Opozicijos lyderis A.Kubilius įsikūnijo į “mitų griovėjo” amplua

14
10
- Reklama -

Andrius Kubilius. KK nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba spaudos konferencijoje

Po pirmųjų šimto dienų Premjeras išvažiavo pailsėti į Gran Kanariją.

Mus Seimo opozicijoje ima graužti sąžinė, kad gal tik dėl mūsų kaltės ir mūsų kritikos Premjeras per pirmą šimtą dienų taip pavargo, kad jau pasiprašė poilsio.

Matyt, tik dėl iš anksto susiplanuotų atostogų praeitą savaitę matėme tiek daug pastangų viešoje erdvėje palaikyti ir stiprinti mitą, kad per pirmą šimtą dienų Vyriausybė labai daug padarė ir todėl jau nusipelnė atostogų šiltuose kraštuose: kaip teigiama, ir šilumos ūkį ėmėsi iš esmės pertvarkyti, ir minimalią algą visų džiaugsmui pakėlė, ir daugiabučių renovaciją nuo nulio pradėjo, ir Suskystintų gamtinių dujų (SGT) terminalą ėmėsi iš tikrųjų statyti, nes mes tariamai nieko nedarėme, kad terminalas būtų statomas. Kitaip sakant, kaip Premjeras teigė, ši Vyriausybė per tris mėnesius tariamai padarė daugiau, nei mūsų Vyriausybė per 4 metus.

Nesinori rimtai reaguoti į tokius savigyros persistengimus ir tokios naujosios mitologijos apie didelius nuveiktus darbus kūrybą, todėl Premjerui besiilsint pasinaudosiu laisvalaikiu mėgstamos žiūrėti laidos „Mitų griovėjai“ pavyzdžiu ir pabandysiu vieną iš mitų detaliau panagrinėti. Taigi…

„Mitų griovimas“(1): kiek daug ši Vyriausybė padarė šilumos ūkiui

Premjeras per šias savaites ne vieną kartą kartojo, kad vienas iš svarbiausių darbų, kurį jo Vyriausybei pavyko atlikti per 100 dienų, – tai suskaičiuoti ir parengti planą, kaip ir kokiais pinigais bus pertvarkomi savivaldybių šilumos ūkiai, pereinant nuo brangių dujų prie pigesnio biokuro deginimo, taip garantuojant, kad šilumos vartotojai gaus pigesnę šilumą. Iš Premjero pasisakymų galima buvo suprasti, kad tokioje šilumos ūkio pertvarkoje į biokuro naudojimą iki šiol nieko nepadaryta, ir todėl Premjero atrasti 40 mln. litų iš ES lėšų, kurie bus skirti biokuro katilų statybai, yra tiesiog pirmas žingsnis į Premjero brėžiamą revoliucinę šilumos ūkio pertvarką.

Šioje vietoje dera prisiminti keletą pastarųjų metų skaičių:

1. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, 2008 metais daugiau kaip pusę į centrinio šildymo sistemas tiekiamos šilumos iš biokuro gamino tik apie trečdalis savivaldybių.

Iki 2012 m. pabaigos daugiau kaip pusė šilumos iš biokuro bus gaminama 50 nuošimčių visų savivaldybių, o įgyvendinus visus šiuo metų pradėtus projektus, tokių savivaldybių bus apie 60 nuošimčių.

2. Lietuvos verslo pramos agentūros (LVPA) duomenimis, per 2009–2012 m. laikotarpį (įskaitant ir 2012 metais pasirašytas sutartis ir dabar įgyvendinamus projektus) buvo įdiegti 418 MW galios biokuru ir 27 MW galios biodujomis kūrenamų šilumos gamybos pajėgumų. Papildomai iš Klimato kaitos specialiosios programos skirtas finansavimas biokuro katilams įsigyti, kurių bendra galia – 97,8 MW.

Iš viso panaudojus ES fondų ar Klimato kaitos programų lėšas 2009–2012 m. buvo įrengta 515,8 MW galios biokuro ir 27 MW biodujų katilų.

3. LVPA duomenimis, per 2009–2012 m. laikotarpį iš ES lėšų buvo pradėti ir baigti 8 projektai 7 savivaldybėse. Įgyvendinus visus šiuo metu pradėtus ES lėšomis finansuojamus projektus, kartu su projektais finansuojamais iš Klimato kaitos programų, jų skaičius sieks jau 30.

4. 2008 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro) buvo pagaminta 17,7 procentų visos į centrinio šildymo tinklus pateiktos šilumos.

Įvertinus per 2012 m. įrengtus biokuro katilus ir šilumos gamybos duomenis, paaiškėja, kad jau 26,6 procentų šilumos bus pagaminta iš biokuro. Per 4 metus, biokuro dalis šilumos gamyboje padidėjo nuo 17,7 iki 26,6 procentų.

Projektų finansavimas iš ES Sanglaudos fondo bei Klimato kaitos programų:

5. 2007 m. Su EK suderintoje Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje buvo numatyta prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioritetinei temai „Atsinaujinantys energijos šaltiniai (biomasė)“ numatyta 36,8 mln. eurų, arba šiek tiek daugiau nei 100 mln. lt. Palyginimui, prioritetinei temai „Vandens paskirstymas ir valdymas (geriamas vanduo) numatyta 137,4 mln. eurų, „Vandens valymas (nuotekos)“ – 206,2 mln. eurų, „Buitinių ir pramoninių atliekų tvarkymas“ – 279 mln. eurų.

6. Mūsų Vyriausybė 2008–2012 metais dėjo daug pastangų, kad iš ES fondų būtų skirta žymiai daugiau lėšų biokuro katilams įrengti. Tokių pastangų dėka per 2009-2012 metus iš viso biokuro diegimui įvairiose katilinėse Vyriausybė šioje finansinėje perspektyvoje iš Sanglaudos fondų skyrė 255,2 mln. litų, dar 38 mln. litų skirta iš Klimato kaitos programos lėšų, tai yra beveik 300 mln. litų, vietoje ankstesnės Vyriausybės numatyto tik 100 mln. litų.

Papildomai reikia atkreipti dėmesį į tokią jau išryškėjusią tendenciją:

7. Savivaldybių valdomuose šilumos ūkiuose, kurie naudoja biokurą, vidutinė šilumos kaina (2012 m. rugpjūčio mėn. duomenimis) – 22,86 ct/kWh;

Privačių subjektų valdomuose šilumos ūkiuose, kurie naudoja biokurą, vidutinė šilumos kaina (rugpjūčio mėn. duomenimis) – 28,46 ct/kWh;

Savivaldybių valdomuose šilumos ūkiuose, kurie naudoja dujas, vidutinė šilumos kaina (rugpjūčio mėn. duomenimis) – 30,51 ct/kWh;

Privačių subjektų valdomuose šilumos ūkiuose, kurie naudoja dujas, vidutinė šilumos kaina (rugpjūčio mėn. duomenimis) – 33,34 ct/kWh.

Netgi tą pačią kuro rūšį naudojančių šilumos tiekėjų, kurie yra valdomi savivaldybės, vidutinės šilumos kainos yra mažesnės 24,5 proc. (biokuro atveju) arba 9,3 proc. (dujų atveju) nei privačių subjektų valdomuose šilumos ūkiuose.

8. 2008–2012 metais Vyriausybė nuosekliai įgyvendino šilumos ūkio pertvarką, tam perskirstydama ES lėšas ir skirdama 300 mln. litų ES paramos lėšų. Naujos Vyriausybės skiriami 40 mln. litų papildomų ES lėšų yra gera tąsa anksčiau pradėtų darbų, bet nėra kažkas ypatingai naujo ar didingo.

9. 2012 metų pabaigoje daugiau kaip pusė šilumos iš biokuro buvo gaminama pusėje visų šalies savivaldybių, o įgyvendinus visus dar 2012 metais pradėtus biokuro diegimo projektus tokių savivaldybių jau bus apie 60 nuošimčių. Tai reiškia, kad perėjimas prie biokuro jau yra įvykęs didžiojoje Lietuvos dalyje. Didžiausios su šiluma susijusios problemos yra Vilniuje, kuriame šiandieninė šilumos tiekimo monopolija visaip priešinasi konkurencijai.

10. Šilumos gamybos perėjimas prie biokuro dar nereiškia, kad šilumos kaina bus maža. Antai Biržų savivaldybėje, kurioje 75 nuošimčiai šilumos gaminama iš biokuro, kaina už šilumą yra viena aukščiausių Lietuvoje, o perkamo biokuro kaina didesnė nei dujos kainuoja Visaginui. Todėl šiuo metu ne mažiau svarbus uždavinys nei perėjimas prie biokuro yra įgyvendinti sistemines pertvarkas šilumos ūkyje, kurios neleistų šilumos tiekėjams piktnaudžiauti savo monopoline padėtimi ir kurios didžiuosiuose miestuose sukurtų sąžiningos konkurencijos šilumos gamyboje sąlygas.

Tiek pastabų apie pirmąjį mitą, – kad ši Vyriausybė per pirmąjį 100 dienų tariamai nuveikė revoliucinį darbą, lyg nuo nulio pradėdama šilumos ūkio pertvarką į biokuro naudojimą. Džiaugiamės, kad Vyriausybė tęsia pertvarką šilumos ūkyje, tačiau tokius darbus nereikia mitologizuoti, kaip ypatingai didingus. Kitus mitus panagrinėsime vėliau…

Nežinau ar galėčiau pretenduoti į kokį nors vaidmenį „Mitų griovėjų“ seriale, tačiau laikau savo pareiga priminti Vyriausybei, pompastiškai mininčiai savo veiklos šimtadienį, kad mitus griauna ne tik serialo herojai, bet ir pati Vyriausybė, bandydama nuslėpti tiesą ir tikslią informaciją apie savo tariamus pasiekimus.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą