santaros klinikoms vadovauti pradėjo prof. Tomas Jovaiša.

„Konkurse dalyvavau vedinas noro įgyvendinti savo viziją, o ne užimti postą, būti generaliniu direktoriumi. Džiaugiuosi, kad mano programa patikėjo mūsų ligoninės steigėjai ir turėsiu galimybę drauge su komanda siekti užsibrėžto tikslo. Tai ne pirmos vadovaujančios pareigos mano gyvenime ir jos mane išmokė, kad pokytis nevyksta per vieną dieną, tai ilgas ir nuoseklus procesas.

Todėl noriu aiškiai pasakyti, kad ligoninės kolektyvo ir pacientų laukia ne revoliucija, o evoliucija. Pokytis – nuolatinė būsena. Juk keičiasi viskas – aplinkybės, pacientų lūkesčiai, konkurencinės sąlygos. Vadyboje negali būti galutinio taško, pasiekto finišo. Tikiu tuo, kad yra pastovus judesys“, – svarbiais principais dalijasi T. Jovaiša.

Naujasis vadovas medicinos studijas baigė Vilniaus universitete 1997 m., kur 2002 m. tapo gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Nuo 2004 m. dirbo ir studijavo Jungtinėje Karalystėje, kur 2011 m. įgijo Karališkojo anesteziologų koledžo kvalifikaciją. Vadovavimo patirtis Jungtinėje Karalystėje prasidėjo 2014 m., kai tapo Intensyviosios terapijos tarnybos vadovu, o vėliau užėmė Divizijos direktoriaus postą. 2021 m. Santaros klinikose pradėjo vadovauti Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centrui, o praėjusiųjų metų pabaigoje buvo paskirtas direktoriaus medicinai pavaduotoju stacionariniam darbui.

Darbuotojų išlaikymas, paieška ir pritraukimas – vienas svarbiausių tikslų

Į pacientą orientuotos paslaugos yra pagrindinė Santaros klinikų veiklos ašis. Anot vadovo, klinikos yra neabejotinas lyderis sveikatos priežiūros sektoriuje, teikia visą spektrą paslaugų ir tai yra rimtas įsipareigojimas daugeliui darbuotojų bei rimta atsakomybė.

„Žinau, kad laimėti konkursą tebuvo pirmas žingsnis ilgame ir iššūkių tikrai nepagailėsiančiame penkerių metų kelyje. Girdžiu, ką kalba kolegos, dėl ko nerimauja pacientai, ir suprantu, kad mūsų su komanda laukia daug darbų. Vienas iš labai rimtų iššūkių – užtikrinti įstaigos finansinį tvarumą bei išlaikyti ir pritraukti personalą. Šiandien darbo užmokesčio atskirtis yra didelė ir ją būtina mažinti. Įstaigoje, neabejotinai, smarkiai trūksta slaugos personalo ir tą rebusą turėsime išspręsti,“ – sako profesorius.

Norint užtikrinti reikiamą darbuotojų skaičių, išlaikyti jau esamus ir pritraukti naujų, reikia galvoti apie kelis aspektus: darbo užmokestį ir karjeros galimybes įstaigoje. Vadovas pripažįsta, kad iki šiol buvo įprasta, jog medicinos personalui klinikose karjera buvo iš esmės galima tik vienu laipteliu aukštyn. Pavyzdžiui, gydytojas gali tapti skyriaus vedėju, o slaugytojas – vyriausiuoju slaugytoju. Toks karjeros progresijos nebuvimas žmones, kurie nori ir gali daugiau, per kurį laiką demotyvuoja.

„Ieškosime, ką galėtume pasiūlyti mūsų įstaigos darbuotojams. Ne tik galimybę papildomai užsidirbti didinant kai kurių prioritetinių paslaugų apimtis, kad jiems nereikėtų rinktis kitos sveikatos priežiūros įstaigos, bet ir įvairesnes roles savirealizacijai, tobulėjimui. Skatinsime neformalios lyderystės formatą.

Galiu pasidalinti, kad man vadovaujant Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymui centrui, pradėjome vieningos klinikinės praktikos iniciatyvą, kai gydytojai susiskirstė į grupes ir ėmėsi srities, kurią vystė. Daug dėmesio skirsime ir funkcijų peržiūrėjimui – dabar akivaizdu, kad slaugos personalui tenka darbai, kuriuos galėtų atlikti kiti specialistai, pavyzdžiui, koordinatoriai.

Toms veikloms, kurioms nereikalingas licencijavimas, galėtume pritraukti kitus žmones ir leisti slaugos personalui atlikti jų kompetenciją atitinkantį darbą,“ – sako naujasis generalinis direktorius.

Dar vienas svarbus aspektas – darbuotojų gerbūvis. Dalis darbų jau pradėta prieš kurį laiką. Pavyzdžiui, darbo drabužių klausimas, kuris aktyviai diskutuotas su klinikų profesinėmis sąjungomis, ir sutarta, kad darbo drabužiais klinikų darbuotojai bus aprūpinti etapais. Šiuo metu pradėtas svarstyti ir dar vienas aktualus klausimas – darbuotojų maitinimas. Siekiama užtikrinti kokybiško ir nebrangaus maisto galimybę kolektyvui. Orientuojamasi į tai, kad ši paslauga būtų perkame ne iš išorės, bet vykdoma ligoninės Maitinimo tarnybos.

Lyderystė sveikatos sistemoje yra viena iš neabejotinų ir neišvengiamų funkcijų

„Jau dabar yra ne viena sritis, kurioje Santaros klinikos yra akivaizdus lyderis: sukūrėme tokią elektroninę ligoninės sistemą (ELI), kuria naudojasi ne viena sveikatos priežiūros įstaiga. Šis instrumentas galėtų būti regioninis, daugiau sveikatos priežiūros įstaigų galėtų įsijungti į konsorciumą ir drauge vystyti ELI. Duomenų ir skaitmeninių technologijų plėtra – neabejotinas mūsų prioritetas. Turime skaitmeninius įrankius veiklos procesų, klinikinės kokybės, darbo krūvio vertinimui ir Lietuvoje šioje srityje esame absoliutūs lyderiai.

Tolimasis tikslas – turėti viską apimančią elektroninę sistemą, nes norime stebėti ne atskiras dalis, o naudotis skaitmeniniu įrankiu, kuris valdymą pagrįstų konkrečiais duomenimis. Be lyderystės IT sferoje, mums labai aktualu ir pacientų srautų valdymas,“ – apie skaitmenines veiklos kryptis kalba generalinis direktorius.

Anot vadovo, Santaros klinikų lyderystė Lietuvos Rytų regione yra ne mažiau svarbi – čia veikia insulto, miokardo infarkto klasteriai. Todėl bendradarbiavimas su kitomis regiono sveikatos priežiūros įstaigomis ir paslaugų kokybės atskirties mažinimas – neatsiejama veiklos dalis.

Kita sritis, kurioje drauge su Nacionaliniu vėžio institutu galima pasiekti neabejotinos lyderystės ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – tai visapusis vėžio priežiūros centras. Sutelkus jėgas, tikimasi sukurti tokią sistema, kuri teiktų aukščiausios kokybės paslaugas pacientams, užtikrintų inovacijos ir mokslinę veiklą.

„Galvoju, kad galime pagerinti ir paslaugas vaikams Vilniaus mieste. Labai svarbu sujungti bei integruoti paslaugas motinoms bei vaikams. Dabar jos mūsų įstaigoje yra atsietos ir teikiamos skirtinguose padaliniuose: besilaukiančiai mamai – Akušerijos ir ginekologijos centre, daliai naujagimių – vaikų padaliniuose, o daliai tame pačiame Akušerijos ir ginekologijos centre. Noriu, kad į besilaukiančią ar neseniai pagimdžiusią mamą bei vaiką būtų žvelgiama vientisai, nefragmentuotai ir paslaugas galima būtų teikti vienoje vietoje, nesiblaškant tarp padalinių“, – kalba prof. Tomas Jovaiša.

Santaros klinikos Vilniuje yra vienintelė universiteto ligoninė, todėl sinergija su Vilniaus universitetu yra dar vienas prioritetų.

„Esame pagrindinė Vilniaus universiteto mokymo ir klinikinių tyrimų bazė – esu pasiryžęs užtikrinti bei vystyti šias funkcijas. Neabejoju, kad Santaros klinikose privalome stiprinti mokslinę tiriamąją veiklą. Ketiname reformuoti biomedicininių tyrimų skyrių, kad šis užtikrintų visavertę organizacinę, finansavimo ir logistinę pagalbą tyrėjams. Būtina galvoti apie tai, kaip labiau įtraukti slaugos specialistus į tyrimus prieš tai juos specialiai paruošus“, – mokslo ir tyrimų svarbą pabrėžia Tomas Jovaiša.

2024 metais Santaros klinikose įkurtas Rezidentūros koordinacinis centras, kuris padės valdyti rezidentų srautus, sumažins galimus nesusipratimus bei klaidas organizuojant akademinę veiklą ligoninėje.

Valdysena, įgalinanti nuolatinį tobulėjimą

Organizacijos gyvenimas – tai pastovus pokytis. Vadovams keliama rimta užduotis: kaip sukurti sistemą, kuri gali adaptuotis labai greitai, reaguoti į naujus iššūkius, prisitaikyti prie naujos verslo aplinkos. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus nebuvo valstybės nustatytų prioritetinių paslaugų, o joms atsiradus, verslas sureagavo labai greitai orientuodamasis į finansiškai labiausiai apsimokančias paslaugas. Tai smarkiai pakeičia aplinką, kurioje veikia ir paslaugas teikia viešojo sektoriaus įstaigos.

„Vienoje iš vadybos teorijų – kompleksinių sistemų vadybos – teigiama, kad organizacijose efektyvumą turi keisti adaptyvumas, tad padaliniai turi veikti ne tik efektyviai, o gebėti sparčiai reaguoti į pokyčius ir adaptuotis. Norint sukurti tokią organizaciją, kuri greitai reaguoja ir keičiasi, padaliniams reikalinga autonomija ir galimybė jiems veikti pagal skirtingus veiklos bei vadybos modelius, atitinkančias situacijas, kuriose jie dirba. Santaros klinikose kai kurie padaliniai orientuoti į galutinį vartotoją, pavyzdžiui, chirurgijos, terapijos, pediatrijos, onkologijos, o kiti – užtikrina tam tikrą paciento kelionės ligoninėje etapą, pavyzdžiui, skubioji medicina, intensyvioji terapija, laboratorija, poliklinika.

Šie padaliniai savų pacientų neturi, jie dirba verslas-verslui principu ir padeda kitiems atlikti savo funkcijas. Akivaizdu, kad turint tokius skirtingus padalinius, jie turi veikti skirtingai. Įsivaizduokite oro uostą ir avialinijas. Oro uostas savaime neturi klientų, čia daugybė žmonių, bet nė vienas nėra oro uosto klientas. Visi jie avialinijų klientai. Avialinijos nuskraidina klientus, kur reikia, o oro uostai užtikrina infrastruktūrą, personalą ir visa kita. Jeigu avialinijų veiklos modelis yra vienoks, tai oro uostų – kitoks. Čia ypatingai svarbus yra bendradarbiavimas“, – apie valdyseną, įgalinančią nuolatinį tobulėjimą, gebėjimą greitai ir efektyviai adaptuotis ir atliepti naujus iššūkius aiškina Santaros klinikų generalinis direktorius.

Kalbėdamas apie kryptis, į kurias bus nukreipta ateinančių penkerių metų veikla, vadovas mini ir Santaros klinikų kaip patikimo nacionalinio gynybos sistemos bei ekstremaliųjų situacijų atsako sistemos nario vaidmenį: „Negalime ignoruoti geopolitinės situacijos, todėl jau dabar pradėjome bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija, Krašto apsaugos savanorių pajėgomis, Šaulių sąjunga. Visiškai neseniai pirmieji Lietuvoje visoje ligoninėje vienu metu atlikome evakuacijos pratybas. Gauti duomenys leidžia modeliuoti regionines ir net nacionalines strategijas.“

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!