Kaune – lenktynės dėl alternatyvių energetikos projektų

0
7
- Reklama -

Kauno termofikacinė elektrinė (KK nuotr.)

KTE pozicijų neužleis

Šio mėnesio pradžioje Kauno savivaldybėje vyko tarptautinė energetikos konferencija, kurios tema „Kauno energetikos strategija“. Joje dalyvavo visų įmonių, norinčių Kaune plėtoti alternatyvius energetikos projektus, atstovai. Įmonių vadovai, pristatę savo projektus, turėjo vilties, kad būtent jų siūlymas sulauks didžiausio palaikymo ir bus įgyvendintas mieste.

Kauno elektrinė, vadovaujama Rimando Stonio, Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje siūlo statyti naują kombinuoto ciklo elektrinę. Tačiau Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, kuriam priklausanti KTE miestui teikia apie 95 procentus šilumos, taip pat nesirengia lengvai iš rankų paleisti šio monopolio.

Pasak KTE generalinio direktoriaus Antano Pranculio, Rusijos dujų gigantą iš Kauno bandoma išstumti nuo pat jo veiklos pradžios mieste. Vos ne kiekvienais metais kalbama apie planuojamus pardavimus, tačiau kalbos telieka kalbomis.

Strategija kuriama be specialistų

Ar tokios politikų užsakytos konferencijos gali padėti sukurti Kauno energetikos strategiją?

„Gali, bet, mano asmenine nuomone, viskas turėtų vykti kitaip. Energetinė strategija turi būti parengta specialistų, kurie puikiai žino visą raidą, aplinką, ūkio situaciją ir t.t., o konferencijose ši strategija būtų pristatoma ir vyktų diskusija su potencialiais siūlytojais idėjų, kurios buvo neįtrauktos. Tokiu būdu, visi norintys galėtų išsakyti savo pastabas dėl bendros strategijos.

Dabar pats didžiausias gamintojas Kaune strategijos kūrime nedalyvauja, t.y., didžiausią potencialą ir daugiausia specialistų turinti organizacija yra eliminuota iš aplinkos. Manau, kad dabartinė strategija, kaip įprasta Lietuvoje, kuriama kuluaruose, o paskui visiems tik pristatoma ir jau manoma, kad bendruomenė išklausyta“,- situaciją Kauno mieste apibūdino A.Pranculis.

Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija apie prasidėjusias dviejų stambių korporacijų –Suomijos „Fortum“ ir Rusijos „Gazprom“ – derybas dėl 100 procentų KTE akcijų perėmimo. Primename, kad 99 proc. akcijų valdo „Gazprom“, 1 proc. – „Dujotekana“.

Pasak KTE operatoriaus paslaugas teikiančio Energijos sistemų serviso vadovo Roberto Baubos, derybos vyksta, tačiau elektrine domisi ne tik „Fortum“. Elektrinėje lankosi skandinavai, lenkai, čekai.

R.Baubos nuomone, derybos su „Fortum“ gali likti visiškai bevaisės, nes gali būti, kad „Fortum“ susidomėjimas tėra konkurencinio pobūdžio žvalgyba. Suomiai ketina plėtoti Kaune kitus projektus, o KTE domisi tik kaip potencialiu konkurentu.

Kauno energetikos aktualijos dar pavasarį buvo aptartos energetikos sektoriaus ekspertų susitikime, kuriame buvo pristatyti ir aptarti „Fortum Heat Lietuva“ ir Kauno elektrinės pateikti siūlymai investuoti į naujus biokuro ir atliekų deginimo įrenginius.

Politikui tenka teisintis

Tame susitikime be žinomų energetikų Jurgio Vilemo, Vaclovo Miškinio, „Kauno energijos“ direktoriaus Rimanto Bako, šios bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko Jono Koryznos, dalyvavo ir Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas ir jo sūnus Gerardas Žukauskas, vadovaujantis bendrovei „Ekoresursai“.

G.Žukauskas neigia bet kokį galimą interesų konfliktą ir tvirtina, kad jo šeima neturi ketinimų dalyvauti centralizuotai tiekiamos šilumos versle nei per sūnaus bendrovę, nei per tarpininkus.

„Na, aš suprantu, kad ten buvo sūnus atvykęs, nes dirbo tą darbą. Todėl ir dalyvavo. Dar kartą aiškinu, kad jis su Kauno naujais energetikos projektais, Petrašiūnų elektrine, ar Fortum, ar Gazprom reikalų neturi“,- vienai iš televizijų teisinosi G.Žukauskas.

Tačiau Kauno miesto tarybos opozicijos atstovai jau ne kartą pastebėjo, kad dažnai G.Žukausko veikla sutampa su galimais jo sūnaus verslo interesais.

Ar užteks biokuro?

Viešai jau skelbta, kad šiuo metu Kaune alternatyvius apsirūpinimo šiluma būdus siūlo aštuonios bendrovės. Tačiau kol kas pasiūlymai rimtai nesvarstomi, nes „Kauno energija“ šilumą įsipareigojusi dar aštuonerius metus supirkti iš KTE – 80 procentų.

Pasak Kauno elektrinės vadovo Rimando Stonio, miestui reikia dviejų elektrinių, kitos būtų perteklinės, nes Kauno šilumos poreikiai nėra dideli. Kauno elektrinė įgyvendina milijardo litų vertės naujos kogeneracinės elektrinės statybų projektą. 30 proc. naujos elektrinės galių sudarytų biokuro įrenginiai.

R.Stonys mano, kad Lietuvoje yra riboti biokuro ištekliai: „Norinčiųjų diegti biokuro įrenginius Kaune yra daug, bet reikai įvertinti, ką elektrinės darys vasarą, kai apkrovos nėra didelės, be to, vežti biokurą didesnių negu pusšimčio kilometrų atstumu kažin ar verta“.

Naujos elektrinės projektą Kaunui siūlančios „Fortum Heat Lietuva“ vadovas Vitalijus Žuta yra minėjęs, kad žaliavos biokuro elektrinėms netrūks. Problema kitur – miesto valdžia nepriima konkrečių sprendimų. Pavasarį savivaldybė rašėsi bendradarbiavimo protokolą su „Fortum“, o neseniai paskelbė planus statyti elektrinę Petrašiūnų elektrinės teritorijoje su bendrove „Lietuvos energija“.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą