Prof. dr. Kazimiera Prunskienė: Sostinių problemos Vienos konferencijos darbotvarkėje

2
7
- Reklama -
Prof.Kazimiera Prunskienė. KK nuotr.

Šiemet metinio, ir kartu – jubiliejinio, Tarptautinės ekonomistų sąjungos (TES) susirinkimo Vienoje metu vyko konferencija tema „Valstybių sostinių ekonominės problemos“. Apibendrinantį pranešimą padarė TES prezidentas, akademikas prof. Gavrilas Popovas. Jis apžvelgė ilgalaikes sostinių ir megapolių raidos tendencijas, taip pat jiems iškylančias grėsmes ir galimybes. Konferencijoje kalbėjusių TES narių ir svečių – valstybių sostinių merų, kitų pranešėjų atlikta sostinių ekonomikos potencialo ir raidos analizė rodo kad sostinės mažiau nukentėjo nuo ekonomikos krizės nei vidutiniškai jų šalys. Tai nulėmė sostinių biudžetų sandara bei ūkio struktūros savitumai – didmiesčiuose didelę vietą užima viešųjų paslaugų verslas, o gyventojų pajamos ir perkamoji galia yra didesnės. Kita vertus, sostinių ekonominis, socialinis bei kultūrinis potencialas ir gyvybingumas daug priklauso nuo vietos valdžios strategijos, nuo jos kompetencijos ir prioritetų.

Liuksemburgo miesto meras Paulas Helmingeris pristatė, kaip tvarkomos ir optimizuojamos sostinės biudžeto pajamos ir išlaidos, kuriamos darbo vietos, kaip į pačios savivaldybės tvarkomą komunalinių paslaugų sektorių įtraukiamas privatus kapitalas. Sostinės valdžia, jausdama socialinę atsakomybę, ieško būdų mažinti paslaugų kainas šeimoms, suteikti joms paramą. Meras pabrėžė, kaip svarbu, kad miesto valdžia būtų kompetentinga ir sąžininga, būtų nusistačiusi ilgalaikės veiklos strategiją. Vienos miesto tarybos Europos komisijos pirmininkė dr. Elisabeth Vitouch savo sostinę pavadino paties aukščiausio gyvenimo lygio miestu–čempionu. Vienos ekonomika 2010 m. antrąjį pusmetį įgavo naują tendenciją augti. Tokią sėkmę lėmė krizės pradžioje laiku išplėtoti būsto renovacijos ir statybos darbai, valdžios įstaigų remontas ir paslaugų sektorius. Šitaip miestas laimėjo, nes išsaugojo darbo vietas, gyventojų pajamas ir vartojimą bei padėjo pagrindą ateičiai. Turint mintyje Vilniaus ir kitų mūsų savivaldybių skaudžiausias problemas –milžinišką socialinio būsto stygių, nepagrįstai aukštas elektros, šilumos, vandens tiekimo ir kitų paslaugų kainas, abejotino skaidrumo viešuosius pirkimus, paslaugų monopolizavimą bei menką kontrolę – kitų šalių municipalitetų patirtis ir funkcijos ginant vartotojų interesus vertos rimto mūsų dėmesio.

Konferencijoje buvo aptartos įvairiapusiškos sostinių ir kitų didelių miestų infrastruktūros, aplinkosaugos, demografinės, socialinės problemos ir jų sprendimo būdai bei skirtingų šalių patirtis.. Akcentuota, kad, siekiant optimizuoti sostinių ir kitų miestų ekonomiką bei socialinį gyvenimą, būtina rengti ilgalaikės plėtros planus.. Buvo pripažinta, jog didieji pasaulio miestai turi savitų ir aštrių problemų: transporto kamščiai, aplinkos tarša, apsirūpinimo energija, vandeniu ir kitomis paslaugomis patikimumas ir kartu – pažeidžiamumas, jei nėra alternatyvių šaltinių. . Konferencijos dalyviai pastebėjo, jog tarptautinės diskusijos šiomis temomis vyksta per retai, stinga glaudesnio bendradarbiavimo bei apsikeitimo patirtimi.

Sostinėms tenka ypatingas vaidmuo visos valstybės gyvenime– tai ne tik ekonomikos ir finansų, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros, bet ir politinės valdžios, diplomatijos, mokslo, studijų ir kultūros centrai. Tai ir valstybės istorinis, tarptautinis simbolis. Kiekvienam lietuviui malonu girdėti komplimentus, skirtus Vilniaus architektūrai, jo gamtovaizdžiams, lygiai kaip ir Vienos gyventojui neabejotinai patinka dar kartą išgirsti svečių gėrėjimąsi gražuole Viena. Tik, deja, Vilnius niekaip negalėtų konkuruoti su Viena, taip pat nei su Ryga, Kopenhaga, Varšuva ar Praha savo transporto infrastruktūra bei greitu ir patogiu susisiekimu su kitų pasaulio šalių sostinėmis. Šis klausimas, kaip ir komunalinių paslaugų ekonomiškas ir efektyvus teikimas gyventojams, dar ilgai liks tarp svarbiausių rūpesčių būsimoms Vilniaus miesto valdžioms.

Kalbėjusieji sostinių atstovai atkreipė dėmesį, kad jų gyventojų interesai rūpinantis savo ir savo miesto gerove neretai susikerta su objektyviai svarbios sostinei tenkančios nacionalinio masto misijos vykdymu. Regionų gyventojai dažnai priekaištauja, kad į sostinių biudžetus suplaukia daug mokesčių, o sostinių gyventojai ir jų išrinkti atstovai tarybose linkę skirti lėšas tik savo miesto tiesioginiams poreikiams. Kartu buvo priminta, kad ne visi sostinių gyventojai visada laimi gyvendami svarbiausiame valstybės mieste, nes čia brangesnė žemė, nekilnojamasis turtas, didesnės būsto eksploatavimo ir kitos išlaidos, čia daugiau sugaištama transporto srautuose. Todėl daugumai eilinių žmonių įsikurti ir gyventi sostinėje darosi sunkiai prieinama. Tą, beje, mes matome ir Vilniuje.

Nelengvai sostinėms sekasi suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus bei senas miesto tradicijas ir jo modernėjimą. Didmiesčiams visuomet kyla daugiau grėsmių: tai didelė migracija, nusikalstamumas, narkomanija, prostitucija, korupcija, tautiniai, religiniai konfliktai ir kita.

Įdomi, nors Lietuvai ir neaktuali tema, tai sostinių iškėlimas į specialiai šiai misijai statomą miestą. Taip yra įvykę Brazilijoje – sostinė iš Rio de Žaneiro buvo perkelta į naują modernų miestą – Braziliją. Kazachstane taip pat pastatyta nauja sostinė – iš Almatos miesto sostinė perkelta į Astaną. Konferencijoje dalyvavusi Astanos miesto atstovė dr. Zhamila Bopieva išdėstė įdomią Kazachstano ir naujosios jo sotinės teritorinio planavimo patirtį ir perspektyvas.

Tapusi Tarptautinės ekonomistų sąjungos viceprezidente ir vykdydama šias tarptautines – visuomenines pareigas planuoju panašaus pobūdžio diskusijas surengti ir Vilniuje, kad naudinga pasaulio šalių patirtis tvariai ir tausojančiai ugdant sostines, miestus ir regionus, rūpinantis gyventojų gerove pasiektų ir Lietuvą, pasitarnautų ir mums, sprendžiant aktualiausias problemas.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą