Oficialiai atidarytas GIPL dujotiekis, padidinsiantis Baltijos regiono ir Lenkijos energetinį saugumą

0
8
- Reklama -

Gegužę pradėjęs veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL nutraukė Baltijos valstybių ir Suomijos energetinę izoliaciją, integruodamas šalis į vieningą Europos Sąjungos dujų tinklą. Nauja dujų importo bei eksporto magistralė oficialiai atidaryta gegužės 5 d. – tai istorinis įvykis regionui, ilgą laiką buvusiam energetine sala, stipriai priklausoma nuo rusiškų dujų importo. Ilgai lauktas GIPL dujotiekis sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei leidžia panaudoti visą Klaipėdos SGD terminalo potencialą.

Amber_grid_2mp_21

Oficialus GIPL dujų jungties atidarymas vyko Jauniūnų dujų kompresorių stotyje – viename pagrindinių Lietuvos dujotiekių sistemos mazgų, kur ir prasideda GIPL dujotiekio gija, vedanti į Lenkiją. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos valstybių prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką.

Amber_grid_2mp_9

508 km ilgio GIPL dujotiekis faktiškai išplėtė Europos dujų rinką, integruojant į ją Baltijos šalis ir Suomiją. Pasikeitus geopolitinei situacijai dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, GIPL dujotiekis kartu su Klaipėdos SGD terminalu tapo energetinį saugumą užtikrinančia infrastruktūra ne vien Lietuvai, bet ir Lenkijai bei visam Baltijos regionui.

zemelapis

„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Šiomis dienomis, anksčiau nei buvo numatyta, pradedame dujų perdavimą Lenkijos-Lietuvos dujotiekiu. Lenkijai tai suteikia priėjimą prie Klaipėdos SGD terminalo ir leidžia sustiprinti dujų tiekimo saugumą Lenkijos vartotojams. Dujų rinkos izoliacijos era Lietuvai, Latvijai ir Estijai pasibaigė – jų dujų perdavimo sistemos per Lenkiją sujungtos su plačia Europos rinka, užtikrinančia galimybę įsigyti energijos resursus konkurencingomis rinkos kainomis. Veikdami drauge, taip pat stipriname mūsų šalių atsparumą dujų krizei, kurią dabar patiriame. Rusijos agresijos sukurtoje situacijoje prie mūsų sienų, GIPL, kartu su kitais „Gaz-System“ įgyvendinamais projektais – „Baltic Pipe“, taip pat dujotiekių jungtimi su Slovakija bei Świnoujście SGD terminalo plėtra – Europai padeda įveikti priklausomybę nuo nepatikimo ir agresyvaus Rytų tiekėjo“, – teigia Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski.

GIPL jungties statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą  nuo nepriklausomybės atkūrimo. GIPL projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Bendra projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Amber_grid_2mp_25

„Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL buvo trūkstama Lietuvos energetikos sistemos dalis, svarbi ne tik užtikrinant energetinį saugumą, bet ir energijos išteklių įperkamumą vartotojams. Baltijos šalys ir Suomija pagaliau turi platų dujų tiekėjų pasirinkimą atviroje žemyninės Europos rinkoje, o Lenkija – naują alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. GIPL, kartu su Klaipėdos SGD terminalu bei ELLI projektu, kuris leis padvigubinti dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, užtikrins regiono dujų rinkos šuolį į visiškai kitą konkurencingumo lygį“, – kalba Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius.

N. Biknius pabrėžia, kad sukurta infrastruktūra leidžia sparčiai judėti žaliosios energetikos transformacijos kryptimi, palaipsniui keičiant gamtines dujas žaliosiomis – gaminamomis iš atsinaujinančių energijos išteklių. Ilgalaikėje perspektyvoje Europos šalims tai leis dar labiau padidinti energetinę nepriklausomybę nuo išorinių energijos resursų.

„Pradedanti veikti dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos yra pirmasis iš šiemet atidaromų naujų „Gaz-System“ dujotiekių. Rusijos invazija į Ukrainą ir faktas, kad Rusija sustabdė dujų tiekimą Lenkijai, dar kartą patvirtina, kad daugiau nei prieš šešerius metus „Gaz-System“ priimtas sprendimas plėsti dujų perdavimo infrastruktūrą, buvo pagrįstas ir būtinas. Tokių projektų kaip GIPL dėka mūsų nacionalinė dujų sistema tampa atsparesnė dujų tiekimo sutrikimams, o  Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai atsiveria naujas koridorius į Europos rinką“, – sako Tomasz Stępień, Lenkijos dujų sistemos operatoriaus „Gaz-System“ prezidentas.

Per artimiausius penkis mėnesius GIPL pajėgumai transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintų dujų terminalo sieks  217 000 m3/h arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus arba 21 TWh/metus. Pajėgumai transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą bus 230 000 m3/h arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus arba apie 22 TWh/metus.

Amber_grid_2mp_27

- Reklama -