ES lėšos – investicija į mūsų ateitį

5
4
- Reklama -
Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas. Lietuvos inovacijų centro nuotr.

Įsibėgėjant pasirengiamiesiems darbams dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų naujos finansinės perspektyvos 2014-2020 prioritetų nustatymo, šios tematikos diskusijų vis daugėja. Apie ES paramą inovacijoms ir bendruosius administravimo principus „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su Lietuvos inovacijų centro direktoriumi Kastyčiu Geču ir LR Ūkio ministro patarėja Ieva Vilimiene.

Kitais metais pasibaigs ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų laikotarpis. Kokius rezultatus pasiekėme ir sukūrėme per šiuos septynerius metus? „Pirmiausia supratome, kaip veikia struktūrinių fondų mechanizmai. Atsirado teigiamas reiškinys – projektinis mąstymas. Jau galime drąsiai kalbėti apie projektų vadybos įgūdžius, tiek projektų vykdytojų, tiek ir administruojančių institucijų. Tačiau reikia pastebėti, kad atsirado šiek tiek painiavos – tampa nebeaišku, kas vadovauja projektams, nes projektų vadovais ar vadybininkais vadinami ir projektus įgyvendinančių, ir administruojančių institucijų specialistai. Dar vienas neigiamas aspektas, kai projektinė veikla paslepia tikrąją organizacijos veiklą ir kai apie ją žinoma tik kaip apie projektų vykdytoją“, – pasakoja Kastytis Gečas.

K. Gečas akcentuoja, kad labai svarbu keisti požiūrį, kai kalbant apie struktūrinių fondų lėšas, matomi tik pinigai tiek iš finansavimą skiriančių institucijų, tiek ir iš vykdytojų pusės, kai struktūrinė parama traktuojama kaip papildomos pajamos. Pirmiausia reikia suprasti, kodėl šie fondai egzistuoja, nustatyti, į ką ir kodėl reikia investuoti. Lietuvoje ankstesniais laikotarpiais vyravo būtent neinvesticinis požiūris, kai tikslas buvo gauti kuo daugiau lėšų.

Į paramą reikia žiūrėti kaip į investicijas

„Tai, ką mes šiuo metu gauname iš ES, nėra parama. Tai yra galimybės mums patiems tinkamai ir efektyviai investuoti. Tai, ką padarėme per tuos septynerius metus, ir tai, ką turime padaryti per ateinantį periodą, mums yra galimybė pasivyti, pasiekti atitinkamus rezultatus konkrečiuose sektoriuose, susitvarkyti savo infrastruktūrą, sudaryti sąlygas verslui ir pan. Šias galimybes turime išnaudoti maksimaliai efektyviai ir remtis investicine logika. Jei to nepadarysim, galėsim kaltinti tik patys save“, – konstatuoja Ieva Vilimienė.

Lietuvoje vyrauja nepasitikėjimas norinčiais įgyvendinti savo idėjas ir ieškančiais investicijų. Kyla klausimas, ar mes nekuriame tokios sistemos, kai iš anksto nepasitikima žmonėmis ir į ES lėšas žiūrima kaip į pašalpų mechanizmą? I. Vilimienė pabrėžia, kad jokiu būdu struktūrinių fondų lėšos nėra pašalpa, tai tikrąja to žodžio prasme yra investicija. Jei mes ateiname pristatyti savo pasiūlymo ir sugebame pagrįsti jo efektyvumą, naudą, niekas neturėtų mūsų įtarinėti asmeninių interesų siekimu.

K. Gečas teigia, kad visos taisyklės yra nukreiptos į tai, kad projekto vykdytojas turi įrodinėti, kad gali, kad nėra vagis. Tokia situacija lemia neadekvatų elgesį, kai agentūros pradeda reikalauti vis daugiau įvairiausio pobūdžio pagrindžiančių dokumentų. Pavyzdžiui, jei abi pusės skiria po vienodą dalį lėšų, kas reiškia, kad projekto vykdytojai ir administruojančios institucijos yra lygiateisiai partneriai ir turi eiti tuo pačiu keliu, tai klausimas, kodėl viena pusė taip nepasitiki kita puse?

I. Vilimienė pabrėžia, kad valstybė taip pat skiria savo lėšas, todėl turi teisę užduoti klausimus, kad įsitikintų projekto prasmingumu ir efektyvumu. Ko gero, mes kartais truputį per daug sureikšminame ir gaudami klausimą priimame jį asmeniškai. Tiek projekto vykdytojai, tiek administruojančios institucijos be jokių išankstinių nuostatų į projektą turi žiūrėti kaip į bendrą investiciją, įtikinti vieni kitus savo sprendimų teisingumu.

Pašnekovai taip pat užsiminė apie problemą, kai daug pastangų bei dokumentų reikalaujama siekiant pagrįsti smulkias išlaidas. I. Vilimienė teigia, kad Europoje ir Lietuvoje einama link aktyvesnio supaprastinto kaštų pagrindimo metodų taikymo, kur atitinkamoms veikloms ir su jomis susijusioms išlaidoms iš anksto yra nustatomi atitinkami „krepšeliai“, standartiniai įkainiai, kurie pagrindžiami pasiektu rezultatu. Tinkamai integravus šias naujoves į 2014-2020 m. struktūrinių fondų administravimo sistemą, visų gyvenimas gerokai palengvėtų, ypač pačių mažiausių ir smulkiausių.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą