2 kambarių buto, penkių aukštų blokiniame name Šeškinės rajone (Vilniuje), kainų pokytis:
2000 m. – 70.000 Lt
2001 m. – 70.000 Lt
2002 m. – 70.000 Lt
2003 m. – 85.000 Lt
2004 m. I pusmetis – 100.000 Lt
2004 m. II pusmetis – 115.000 Lt
2005 m. I pusmetis – 160.000 Lt
2006 m. II pusmetis – 250.000 Lt
2007 m. I pusmetis – 300.000 Lt
2007 m. II pusmetis – 330.000 Lt (ir nėra pasirinkimo)
2008 m. I pusmetis – 300.000 Lt
2008 m. III ketvirtis – 250.000 Lt
2008 m. IV ketvirtis – 210.000 Lt
2009 m. vasaris – 185.000 Lt (prašo, bet nelabai kas įperka)/ 180.000 Lt
Labai realu, kad grįšime i 2002-2004 metų kainas. Spėju, kad jas pasieksim per 2009-2010. Pesimistiškai žiūrint liko laukti nepilnai metus, o optimistiškai: iki dviejų metų maksimum. Tuomet 2 kambarių butas turėtų kainuoti 85.000 Lt, 3 kambarių butas – 110. 000 Lt.
Kantrybės ir sėkmės, kaip sakoma ,,neskubėk ir būsi pirmas“.
Išvados:
1.Gyvenamojo segmento nekilnojamojo turto (NT) kainos nukris iki 3 metinių šeimos pajamų lygio. Stebuklų nebūna – tai nepadidintas NT kainų rodiklis, tai privalo atsitikti visoms šalims, bet kokiuose regionuose. Aišku, turint omeny skirtumą tarp sąvokos „šeimos gyvenamasis būstas“ ir pajamų skirtumo. Krizės atveju gali kristi iki 2,5 metinių šeimos pajamų lygio. (Netrukus galėsite patys patikrinti. Miestuose gyvenamasis būstas – 2-3 kambarių 60-70 metrų butas. Žiūrime šeimos mėnesio pajamas duotoje vietovėje ir dauginame iš 36. Toliau žiūrite įvairius miestus ar regionus.)
2. Pagerėjimo nebus iki tol, kol NT savarankiškai ar administravimo pagalba nenukris iki mano pažymėto lygio. Administracinis NT kritimas vyksta prievartiniu bankrotų keliu, bylų valdininkams iškėlimu, bankų, dalyvavusių NT burbulų pūtime, bankrote, konfiskacijos aukcionuose.
3. Kuo ilgiau vyks NT kainų kritimas, tuo ilgiau pus ir stagnuos ekonomika. Atitinkamai mažės ir šeimų pajamos. Jei prisiminsime paminėtus 1 punkte lygius, kuo ilgiau kris NT kainos, tuo giliau nukris. Organizmas daugelį virusų gali nugalėti pats. Bet tam tikrų antibiotikų pagalba jis tai daro paprasčiau, patikimiau ir greičiau.
4. Situacija kažkuo primena valiutų devalvavimą. Kad išlygintum išorinį ekonomikos balansą, tenka nacionalinę valiutą nuleisti iki pusiausvyros lygio. Tas pats ir su NT kainomis. Ir, tarp kitko, kas pirmas devalvuoja savo nacionalinę valiutą, tas pirmas ir gauna taškus. Kas pirmas iš statybininkų, valdininkų sumažins savo vietinį NT kainų lygį, tam ir atiteks visi konkurencijos pranašumai. Bijau, tarp NT veikiančiųjų asmenų, smegenų tam sumąstyti neužteks. Godumas seniai smegenis užtrumpino.
5. Po kritimo: Liaudis pradės tempti pinigus, pajudins santaupas, prasidės remontai, kraustymaisi, naujos statybos naujomis kainomis. Statybinių medžiagų gamintojai, metalurgai, vežėjai, kabelių tiesėjai, infrastruktūros statytojai – visi atsigaus ir atsities.
6. NT geras tuo, kad didelė jo kainos dalis sukuriama iš vietinių žaliavų.
7. O toliau būtina išmokti ir aiškiai atskirti išlaidų, skirtų NT, viršijimą, kad nebūtų pučiami nauji burbulai. Nekilnojamojo turto pirkėjas turi apmokėti tik tai, ką jis perka, ir jokių kitokių korupcinių fondų.
Kitokių virvučių, kurias patraukus būtų galima atgaivinti ekonomiką, aš nematau. Stebiuosi valstybės valdžia. Elementaru. Nejaugi R.Dargis su savo verslais taip brangūs? Nejaugi negalime ,,už kiaušinių pakabinti“ visų banko ekspertų (G.Nausėdos, R.Kuodžio ir t.t.), kurie, siekdami banko pelnų, paaukojo mūsų vaikų likimus? Juk tokių, kurie pūtė NT burbulus, nedaug. Nejaugi negalima jų paaukoti ir išmesti į šiukšlyną dėl savo šalies?
Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras
Kęstutis Grinius
2009-03-04
