- Reklama -

Bronis Ropė

Naujausias Konstitucinio teismo nutarimas sukėlė visuomenėje nemažą audrą. Politinio elito (ypač buvusio) personalijos ir jų gerbėjai suskubo džiaugtis, esą referendumams galas. Konservatorių ir liberalų požiūris į piliečių teisinę iniciatyvą – ne naujiena. Bet nejau tikrai manoma, kad prieš eurointegraciją galiojęs Konstitucijos draudimas parduoti žemę užsienio subjektams, kartu su kitais Konstitucijos straipsniais patvirtintas visų piliečių 1992 metų referendume, irgi prieštaravo… pačiai Konstitucijai?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdybos pirmininkas, kandidatas į Prezidentus Bronis Ropė teigia nesuprantąs, kaip galima ignoruoti piliečių valią, kurią parašais patvirtino rekordinis žmonių skaičius, nematytas per du Nepriklausomybės dešimtmečius.

„Valdžia kuria įspūdį, kad didžiausia grėsmė šaliai -jeigu jos žemė priklausys ne užsienio korporacijoms, o jos piliečiams. Be abejo, jeigu dauguma žmonių nutartų, kad mes patys norime būti savo žemės savininkai – valdžiai tektų paprakaituoti, kad apgintų šį sprendimą Briuselyje. Bet argi tai nėra demokratinės valdžios funkcija?“ – klausia politikas.

Savo atskirąją nuomonę dėl referendumo paskelbė ir vienas iš Konstitucinio teismo teisėjų Egidijus Šileikis. Savo išvadose teisėjas atkreipė dėmesį į daugelį Teismo loginių klaidų. „Ypač nesutinku dėl to, kad (…) nenurodyta ir netaikyta Konstitucinio Teismo 2006 metais atskleista „pačios Konstitucijos“ viršenybė Europos Sąjungos teisės atžvilgiu“, – rašoma antradienį paskelbtoje teisėjo atskirojoje nuomonėje, kuri pateikiama KT internetiniame tinklapyje.

LVŽS primena, kad referendumo institutas yra konkreti Konstitucijos dalis, ir tiek joje, tiek Referendumo įstatyme įtvirtinta pakankamai saugiklių, ribojančių šią visuomenės iniciatyvą; tiesą sakant, jie ją darė praktiškai neįmanomą, todėl viena iš žymesnių demokratijos priemonių, numatytų aukščiausiame šalies įstatyme, buvo neveikianti ir neįgyvendinama. Jau vien tai kelia rimtų abejonių apie teisinės valstybės ir demokratijos būklę, o papildomų kliūčių, nenumatytų nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose, kūrimas yra neteisėtas ir nedemokratiškas daugybe požiūrių.

Konstitucinės teisės ekspertas, vienas iš Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius jau komentavo žiniasklaidai, kad pagal vieną iš 1994 metų paties Konstitucinio teismo nutarimų, Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis. „Vadinasi, nei VRK, nei Seimas, nei joks kitas subjektas ar institucija negali iškelti kokių nors papildomų sąlygų (…) ir neleisti rengti referendumo“, – sakė jis.

Pagaliau kad ir kokios laikytumės nuomonės apie referendumą ir jo keliamus klausimus, nejau leisime neteisėtai neigti konstitucines piliečių teises?

LVŽS inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!