Norvegijos Karalystės Karaliaus Haraldo V kalba per iškilmingą priėmimą Lietuvos Respublikos Prezidentės valstybinio vizito Norvegijos metu

1
13
- Reklama -
LR Prezidentė D.Grybauskaitė per iškilmingą vakarienę valstybinio vizito Norvegijoje metu (Prezidentūros archyvo nuotr.)

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Ponios ir ponai,

Karalienė ir aš džiaugiamės sveikindami Jus ir Jūsų delegaciją atvykus į Norvegiją ir Karališkuosius rūmus.

Jūs atvykote pas draugus. Norvegijoje daug žmonių jaučia šiltus jausmus Lietuvai.

Ryšiai tarp Norvegijos ir Baltijos šalių buvo vikingų laikais ir Hanzos laikais. Lietuvos istorija yra sena ir permaininga. Ir vis dėlto, labiausiai mums yra įsiminusi naujoji Lietuvos istorija. Prieš 20 metų lietuvių tauta pakilo, pilna drąsos ir ryžto, ir pakeitė istorijos tėkmę. Lietuva atgavo savo nepriklausomybę po beveik 50 sovietinės okupacijos metų. 1990 metų kovo 11 dieną naujai atkurtasis tautos susirinkimas Seimas nutarė, kad Lietuva vėl bus nepriklausoma valstybė. Šios dramatiškos kovos dėl nepriklausomybės kulminacija – Televizijos bokšto ir Spaudos rūmų Vilniuje užpuolimas 1991 metų sausio mėnesį. Daugelis Norvegijoje palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekį. Du kartus per tą patį šimtmetį ir mes atgavome savo nepriklausomybę. Keletas Lietuvos draugų Norvegijoje nuveikė daugiau, neliko tik stebėtojais. Lietuva sulaukė vertingos politikų, žurnalistų, verslininkų ir kitų žmonių paramos. Kai kurie iš jūsų esate čia šįvakar.

Vienas iš tokios paramos pavyzdžių yra antena, kurią „Televerket” personalas iškėlė ant parlamento pastato stogo ir kuri suteikė galimybę nepriklausomybės vadovui Landsbergiui ir išsilaisvinimo judėjimui „Sąjūdis” perduoti savo žinią pasauliui. Ši antena dabar tapo kovos dėl laisvės paminklu. Mes Norvegijoje atsimename ir Leon Bodd entuziastingą darbą siekiant sutelkti paramą Lietuvos laisvei.

Norvegija pripažino Lietuvos nepriklausomybę dar 1921 metais ir niekada to pripažinimo neatšaukė. Diplomatinius santykius buvo galima atkurti 1991 metų rugpjūtį. Šiemet mes pažymime, kad praėjo 20 metų nuo šio svarbaus įvykio mūsų šalių santykiuose. Tai bus pažymima Norvegijoje ir Lietuvoje vyksiančiais renginiais.

Prezidente,

Reiškiu savo pagarbą daugeliui drąsių lietuvių, kurie tuo metu, tomis kritiškomis dienomis, kovojo už laisvę.

Iškovoti nepriklausomybę yra kilnu. Sukurti laisvę ir gerovę, paremtą demokratinėmis vertybėmis ir žmogaus teisėmis, gali pareikalauti dar daugiau pastangų.

Karalienė ir aš viešėjome Lietuvoje 1998 metais. Tuo metu galėjome savo akimis pamatyti, kad nepriklausoma Lietuva įtvirtino demokratiją ir padarė didelę pažangą. Tą patį pastebėjome ir vizito 2009 metais metu – tūkstantmečio jubiliejaus ir naujos Norvegijos ambasados Vilniuje atidarymo proga.

Lietuva surado savo vietą integruotoje Europoje. Energingai ir aktyviai buvo siekiama demokratijos, teisinės valstybės, klestėjimo ir bendradarbiavimo Europos ir euroatlantinėje bendrijoje. Norvegija ir Lietuva plačiai bendradarbiauja. Esame NATO partneriai ir dalijamės įsipareigojimus Afganistane. Dirbame siekdami, kad Aljansas atkreiptų dėmesį ir į mūsų kaimynines teritorijas. Norvegija du kartus dalyvavo NATO oro erdvės patruliavime Baltijos šalyse ir planuoja naują dalyvavimą sekančiais metais. Lietuva šiuo metu turi svarbią užduotį pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir turi visišką Norvegijos paramą šiame darbe.

Kartu siekiame stabilumo ir plėtros Šiaurės Europoje. Tai daugelio struktūrų siekiamas tikslas: Baltijos jūros valstybių tarybos, kurioje Norvegija dabar pirmininkauja po Lietuvos, Barenco Euro-Arkties tarybos, Šiaurės šalių bendradarbiavimo forumų ir Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo.

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais Norvegija tvirtai siekė prisidėti prie Lietuvos socialinės ir ekonominės plėtros per EEE finansinius mechanizmus. 80 didelių projektų ir keli šimtai mažų buvo įgyvendinti per pirmąjį penkerių metų laikotarpį – sveikatos, vaikų globos, kultūros paveldo ir aplinkos. Tikiuosi, kad sutartys penkerių metų laikotarpiui, kuriame dabar esame, ir kurios buvo šiandieną pasirašytos, bus naudingos ir sukurs naujų ryšių tarp abiejų šalių.

Norvegija yra tarp dešimties didžiausių investuotojų Lietuvoje. Prie to prisideda daug norvegiškų įmonių, ir Norvegijos verslas Lietuvoje yra matomas. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, kurį 1999 metais įkūrė BI Norvegijos aukštoji verslo vadybos mokykla, bendradarbiaudama su „Innovation Norway”, Kaune ir Vilniuje studijuoja 1800 studentų. Norvegijos – Lietuvos prekybos rūmai Vilniuje skatina abiejų šalių verslą ir ryšius.

Daug Norvegijos miestų, savivaldybių ir organizacijų bendradarbiauja su savo partneriais Lietuvoje. Noriu pagirti abiejų mūsų šalių garbės konsulus, visuomenines organizacijas ir žmones už šį reikšmingą darbą, kuris dirbamas skatinant bendradarbiavimą ir ryšius.

Lietuvai tapus ES ir Šengeno bendradarbiavimo nare, daug lietuvių dėl darbo kreipėsi ir Norvegijoje. Atvyko kelios dešimtys tūkstančių. Tai vertinga darbo jėga. Jie prisideda ir prie žmogiško bendravimo.

Prezidente,

Beveik prieš dvejus metus – iš tikrųjų – gegužės 17 dieną – didžiosios daugumos Jūs buvote išrinkta Lietuvos prezidente. Taip pat ir Lietuvai tuo metu teko finansų krizės iššūkis. Galbūt šaliai reikėjo vadovo su ES finansų komisaro patirtimi ir juodu karatė diržu!

Jūs stipriai pasisakėte už ekonominius suvaržymus nepaliečiant silpnųjų visuomenės grupių, už darbą prieš korupciją, už moterų dalyvavimą, už energetinę nepriklausomybę ir už ryšių tarp Šiaurės šalių stiprinimą.

Leiskite man pasiūlyti tostą už Jus, Prezidente, ir už Lietuvos žmones ir šalies ateitį.

Prezidentės spaudos tarnybos inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą