Legalių žudikų valstybė, arba D.Kedžio ir A.Ūso nužudymas – valstybės paslaptis

109
4
- Reklama -
Klausimas Generalinei prokuratūrai: KAS SEKANTIS? (KK nuotr.)

Giedrė Gorienė

Kai Seimas vienbalsiai pakėlė rankas už tai, kad KAM karininkas G.Grina būtų patvirtintas Valstybės saugumo departamento direktoriumi, o balsuojant jį labiausiai liaupsino būtent vadinamieji klano atstovai Seime, supratau, kad iš G.Grinos nieko gero nelauk. Jei jis tinka klanui, akivaizdu, kad jis netinka valstybei. Jei jis tinka klanui, akivaizdu, kad tai ne tas žmogus, kuris šitame poste galėtų ką nors padaryti Lietuvai.

Tačiau tada, po G.Grinos paskyrimo, tylėjau. Galvojau, jeigu jau Prezidentė šį žmogų pasirinko, jį paskyrė, vadinasi, ji juo pasitiki ir žino, ką daro.

Tačiau nereikėjo laukti ir šimto dienų, kaip mano niūrios prognozės pasitvirtino – Valstybės saugumo departamento fronte, atėjus G.Grinai, niekas nepasikeitė. Legalios žmogžudystės, t.y. tos, kurios įvykdomos arba spec./slaptųjų tarnybų žmonių, arba jų surastų vykdytojų, ir toliau šiurpino Lietuvą. Kitaip sakant, atėjus G.Grinai, „valstybinės“ žmogžudystės Lietuvoje nesiliovė. Po G.Grinos atėjimo buvo nužudyti dar du juodosios pedofilijos bylos dalyviai – tai savo mergaitę nuo pedofilų klano gynęs Drąsius Kedys ir vienintelis kaltinamasis pedofilijos byloje Andrius Ūsas.

Paukščiukai iš slaptosios prokuratūros čiulba, kad rudenį bus ir dar mirčių. Sako, šį kartą – iš gerųjų stovyklos. Gal A.Venckus, gal – N.Venckienė. O gal – mergaitė. Nes rudenį verkiant reikės kažkokio šoko, kas įaudrintų žmones, kadangi planuose – kirtimas Prezidentei, destrukcija Seime, Vyriausybės nuvertimas ir priešlaikiniai Seimo rinkimai. Jau ateinančių metų vasario mėnesį – kartu su savivaldybių rinkimais. O Generalinė prokuratūra šitų žmogžudysčių („nelaimingų atsitikimų“) netirs, nes klano būstinė – Lietuvos Valstybės saugumo departamentas – prokuratūrai šito paprasčiausiai neleis.

„Kol nepasikeis VSD, tol nepasikeis ir prokuratūra. Todėl visiškai nesvarbu, kas į generalinio prokuroro kėdę atsisės – Darius Valys ar kas nors kitas, – saugumas šitų žmogžudysčių tirti niekam neleis“, – mano „Karšto komentaro“ šaltiniai iš Generalinės prokuratūros.

Bet gal tai – klaidingas mąstymas? Jeigu VSD sistemos pamatus griaužia supuvę, nuodingi ir valstybei pavojingi kirminai, tai ar ne Generalinė prokuratūra ir turėtų būti tas kardas, kuris iškapotų tas pašvinkusias, supuvusias kirmėles Valstybės saugumo departamente? Nes, jeigu ne Generalinė prokuratūra, tai kas?

Niekada nedirbau Valstybės saugumo departamente, todėl iš vidaus šitos institucijos virtuvės nežinau, tačiau pažįstu pakankamai buvusių saugumo pareigūnų, iš kurių pasakojimų galėjau susidaryti pakankamai aiškią nuomonę apie šią kontorą.

Pavyzdžiui, „štai šitas teismo ekspertas – alkoholikas, todėl, kad jo neišmestų iš darbo, kai jis prisigėręs po tris dienas neateidavo į darbą, aš parašydavau pažymą, kad jis tuo metu vykdė VSD užduotį“.

Kas už tai? Turbūt patys suprantate – kai jiems reikėdavo „teisingos“ teismo ekspertizės ar „teisingo“ eksperto paliudijimo teisme, šitas alkoholikas teismo medicinos ekspertas už pažymas šitai kontorai ir atidirbinėdavo.

O neseniai sužinojau dar vieną pritrenkiantį dalyką. Viena buvusi psichiatrinės gydytoja „Karšto komentaro“ žurnalistui papasakojo: kai Valstybės saugumo departamento vadovu tapo Jurgis Jurgelis, saugumas pareikalavo visų ligonių ligos kortelių. Kad turėtų įrankį – kuo ir ką šantažuoti. Gydytoja nesutiko šokti pagal tuomečio saugumo dūdelę ir buvo priversta iš darbo psichiatrinėje ligoninėje išeiti. Išvadas galite daryti patys…

20 Lietuvos nepriklausomybės metų, o Lietuvos saugumo vis dar nėra. Tai iš kokio STT agento Rusijos šnipą padaro, tai iš jaunos merginos – tarptautinio masto „teroristę“, neva ketinusią „susisprogdinti Rusijoje“. Galiausiai ir iš garsiosios pedofilijos bylos Kauno ir Klaipėdos saugumo galai lenda – ir tai labai juodi galai.

„Teisėjas Jonas Furmanavičius pradėjo trukdyti prokurorams, eiti prieš juos ir todėl buvo „nuimtas“. Dar praėjusią vasarą jūsų saugumas tarp čečėnų ieškojo, kas galėtų „nuimti“ Furmanavičių, sakė: „Jūs tik darbą atlikit, o mes rasim, kam „nurašyti““, – „Karštam komentarui“ neseniai pasakojo vienas čečėnas.

Sakė, kad, be saugumiečio, „užsakant“ Furmanavičių, pokalbyje su čečėnu dalyvavo ir vienas prokuroras, kuris turėjo šį reikalą pridengti prokuratūroje.

„Ir dėl Ūso užsakymas buvo – net nuvežė, parodė, kur gyvena. Užsakymą reikėjo atlikti iki teismo (pedofilijos bylos teismo posėdžio – G.G.). Bet mūsiškiai „nepasirašė“, – viską tiesiai šviesiai pasakojo vienas čečėnas.

Taigi, čečėnai „nepasirašė“, bet … vienintelis kaltinamasis pedofilijos byloje Andrius Ūsas vis tiek buvo rastas negyvas Alytaus rajone, likus dviem dienom iki pedofilijos bylos teismo posėdžio. Kas šį kartą vykdytojai? Įdomu…

Beje, penktadienį, birželio 11-ąją, per Seime vykusią „teroristės“ artimųjų spaudos konferenciją, kurioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas vis šokinėjo prie LNK televizijos žurnalistės J.Svirnelytės, kad ši užduotų tai tokį, tai tokį klausimą iš VSD ir A.Kliunkos varpinės pusės „teroristės“ artimiesiems, aš priėjau prie A.Anušausko ir pasakiau: „Jūs nedėkit į kišenę to saugumo“. Ir papasakojau apie tai, ką man neseniai buvo papasakojęs čečėnas. A.Anušauskas neatrodė nustebęs dėl to, ką išgirdo. Pasakė, kad saugume vyksta reorganizacija – taigi, suprask, kad ateityje tokių dalykų neturėtų būti. Arba bent jau ne taip grubiai – kad viskas iki žiniasklaidos „nutekėtų“…

Ir todėl, kai šiandien generalinis prokuroras Darius Valys rimtu veidu aiškina į spaudos konferenciją gausiai susirinkusiems žurnalistams, kad Drąsius Kedys mirė ne smurtine mirtimi, o užspringęs savo skrandžio turiniu bei žolės lapeliu, o prokuroras Aidas Mažeika aiškina, jog kaulas iš D.Kedžio kojos toje vietoje, kur yra didžiulė kraujosrūva, buvo išimtas dėl to, kad ekspertai ieškojo planktono (kuris, jei būna, tai būna randamas plaučiuose arba skrandyje, bet tikrai ne kojos kaule), jau net nesinori juoktis, nes iš tiesų yra graudu. Kad Lietuvai ir vėl nepasisekė su generaliniu prokuroru, kuris, atėjęs į tokį atsakingą postą iš Naujosios Akmenės, akivaizdžiai nesuvokia, kur jis pateko, kokia atsakomybė jam teko ir ką jis šitame poste turi padaryt. Dar baisiau – kad jis savo kaimietiškais ir trumparegiškais veiksmais pakiša Lietuvos Respublikos Prezidentę, kuri Dariumi Valiu pasitikėjo ir skyrė į šį postą būtent jį – žmogų, kuris, rodės iš pažiūros, yra pakankamai sąžiningai ir gali iškopti prokuratūros mėšlides. Deja, deja…

Kai šiandien prie Generalinės prokuratūros prasidėjo ilgalaikė protesto bado akcija, nes Drąsiaus Kedžio šeima nemato kitų galimybių, kaip išjudinti iš mirties taško pedofilijos bylą ir priversti prokurorus tirti Drąsiaus Kedžio nužudymą, aš prisiminiau pokalbį su vienu aukštu CŽV pareigūnu.

Kadaise vienas aukštas CŽV pareigūnas man papasakojo, kokius egzaminus jam JAV, baigus tam tikrą mokyklą, jam reikėjo išlaikyti. Apvogti banką (esmė – įveikti vieną labai sudėtingą seifą) ir nuvykti iš taško A vienoje JAV valstijoje į tašką B kitoje JAV valstijoje. Per visą žiniasklaidą buvo paskelbta jo medžioklė, o policija nežinojo, kad čia – CŽV kursanto baigiamasis egzaminas, todėl gaudynės buvo tikros.

Apie tai, kad tai buvo egzaminas, žinojo vos keli asmenys. Tas CŽV egzaminas buvo valstybės paslaptis.

Kursantas sėkmingai įveikė seifą, pabėgo iš banko ir po visą valstiją prasidėjo bėglio gaudynės. Viename miestelyje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau iš policijos areštinės sėkmingai pabėgo. Ar bandant pabėgti buvo aukų, istorija apie tai nutyli – valstybės paslaptis.

Žinau tik tiek, kad galiausiai šiam CŽV kursantui pavyko sėkmingai išlaikyti egzaminą, jis nuvyko iš taško A į tašką B, tapo aukštu CŽV pareigūnu, vėliau sėkmingai vykdžiusiu operacijas Tibete, Kambodžoje, Vietname ir daug kur kitur, o galiausiai – Lietuvoje.

Nežinau kodėl, bet visa šita pedofilijos byla Lietuvoje, tiksliau – jos dalyvių žudynės, kažkodėl man asocijuojasi su valstybės paslaptimi, o kiekviena žmogžudystė – su slaptu VSD (ar kokios nors super slaptos tarnybos Lietuvoje, apie kurios egzistavimą mes net neįsivaizduojam) egzaminu. Įsivaizduoju, kaip saugumo kileriai sėdi kokiame nors saugumo kabinete, o kokie nors saugumo asai jų egzaminus priiminėja: „Furmanavičių ir Naruševičienę nuėmėt profesionaliai, bet padarėt grubią klaidą prie Naruševičienės namų Kedį pagrobdami – jus užmatė Naruševičienės kaimynė“… „Blogai imitavote Kedžio paiešką – imitacija buvo tokia prasta, kad sukėlė priešingą visuomenės reakciją. O dar tas Betingio pareiškimas…“„Propagandos karą, vyručiai, pralaimėjote. Eikite ir dar kartą perskaitykite „Karo meno“ knygos tą vietą, kur rašoma, kad karą galima pralaimėti vien dėl to, kad vieno arklio vienoje pasagoje trūksta vieno vinies. Pasiimkite po sąsiuvinį ir šitą sakinį perrašykite po tūkstantį kartų, kad per kitą karą atsimintumėte“…

O po Drąsiaus Kedžio mirties, įsivaizduoju, saugumo asai turėjo maždaug taip siautėti: „Jūs, ką, bl, debilai? Negalėjote už penkių metrų krūmų apžiūrėti? Ar jūs to buvote mokyti? Ten gi du liudytojai – du žvejai – gulėjo ir matė, kaip jūs tą Kedį iš maišo iškratėt! Ir kodėl dar tie du liudytojai gyvi? Ach, jūs apie antrą žveją nieko nežinojote? Jeigu apie jį žiniasklaida pirmiau išknis, nei jis dings kokioje nors „psichuškėje“, tai jūs irgi būsit surasti užspringę savo skrandžio turiniu, kaip ir Kedys. Ar supratot?“.

Na, dėl A.Ūso „egzamino“, manau, saugumo kileriai – praktikantai jau gavo ne tiek daug velnių: blogai, kad du medžius, kur per kelią buvo perrištas trosas, kažkokie žurnalistai atkniso, kad uošvienė klykė, jog jos žentelis – nužudytas, kad ant kūno – virvės žymė. Tačiau viskas galiausiai baigėsi gerai – Ūso tėvai ir uošvė nekels triukšmo dėl nužudymo, o mainais už tai jų sūnelis bus reabilituotas pedofilijos byloje… Taigi, šis egzaminas išlaikytas pažymiui „gerai“.

Na, o kai bus „egzaminas“ dėl L.Stankūnaitės… Po šitokios didžiulės „praktikos“, manau, šitas „egzaminas“ turėtų taip sklandžiai pavykti, kad net šuo nesulos, jog su šita L.Stankūnaite čia atsitiko kažkas „ne taip“. Iš pradžių maniau, kad idealiausias jų „egzaminas“ būtų – jei L.Stankūnaitė per gimdymą numirtų. Nes žinot, būna, kad gimdyvės siaubingai nukraujuoja… Bet, atrodo, L.Stankūnaitei šitoks „egzamino“ scenarijus nepavyks – visiškai neseniai L.Stankūnaitė iš VRM gydymo įstaigos išsiėmė pažymą, kad ji – ne nėščia… (Tiesiog pastaruoju metu sustambėjo dėl pernelyg gero valstybės saugojimo ir gero gyvenimo).

Taigi, žiūriu į „nesmurtines“ Drąsiaus Kedžio nuotraukas ir galvoju: gal iš tiesų tiek Kauno žudynės, tiek Drąsiaus Kedžio bei Andriaus Ūso mirtys – kokie nors mūsų valstybinių žudikų a la „egzaminai“? Gal tai ir yra ta „valstybės paslaptis“, už kurios saugojimą iš generalinio prokuroro posto atsistatydinęs Algimantas Valantinas su Prezidentės Dalios Grybauskaitės „patepimu“ vėl tapo teisėju ir sparčiai kyla teisėjo karjeros laiptais, o naujasis generalinis prokuroras Darius Valys, atrodo, skradžiai žemę prasmegs, išgirdęs žodžius „pedofilijos byla“ arba „Drąsiaus Kedžio nužudymas“, ir vis kažką neaiškiai po nosimi murma apie „valstybės paslaptis“…

Ir iš tiesų: Valstybės saugumo departamento agentūra (įskaitant ir agentus pedofilus) – valstybės paslaptis. O jeigu Drąsius Kedys sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir, galimai ir pats to nežinodamas, ketino šitą agentūrą demaskuoti, tai akivaizdu, kad VSD pasirūpino Drąsiaus Kedžio likvidacija – valstybės paslaptis (agentų pedofilų tinklas) juk turi būti apsaugota. Tai – visų valstybių slaptųjų tarnybų pareiga. Bet… ar būtinai dėl to turi būti nužudyta šitiek žmonių?

2010-08-09

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą