Seimas po svarstymo pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui

2
1
- Reklama -
 KK nuotr.
KK nuotr.

Seimas, 103 parlamentarams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, po svarstymo pritarė naujos redakcijos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui Nr. XIIIP-1446(2).

Svarstomu teisės aktu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai. Strategija bus siekiama, kad:

1) Lietuvos elektros perdavimo sistema veiktų sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema;

2) iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema projekto įgyvendinimo būtų užtikrintas sistemos adekvatumas ekonomiškai efektyviausiu ir nediskriminaciniu būdu;

3) būtų įdiegta pakankamai vietinės patikimos būtinosios elektros energijos generacijos pajėgumų;

4) gamtinių dujų perdavimo sistema būtų sujungta su ES dujų perdavimo sistema per Lenkiją, o suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalas Klaipėdoje toliau užtikrintų alternatyvų ir konkurencingą dujų tiekimą;

5) 2050 m. elektros energija iš AEI taptų pagrindinė bendrajame šalies elektros energijos suvartojimo balanse ir visa šalyje suvartojama elektra būtų pagaminta Lietuvoje;

6) atsinaujinančios energijos gamybos dalis, vystantis technologijoms, didėtų energijos iš AEI gamintojams konkuruojant rinkoje;

7) 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis nei 2017 m., o 2050 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas būtų 2,4 karto mažesnis nei 2017 m.;

8) didėtų AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojimo balanse ir 2020 metais sudarytų 30 proc., 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 100 proc.;

9) būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos ir didinamas didelę pridėtinę vertę turintis energetikos technologijų eksportas;

10) Lietuva būtų informacinių technologijų sprendimų energetikai, biomasės ir biokuro technologijų, saulės ir vėjo energetikos technologijų, geotermijos technologijų, energetikos rinkos, elektros sistemos veikimo pokyčių, naujų elektros sistemos valdymo metodų kūrimo ir energetikos projektų įgyvendinimo centras.

Strategijos projekte numatyta, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, įgyvendinant pastatų renovacijos programas ir keliant gamybos pramonės įmonių efektyvumą, sukuria didelę šių paslaugų rinką ir galimybę kurti darbo vietas, vystyti technologijas ir gebėjimus. Šalies verslo plėtra bus palaikoma tokiomis priemonėmis:

1) skatinant perspektyviausių energetikos technologijų eksperimentinę plėtrą ir inovacijų inkubatorius; žaliosios, paskirstytosios generacijos bei skaitmeninių sprendimų energetikoje mokslinius tyrimus;

2) skatinant Lietuvoje išbandomus energetikos sektoriaus optimizavimo informacinių technologijų sprendimus ir tokių produktų eksportą;

3) pasitelkiant SGD terminalo, verslo įmonių, organizacijų ir šalies mokslo ir eksperimentinės plėtros institucijų (universitetai) bendradarbiavimą, išplėtoti regioninės reikšmės dujų infrastruktūros, SGD technologijų, paskirstymo ir kompetencijos centro potencialą.

Įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvoje įvykdytos energetikos sektoriaus struktūrinės reformos ir strateginiai projektai diversifikavo energijos tiekimo kelius ir šaltinius, sumažino energetinių išteklių kainas vartotojams ir atvėrė šaliai naujas vystymosi galimybes. Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės pertvarkytas siekiant sumažinti ir galiausiai panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, pasireiškusią nepagrįstai didelėmis energetinių išteklių kainomis ir energetikos, kaip politinio įrankio, naudojimu.

Atsižvelgiant į šiuos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo rezultatus, likusius pasiekti tikslus ir naujas matomas tendencijas energetikos rinkose, taip pat Europos Sąjungos Energetikos sąjungos ir Baltijos energijos rinkų sujungimo plano tikslus, parengta ir po dviejų derinimo etapų bei dviejų pateikimo pagal gautus pasiūlymus patikslinta atnaujinama Strategija, kurioje numatomi pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2020 ir 2030 metų, pateikiant viziją iki 2050 metų.

LRS inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą