Dvigubų dvigubi žaidimai

1
2
- Reklama -
Netrukus V.Adamkus ištars būsimo VSD vadovo pavardę, kaip manoma, nurodytą jam Vašingtone (president.lt nuotr.)

Tai bent dyvai ant šio margo svieto: Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus Amerikoje Baltarusijai naftos ieškojo! Taip, taip, tai pačiai Baltarusijai, kurios Prezidentas – “diktatorius” Aleksandras Lukašenka, ir kurio nuvertimo organizavimui Amerikos specialiosios tarnybos per Lietuvos specialiąsias tarnybas išleido ne vieną milijoną dolerių.

Dar vakar Aleksandras Lukašenka, pasak Džordžo Bušo “juodosios katės” Kondolizos Rais, buvo “paskutinysis Europos diktatorius”, o šiandien Amerika su buvusiu savo karinės žvalgybos rezervistu Valdu Adamkumi suka galvas, kaip čia išgelbėti tą vargšą (turbūt jau visai ne “diktatorių”) Lukašenką nuo pasikeitusios Rusijos politikos naftos tiekimo į Baltarusiją atžvilgiu. Valdas Adamkus jau net ir išeitį rado – nafta į Baltarusiją gali būti tiekiama per Klaipėdos uostą ir tranzitu per Lietuvą.

Tačiau tokia viena mažytė smulkmena – iš kur ta nafta gali būti tiekiama – didelių vyrų pokalbiuose kažkaip nutylima. Kelis šimtus milijonų kainavusiu kariniu lėktuvu iš Irako pargabenama ? Įdomu…

Kaip įdomu ir tai, kas bus naujasis Lietuvos VSD vadovas. Tačiau nepaisant to, kieno pavardę Valdas Adamkus ištars, aišku viena: naujasis VSD vadovas privalės būti dvigubas. Nes tokia jau praktika pas mus nuo tų laikų: tie aniems liepia perduoti tą, o anie tiems liepia perduoti tą. Ir tie, ir tie vaidina konspiraciją, o iš tiesų vieni apie kitus viską žino ir kartu iš mūsų, kvailelių, bendrą biznį daro.

Todėl tai, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Baltarusijos ir Baltarusijos bei Vakarų, mūsų manymu, tėra dar vienas didelis JAV ir Rusijos prezidentų žaidimas, aptartas turbūt dar tuomet, kai Vladimiras Putinas svečiavosi Džordžo Bušo viloje. Žinant KGB agento “Fermerio” rašytų pranešimų turinį apie Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo susitarimą dėl Baltijos šalių paleidimo iš TSRS, Rusijos žingsniai Baltarusijos atžvilgiu leidžia susidaryti prielaidą, kad ir dabar vyksta kažkas panašaus. Panašu į tai, kad Vladimiras Putinas, kaip kadaise Michailas Gorbačiovas, pažadėjo JAV Prezidentui paleisti iš savo įtakos Baltarusiją ir perleisti ją Vakarams. Kodėl? Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino kadencija kitąmet baigiasi, o kai ji baigsis, V.Putinas galėtų būti turtingas ir Vakaruose gerbiamas žmogus – važinėtų, kaip Michailas Gorbačiovas, po Vakarus, skaitytų brangiai apmokamas paskaitas Vakarų studentams, o koks nors Baltųjų rūmų kontroliuojamas Amerikos dienraštis net skirtų Vladimirui Putinui visą skiltį, kurioje jis galėtų atsakinėti į amerikiečiams labiausiai rūpimus klausimus. Juk praktikos, kaip atsakinėti į klausimus, kas, kas, bet Vladimiras Putinas bene daugiausiai turi – jo spaudos konferencijos trunka net po keturias valandas!

Sakote, šita versija – bull shit, nes Putinas dar visai neseniai draskėsi prieš Amerikos įsigalėjimą pasaulyje? Bet taip ir turi elgtis profesionalus žvalgybininkas! Kad niekas neįtartų, jog tarp jo ir Džordžo Bušo gali būti koks nors susitarimas… Juk ir Lietuvoje mes nieko nebūtume sužinoję apie Michailo Gorbačiovo ir Ronaldo Reigano slaptą sandėrį Baltijos šalių atžvilgiu, jei buvęs KGB pulkininkas, kuris kuravo KGB agentą “Fermerį”, nebūtų palikęs saugoti “Fermerio” pranešimų savo patikėtiniui ateities kartoms… Todėl ką gali žinoti, gal ir dabar koks nors FST pulkininkas, tarp savo informatorių turintis ir kokį nors dvigubą CŽV-FST agentą, gal gaus informaciją apie kokį nors Putino – Bušo sandorį ir, kaip buvusios TSRS arba stiprios Rusijos šalininkas, paliks tokį pranešimą ateities kartoms – kad vėliau būtų parodyta, kaip buvo griaunama ir sugriauta buvusi viena didžiausių pasaulio imperijų – Rusija.

Tai, kad Rusijos vadovui iš tiesų nerūpi stiprinti Rusijos įtaką, geriausiai parodo Rusijos žurnalisto straipsnis “Šoko terapija”, kurį spausdina “Karštas komentaras”. Maža to, įvykiai Lietuvoje ir kitose buvusiose TSRS, o dabar pakrypusiose į JAV šalyse rodo, kad Rusijos specialiosios tarnybos postkomunistinėse šalyse yra patyrusios visišką fiasko, o tai reiškia, kad jos yra visiškai neįgalios ir praradusios įtaką. Įtakos praradimas reiškia savo buvusių agentų praradimą – dabar turbūt visi jie persiverbavę dirbti CŽV. Todėl rusofobijai nei Lietuvoje, nei kitur priežasčių tikrai nėra.

Tai, kad Rusijai nusispjauti į tai, kas vyksta Pabaltijyje, rodo ir faktas, kad, pvz., Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje neturi net vertėjų, kuri straipsnius lietuviškoje spaudoje galėtų išversti į rusų kalbą ir taip žinotų, kas vyksta Lietuvoje. Jiems to visiškai nereikia – jie retkarčiais numeta litą kitą dviem rusų kalba leidžiamiems laikraščiams, kurie spausdina Lietuvoje pasirodžiusių straipsnių apžvalgas, ir to jiems gana. Gal tai ir smulkmena, bet būtent ši smulkmena parodo Rusijos požiūrį į Lietuvą: Michailas Gorbačiovas atidavė Pabaltijį Amerikai, ir Vladimiras Putinas šito susitarimo nežada laužyti.

Užsukta nafta? Rusija kerštauja dėl jiems neparduotos “Mažeikių naftos”? Netikime. Matyt, tai irgi dalis didžiosios politikos. Tos, kuri planuojama ne Lietuvoje, planuojama CŽV-FST lygmenyje, o paskui per buvusius savo dvigubus gražiai nuleidžiama iš viršaus kaip įsakymas su nuoroda: vykdyti. Nes tai, kad į didžiuosius žaidimus įjungiama Lenkija ir kad politinis mikroklimatas Rytų Europoje iš esmės keičiasi, gali reikšti viena: kad Amerika Vladimirui Putinui turbūt garantavo solidžią pensiją. Nes – būkime atviri ir nebūkime naivūs : jei Putinas iš tiesų būtų norėjęs, kad mūsų “Mažeikių naftą” įsigytų Rusijos įmonė, tai “Mažeikių nafta” ir būtų parduota rusams, o ne lenkams. Kodėl? Nes pagrindinės KGB agentų bylos iš Lietuvos buvo išvežtos į Maskvą, ir Kremlius turi visus svertus, kad galėtų Lietuvoje spaudyti mygtukus. O jei nespaudo, vadinasi, nenori. Vadinasi, toks Kremliaus susitarimas su Baltaisiais rūmais.

Todėl Vytauto Landsbergio ar jo konservatorių nuolatiniai pareiškimai, nukreipti prieš Rusiją, ir visokios ten Seimo rezoliucijos dėl visokios ten žalos dėl okupacijos atlyginimo viso labo tebėra dūmų uždanga pridengti dvigubųjų vykdomą dvigubą politiką.

Ir todėl kam čia spėlioti, ką Valdas Adamkus paskirs naujuoju VSD vadovu? Mums tai – jokio skirtumo. Nes mes vis tiek čia nieko nesprendžiam, o taisyklės šito žaidimo yra tokios: anas turi būti dvigubas, t.y. turintis rusiškos gamybos kabliuką, kad amerikoniškos rankos jį turėtų už ko tampyti.

Tiesa, yra Lietuvoje ir tokių, kam VSD vadovo kandidatūra labai rūpi – tai Rytų skirstomuosius tinklus norinčios privatizuoti verslo bendrovės. Nes RST – tik vieni, o norinčių juos įsigyti – daug. Todėl kas tas laimingasis, priklausys nuo VSD pažymos, kurią surašys naujasis VSD vadovas. Jei juo taps konservatorius Povilas Malakauskas, galima spėti, kad “MG Baltic” koncerno vadovas D.Mockus Konservatorių partijos pirmininkui Andriui Kubiliui butelį “Žalios devynerios” padovanojo ne veltui.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą