G. Kirkilas: „Žmogaus teisės – Lietuvos užsienio politikos dalis“

1
4
- Reklama -

G.Kirkilas. KK nuotr.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pabaigai, nuo pat Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje lapkritį intensyviai stebime įvykius Ukrainoje, nerimaudami dėl jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus Kijeve, galimų aukų ir dėl to, kad gali būti užgniaužtos taikių susirinkimų, žodžio, išraiškos laisvės ir kitos žmogaus teisės. Taip pat viliamės, kad ši Lietuvai labai svarbi valstybė vis dėlto galiausiai pasirinks demokratinį ir europinės integracijos kelią. Nuolatos nerimaujame ir dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, kuri iki šiol nepasuko demokratėjimo keliu.

Tačiau, praėjus beveik 24 metams po Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios Akto, kuriame aiškiai teigiama apie „demokratinės Lietuvos valstybės“ atkūrimą ir tai, kad „Lietuvos valstybė „garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises“, paskelbimo, neturime galvoti, kad su žmogaus teisėmis Lietuvoje šiandien yra viskas gerai. Žmogaus teisių padėties gerinimas – tai nesibaigiantis procesas, siekiant, kad žmonės Lietuvoje gyventų geriau ir jaustųsi gerbiami ir vertinami.

Žmogaus teisės nėra tik susirinkimų, žodžio ir išraiškos laisvės, dėl kurių apribojimų ir pažeidimų Ukrainoje, Baltarusijoje ar Rusijoje dabar jaudinamės. Lietuva irgi susiduria su atvejais, kai negerbiama žodžio laisvė, žurnalistų teisė išsaugoti savo informacijos šaltinio paslaptį, teisė į orumą ir privatumą. Be to, žmogaus teisės – tai ir teisė į darbą, socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūrą, lyčių lygybė ir lygios galimybės, moterų, vaikų, neįgaliųjų ir kt. labiau pažeidžiamų visuomenės grupių teisės. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti privilegijų dėl lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Žmogaus teisių padėtis ir žmogaus teisių politika yra Lietuvos užsienio politikos dalis, nuo kurios gali priklausyti santykiai su kitomis valstybėmis, Lietuvos galimybės eksportuoti, pritraukti investicijas, būti gerbiama ir patrauklia valstybe. Lietuva jau seniai nėra uždara visuomenė, bet atviros ir demokratinės Europos bendruomenės dalis, Europos Sąjungos, kuri kelia ypač aukštus žmogaus teisių standartus, narė. Todėl valstybės vadovai, politikai, politinės partijos, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir gyventojai turi kasdienę atsakomybę už Lietuvos – valstybės ir visuomenės – tarptautinį prestižą ir reputaciją, gerbiant žmogaus teises ir laisves.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą