G.Jacka: Gerb. Prezidente, ar mano atvejis neįrodo, kad teisėjai turi galimybę manipuliuoti bylos trukmės eiga?

4
7
- Reklama -

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuotr. iš lrp.lt

Gerb. Prezidente, pirmiausia pakartosiu, ką Jums rašiau 2013-06-11 d.:

Esu neįgalus pensininkas. Esu neteistas. Nesu įvykdęs jokio nusikaltimo. Nesu ir niekada nebuvau politiku ar visuomenės veikėju. Esu apolitiškas ir net neinu balsuoti. Jau devinti metai tęsiasi mano ir mano šeimos baudžiamasis persekiojimas. Jau visas dešimtmetis kaip esu juodinamas spaudoje ir TV ekranuose. Ir viskas dėl to, kad nacionalizuotų buvusį Palangos simbolį Kurhauzą.

Paradoksas: mane kaltina neva nei aš, nei mano šeimos nariai nenorime atstatyti sudegusio Palangos Kurhauzo, nors vietos valdžia – tiek Palangos m. savivaldybė, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, (toliau KPD Klaipėdos TP) neišduoda leidimo pastatui atstatyti. Kantrybė baigėsi, – kad gautume leidimą, 2012 metais kreipėmės į teismą. Deja, niekas nepasikeitė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos Audronės Puzonienės sprendimą neišduoti sąlygų Palangos simboliui – Kurhauzui atstatyti, bet KPD Klaipėdos TP vedėja A. Puzonienė parašė naują sprendimą neišduoti sąlygų (Laikinojo apsaugos reglamento). Vienu atveju ,,apsiriko“ lygiai vienu mėnesiu rašydama sprendimo datą, ko pasekmėje teismui pagal gautus vokus turime įrodinėti, kad sprendimo data klaidinga, o kitu atveju vedėja A. Puzonienė, tikslindama savo sprendimo datą ir numerį …. nesivargino jų iš viso įvardinti ir pasirašė sprendimą neįvardijusi nei sprendimo priėmimo datos, nei sprendimo numerio. Apklausiama teisme KPD Klaipėdos TP vedėja A. Puzonienė teismui įvardijo, kad neišduodama projektavimo sąlygų ji vykdo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės Dianos Varnaitės valią!

Kaip įrodo 2013-06-10 antstolės R. Vizgaudienei teismui pateikta Faktinių aplinkybių protokolas Nr.533, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, manau, savanaudiškų tikslų dėka siekia, kad Palangos simbolis griūtų toliau, o mus galėtų kaltinti, jog jo neatstatome! Kaip galime atstatyti, jeigu mums neišnuomoja žemės prie pastato ir atmeta visus mūsų prašymus išduoti projektavimo sąlygas?!

Dar daugiau, – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros Ministerijos direktorė D. Varnaitė pradėjo teisinį procesą nacionalizuoti mūsų šeimai priklausančią Kurhauzo dalį, nes mes jo neatstatome. Kaip mums be KPD leidimo jį atstatyti? Teisme Kultūros paveldo departamento atstovai teigia, kad Jackai teikia prašymus, bet realių atstatymo darbų nevykdo. Aš teismui pateikiau atsiliepimą į ieškinį dėl neva netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn ir pridėjau 217 priedų įrodančių, kad Kultūros paveldo departamentas ir jo direktorė Diana Varnaitė trukdo mums atstatyti Palangos simbolį Kurhauzą.

Gerb. Prezidente, 2013-06-11, kaip ir 2012-05-15 aš raštu Jus informavau apie Kurhauzo atstatymo trukdžius, bet niekas nepasikeitė! Kodėl Kultūros ministerija toleruoja tokią kenkėjišką Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktorės Dianos Varnaitės veiklą?

Gerb. Prezidente, nedrįsčiau kreiptis į Jus dėl asmeninių problemų, bet Palangos simbolio likimas – tai šalies reikalas, todėl prašau Jūsų pagalbos, kad mums būtų suteikta galimybė atstatyti Kurhauzą.

Gautame atsakyme (2013-06-26 Nr.1D-2332)-2D-3636) nei vienu žodžiu nebuvo net užsimenama apie mano iškeltas Kurhauzo problemas, todėl dar kartą drįsau apie jas prisiminti vildamasis sulaukti Jūsų dėmesio.

Mane labai nudžiugino atsakas į mano antrą 2013-06-11 prašymo dalį, cituoju:

,,Siekdama spręsti baudžiamojo proceso trukmės problemas, Respublikos Prezidentė jau yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisas (š.m. vasario 11 d. registruotas įstatymo projektas Nr. XIIP-256). Šiais pakeitimais siekiama šalinti ir tokius trūkumus, kurie artimi Jūsų keliamoms problemoms“.

Gerb. Prezidente, aš labai dėkingas, kad mano Jums rašytą 2013-06-11 prašymą persiuntėte Teisingumo ministerijai.

Deja, 2013-08-07 gautas Teisingumo viceministro Sauliaus Stripeikos raštas Nr.(1.23)7R-3791 mane labai nuvylė. Pasikartosiu – suprasdamas Jūsų užimtumą nedrįsčiau trukdyti dėl asmeninių problemų, bet mano skaudi patirtis labai aiškiai parodo mano Jums teiktų Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso pataisų reikalingumą. Sutikite su manimi, – Teisingumo viceministrui nepriimtinos teisiamojo Gedimino Jackos siūlomos pataisos. Manau, jas turėtų pasiūlyti Jūsų tarnyba ir tikėtina, į siūlomas pataisas būtų atkreiptas tinkamas dėmesys. Aš kalbu įsitikinęs, todėl grįžtu prie 2013-06-11 d. Jums jau siūlytų BPK pataisymų.

Gerb. Ekscelencija, Vilniaus apygardos teismas 2014-01-09 nuosprendžiu man nutraukė baudžiamąją bylą, nes 2013-01-22 suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai. Manau, kad jeigu nuo 2013-01-22 d. manęs jau negali nuteisti, tai kodėl mano atžvilgiu yra taikomos kardomosios priemonės? Man paskirtas užstatas ir pasižadėjimas neišvykti būtų buvęs panaikintas, jeigu neteisėto nuosprendžio aš nebūčiau apskundęs Lietuvos Apeliaciniam teismui.

Apmaudu, kad po mano bylos išnagrinėjimo teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Audronė Kartanienė Jūsų dekretu yra paaukštinta pareigose ir paskirta į Apeliacinį teismą. Teisėja A. Kartanienė nebegali svarstyti mano teikiamų prašymų. Į ankstesnius mano prašymus dėl kardomųjų priemonių teisėja A. Kartanienė priimdavo neskundžiamas nutartis.

Kaip matyti iš Teisingumo viceministro 2013-08-07 rašto, BPK numato tokių nutarčių apskundimą, bet ir aukštos kvalifikacijos teisėjai naudodamiesi savo nebaudžiamumu priima neskundžiamas nutartis. Ką tada daryti? (Pažymėtina, kad anksčiau šiai bylai vadovavęs pirmininkaujantis teisėjas Rišardas Skirtunas leisdavo nutartis dėl kardomųjų priemonių panaikinimo (sušvelninimo) apskųsti). Gaunasi paradoksas – mane baudžia, nors remiantis Lietuvos Konstitucijos 31 str. aš esu nekaltas ir mano kaltumas negali būti kvestionuojamas.

Mano baudžiamosios bylos atvejis akivaizdžiai įrodo, kad būtina įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisas, kuriomis vadovaujantis būtų galima apskųsti pirmos instancijos teismo nutartis aukštesniam teismui, jeigu šios nutartys galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ar politinių teisių paktą.

Gerb. Prezidente, kaip Jums rašiau 2013-06-11 nuo 2005-05-18 d. tris kartus keitėsi teisėjų kolegija, vieną kartą buvo nušalintas valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Nors pirmos instancijos teismas ir priėmė nuosprendį, iki šios dienos man nesuprantamas ir neiškus kaltinamasis aktas. Mano bylos nagrinėjimo atveju buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d.:

,,Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį“.

Manau, jog nuosprendis – tai niekuo nepagrįstas ir absoliučiai nemotyvuotas baudžiamąją bylą iki senaties termino pabaigos vilkinusio teismo reveransas baudžiamąją bylą „tyrusiam“ ir ilgą laiką valstybinį kaltinimą palaikiusiam, tačiau dėl neleistinos bičiulystės su svarbiausiu liudytoju J. Bielskiu nuo baudžiamosios bylos nušalintam prokurorui Aleksandrui Kazakovui, kuris per visą baudžiamosios bylos procesą ne įrodinėjo man įkaltinamus faktus, o nuolat kartojo, koks G. Jacka „žiaurus ir kerštingas“.

Gerb. Prezidente, aš siūlau kad pirmos instancijos teisme du kartus pasikeitus teisėjų kolegijai, privaloma skirti atsarginį teisėją ir, jeigu pirmos instancijos teisme byla nagrinėjama ilgiau nei 5 metus, pripažinti ją prioritetine.

Malonu, kad šiuo pasiūlymu pasinaudojo nagrinėjant mano baudžiamąją bylą. Galimai dėl numatyto Vilniaus apygardos teisme nagrinėjančios baudžiamosios bylos Nr1-5-303/2014 teisėjų kolegijos pirmininkaujančios A. Kartanienės skyrimo į Apeliacinį teismą, teismo posėdžiai papildomai buvo paskirti neatsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų užimtumą anksčiau paskirtose bylose, t.y. buvo paskirtos naujos papildomos posėdžių datos: 2013 m. lapkričio mėn. 20 d.; 21 d.; 22 d.; 25 d.; 27 d.; 28 d. ir 2013 m. gruodžio mėn. 2 d.; 4d.; 6 d.; 9 d.; 19 d.

Reikia pripažinti, kad ir šiuo klausimu teisingumo viceministro 2013-08-07 atsakymas nėra teisingas. Jeigu teisingai supratau 2013-08-07 d. gautame Teisingumo viceministro Sauliaus Stripeikos rašte Nr.(1.23)7R-3791 jo pareikštą nuomonę, tai, kad jis toleruoja (ir siekia?), kad bylos pasiektų senaties terminą. Man liūdna, kad teisiamasis neturi galimybės atsisakyti senaties termino ir, nors, (kaip aš) kaltinamas nužudymo užsakymu teisėsaugos pareigūnų pastangomis visuomenės akyse tampa kaltu be kaltės ir be teisės gintis.

Gerb. Prezidente, ar mano atvejis neįrodo, kad teisėjai turi galimybę manipuliuoti bylos trukmės eiga? Nežinau ir nenoriu žinoti ar teisėjos A. Kartanienės paskyrimas į Apeliacinį teismą yra susijęs su mano bylos baigties sufabrikavimu.

Prokuroro man reikštas baudžiamasis kaltinimas (mano baudžiamosios atsakomybės klausimas) in concreto yra išspręstas nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla mano atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šiuo teisiniu aspektu nurodyta, kad teismas vadovaujasi BPK 303 – 305 ir 307 – 308 straipsniais bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Tačiau pagal BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalis nuosprendžiai gali būti tik apkaltinamieji, išteisinamieji ir tokie, kuriais nutraukiama baudžiamoji byla, tačiau tik tuo atveju, jei konstatuojami BK 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje bei 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Mano atveju nėra nė vienos BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisinės sąlygos, leidžiančios (leidusios) teismui mano atžvilgiu priimti tokį teismo baigiamąjį aktą kaip nuosprendis.

BPK 254 straipsnio 4 dalyje expressis verbis nurodyta, jog jei nagrinėjimo teisme metu nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punktuose numatytos aplinkybės, inter alia, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.), byla nutraukiama teismo nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mano atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukdamas ne nutartimi, o nuosprendžiu (iš esmės – apkaltinamuoju nuosprendžiu), teismas padarė esminį BPK 29 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 303 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimą.

Man reikštas kaltinimas buvo ir tebėra suformuotas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punkto reikalavimus, buvo ir tebėra neaiškus ir nekonkretus, tuo atėmė ir atima iš manęs galimybę jį suvokti ir tinkamai nuo jo gintis bei užkirto ir užkerta kelią teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sąžiningai ir teisingai, todėl, nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla perduota prokurorui esminiams kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti (pašalinti) kaip to reikalauja BPK 326 str. 1 d. 5 p. Tai, tikiu, išspręs Lietuvos Apeliacinis ar Aukščiausiasis teismas.

Gerb. Ekscelencija, aš nieko neprašau dėl mano bylos. Esu atkaklus ir pasitikiu teismais. Tačiau mano byla įrodo, kad mano Jums 2013-06-11 d. rašytame prašyme pasiūlytos BPK pataisos yra reikalingos ir būtinos.

Man nekyla abejonių, kad teisėjų kolegija mano baudžiamojoje byloje iki gyvos galvos nuteisė tris jaunus vyrus, kad ,,Jackos byla“ visuomenėje įgautų neigiamai baisesnį svorį. Po nuosprendžio paskelbimo per visus šalies TV kanalus ir spaudos leidinius nuskambėjo antraštės: ,,Trys banditai nuteisti iki gyvos galvos, o G. Jacka išsisuko“. Nepažįstu tų kaltinamųjų, neturiu nieko bendro su jiems pareikštais kaltinimais, bet buvau teismo priverstas dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl žinau, kad jie nuteisti labai jau abejotinais įrodymais. Teisėsauga ne tik sužlugdė tris jaunus žmones, bet ir valstybė turės juos ilgą laikotarpį maitinti ir prižiūrėti. Manau, kad šių trijų jaunuolių didžiausia ,,kaltė“, kad teisėsauga siekė visuomenei parodyti koks aš ,,baisus nusikaltėlis“, todėl teismas jiems paskyrė griežčiausias bausmes.

Mano pasiūlyta BPK pataisa, inicijuoti pasiūlymą teikti LR Seimui pataisas, kad būtų draudžiama sujungti daugiau nei 10 kitų ikiteisminio tyrimo bylų, kurios nėra susijusios su asmeniui pareikštais kaltinimais,  turėtų būti įtvirtinta, nes užkirstų kelią teisėsaugai vilkinti bylas.

Gerb. Prezidente, kaip 2013-06-22 d. mane raštu Nr.1D-2332/2D-3636 informavo Jūsų kanceliarijos asmenų skyriaus viršininkė:

,, Tikimės, kad jūsų keliamoms idėjoms bus skirtas deramas dėmesys, o atsižvelgiant į tai, kad teismų veiklos optimizavimas ir teismo proceso spartinimas yra vienas iš Šalies Vadovės prioritetų, nuolatos siekiame, kad visi racionalūs pasiūlymai būtų realizuoti“.

Tereikia tik kad mano 2013-06-11 d. BPK pataisos būtų Jūsų atstovo pasiūlytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudarytam BPK priežiūros komitetui, ko aš Jūsų labai prašau.

Su pagarba ir viltimi,

Gediminas Jacka

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą