Kaip gaila, kad teismo posėdžių negalima filmuoti, juolab, kad negalima jų tiesiogiai transliuoti internetu.
Tokios mintys kilo šiandien Lietuvos Apeliacinio Teismo posėdyje, Medininkų byloje, kur teismas jau nuo praėjusių metų birželio murdosi su Generalinės prokuratūros prašymu – pagal teisinės pagalbos sutartį, Latvijoje apklausti du buvusius Rygos omonininkus Normundą Strapcaną ir Germaną Buniatovą (Glazovą).
Tiesą sakant, dar pernai, birželį, prokuratūrai pareiškus tokį prašymą, Konstantino Nikulino gynėjai nusistebėjo: o ką gali apie Medininkų žudynes paliudyti N.Strapcanas ir G.Buniatovas, jeigu jie iš Rygos OMON’o išėjo dar iki 1991-ųjų?
Teismo posėdžio salėje detalės nebuvo atskleistos, klausimai, kuriuos nori užduoti prokuratūra tiems dviem latviams – taip pat, tačiau teismas patenkino prokuratūros prašymą (nusprendė kreiptis dėl jų apklausos į Latviją), o iš šalies susidarė įspūdis, kad pagaliau prokuratūra „priėjo prie esminio lūžio byloje“. Latvijoje turi kažkokius svarbius liudytojus, iš kurių su vienu, kaip pasakė vienas iš prokurorų teismo posėdyje, kalbėjosi telefonu. Taigi, buvo galima suprasti, kad Lietuvos Apeliaciniam Teismui telikęs tik formalumas – kreiptis į Latviją, pagal teisinės pagalbos prašymą, o tada jau tas Normundas Strapcanas ir Germanas Buniatovas (Glazovas) jau paliudys „kažką“, po ko Medininkų bylos nagrinėjimą Apeliaciniame Teisme kaip ir bus galima užbaigti.
Kaip jau sakiau, praėjusių metų birželį vykusiame LAT teismo posėdyje klausimai N.Strapcanui ir G.Buniatovui nebuvo paviešinti. Tačiau jau netrukus BNS išplatino pranešimą spaudai, kuriame išvardijama, į kokius klausimus Lietuvos teisėsauga norėtų gauti atsakymus iš Latvijoje gyvenančius liudytojų:
„Teismas kartu su kitais proceso dalyviais N.Strapcanui parengė daugiau nei 40 klausimų – liudytojo teiraujamasi apie tarnybą Rygos OMON, ar jis pažinojo kitus omonininkus – Česlavą Mlynniką, Aleksandrą Kuzminą, Andrejų Laktionovą, Aleksandrą Ryžovą, Konstantiną Michailovą.
Latvijos gyventojo taip pat klausiama, ar jam žinoma, kam 1990-1991 metais buvo pavaldus Rygos OMON, ar žinoma, apie Rygos OMON būryje sukurtas „Delta-1″ ir „Delta-2″ grupes, kieno nurodymu ir kokiu tikslu tos grupės buvo sukurtos, kokia buvo tų grupių veikla, ar liudytojui žinomos kokios nors konkrečios Rygos OMON „Delta” grupių operacijos.
N.Strapcano prašoma atsakyti, ar jam žinoma, ar 1991 metais Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo Latvijos, Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Latvijos ir Lietuvos muitinės postus, juos degino, mušė ir tyčiojosi iš muitininkų, kieno nurodymu tokie veiksmai buvo atliekami.
„Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymo byloje Latvijos teisėsaugos pareigūnai pateikė Lietuvos generalinei prokuratūrai jūsų 1991 metų spalio 1 dienos apklausos protokolo kopiją. Jūsų apklausos protokole nurodyta, kad jums iš S. Krotovo pasakojimo žinoma, jog Č. Mlynikas pasiūlė S. Krotovui sukurti „Delta” grupę ir tapti jos vadovu, aiškino, kad tokia grupė turės užsiimti politinėmis diversijomis ir politinėmis žmogžudystėmis, jog bus mokama po 200 rublių už nužudytąjį. Jūs parodėte, kad S. Krotovas atsisakė Č. Mlyniko pasiūlymo ir po to santykiai tarp S. Krotovo ir Č. Mlyniko pablogėjo. Ar patvirtinate šiuos ir kitus jūsų 1991 metų spalio 1 dieną apklausos protokole užrašytus parodymus?“ – Latvijos gyventojo klausia teismas.
Kitam liudytojui G.Buniatovui teismas parengė taip pat apie 40 klausimų, susijusių su OMON veikla. Latvijos gyventojo prašoma liudyti, ar jam žinoma apie 1991 metų liepos 31 dieną įvykdytą Lietuvos pareigūnų nužudymą Medininkuose, kas jį organizavo ir įvykdė, ar tarnaudamas Rygos OMON buvo gavęs nurodymą užpuldinėti, žaloti ir žudyti Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus.
„Ar jums kas nors žinoma apie TSRS politiką 1991 metais sistemingai ir nuolatos užpuldinėti, žaloti ir žudyti plačiu mastu Lietuvos ir Latvijos civilius gyventojus, valstybės valdžios institucijų tarnautojus bei pareigūnus? Ar Jums žinomi faktai, ar kokiam nors Rygos OMON milicininkui buvo duotas įsakymas ar nurodymas ką nors konkrečiai nužudyti, ar buvo už tai žadamas ir mokamas atlygis?“ – teiraujasi Lietuvos teismas.“
Ši BNS informacija interneto portaluose buvo paskelbta tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis.
(Tarp kitko – Apeliaciniame Teisme Medininkų byloje vyksta įrodymų tyrimas ir tuo pretekstu teisėjas A.Kruopys neleido „Karštam komentarui“ susitikti su K.Nikulinu ir paimti interviu, tuo tarpu BNS pateikti teismo posėdyje neviešinti klausimai, kurie teismo prašymu turi būti užduoti liudytojams Latvijoje. Labai įdomu, ką teisėjas A.Kruopys mano apie tokį įrodymų tyrimo posūkį – kai viena žiniasklaida blokuojama, o kitai pateikiama net teismo posėdyje nepaviešinta medžiaga?)
Taigi, teismas nusprendžia apklausti liudytojus ir Medininkų byloje daroma beveik pusmečio pertrauka – nes norint apklausti liudytojus kitoje valstybėje reikalingas laikas.
Detektyvas su „vertimu“ iš latvių kalbos
2014-ųjų gruodžio 5 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo teisėjų kolegijos pirmininkas A.Kruopys praneša, kad Lietuvos Teisingumo ministerija „tik ką“ gavo atsakymą iš Latvijos, bet jis yra latvių kalba, išversti dar nespėjo, tad su atsakymu iš Latvijos bus supažindinta kitą teismo posėdį, kuris įvyks po dviejų savaičių.
2014-ųjų gruodžio 19 d. Apeliacinio Teismo posėdis – labai trumpas. Teisėjas A.Kruopys paaiškina, kad atsakymas iš Latvijos dar neišverstas. Teismas neturi latvių kalbos vertėjo, todėl kreipėsi į vertimų biurą. Iki kito teismo posėdžio jau bus išversta. Posėdis baigtas.
Per dvi savaites nesugebėjo išsiversti kelių lapelių iš latvių kalbos? Vertimų biuras per kelias savaites negalėjo išversti kelių sakinių? Sunku patikėti. Net pas mus, redakcijoje, yra žurnalistas, kuo puikiausiai mokantis latvių kalbą – tą tekstą būtų išvertęs per kelias minutes.
Peršasi mintis, kad jeigu „vertimas“ iš latvių kalbos teisme stringa, vadinasi, atsakymas iš Latvijos – ne toks, kokio tikėjosi prokuratūra. Galbūt prokuratūrai reikalingas laikas, galbūt padėtį gal galima ištaisyti.
Šių metų sausio 9 d. Apeliacinio Teismo teisėjas A.Kruopys perskaito iš Latvijos gautą atsakymą, jis labai trumpas: Normundui Strapcanui ir Germanui Buniatovui (Glazovui) šaukimai atvykti į Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismą 2014 m. spalio 28 d. buvo įteikti, bet liudytojai į teismą neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė. Jiems buvo išsiųsti pakartotiniai šaukimai, bet jie liudytojų jau pasiekė ir į Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismą pašto buvo sugrąžinti lapkričio 20 ir 21 dienomis.
Štai ir visa esmė to latviško rašto, kurį išversti į lietuvių prireikė viso mėnesio.
Latviai bus ieškomi per policiją, Interpolą ir Europolą
Tačiau, akivaizdu, kad tie du liudytojai prokuratūrai – be galo svarbūs, todėl Lietuvos Apeliacinis Teismas penktadienį, sausio 9 d., prokurorų prašymu nusprendė, kad bus dar kartą kreiptasi į Latviją dėl jų apklausos.
Tačiau dabar jau teismas įpareigojo prokuratūrą iki sausio 21 d. 13.30 val. „savais kanalais“ nustatyti latvių Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (Glazovo) gyvenamąją vietą.
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas pažadėjo teismui tą informaciją surasti per bendradarbiaujančias institucijas – policiją, Interpolą, Europolą.
„Jeigu gausim adresus per policijos liniją, tai mes tą informaciją pateiksime“, – penktadienį teismo posėdyje pasakė prokuroras S.Verseckas.
Kadangi Apeliacinis Teismas jau nuo praėjusių metų birželio pabaigos „įstrigęs“ Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (Glazovo) apklausose Latvijoje, o jų gyvenamųjų vietų paieškoms Latvijoje bus pasitelkta ir Latvijos policija, ir Inperpolas, ir Europolas, kyla klausimas: o tai ką tokio svarbaus ir reikšmingo Medininkų žudynių byloje gali paliudyti tie du latviai?
Ką pasakė prokuroras?
O dabar, jeigu sėdite, tai tvirtai įsikabinkite į kėdę (kad nenugriūtumėte) – štai ką „Karštam komentarui“ į tai atsakė Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas:
-Kokas Medininkų žudynių bylai reikšmingas aplinkybes turėtų paliudyti tie du latviai?
-Kadangi, kaip žinote, yra pateiktas skundas dėl (kaltinimo) perkvalifikavimo į BK 100-ąjį straipsnį, tai būtent su paties OMON’o veikla ir jų funkcijomis tuo momentu.
-Bet tai nesusiję konkrečiai su Medininkų žudynėmis?
-Ne, ne.
Latvių liudytojus – atvesdins?
Taigi, ar supratote, kas čia vyksta? Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. Medininkų byloje nuteisė Konstantiną Nikuliną už „žmogžudystę“, tačiau tas nuosprendis neįsiteisėjęs, o 2011 m. vasaros pabaigoje šioje byloje pagal šį BK straipsnį suėjo senatis.
Todėl prokurorai, 2011 m. gegužės 11 d. vos „nenumirę iš laimės“ dėl tokio „puikaus“ Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio (tiesa, po to sekė tokį nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos teisėjo V.Dovidaičio atleidimas iš teisėjų dėl teisėjo vardo pažeminimo – normalioje valstybėje būtų peržiūrėtos visos bylos, kurias nagrinėjo toks teisėjas), pagal kurį K.Nikulinui buvo paskirta bausmė iki gyvos galvos, netrukus jau skubėjo su skundu į Apeliacinį Teismą, prašydami perkvalifikuoti kaltinimą – kad Medininkuose buvo įvykdyta ne žmogžudystė (105 str.), o nusikaltimas žmoniškumui (100 str.), kuriam, anot mūsų BK, senaties termino nėra.
Ir štai dabar jau ketvirti metai Apeliaciniame Teisme prokurorai bando įrodyti, kad K.Nikulinas padarė „nusikaltimą žmoniškumui“ (apie Medininkų žudynes, kaip supratote, jau niekas ir nekalba – svarbu „istorinis kontekstas“), pateikdami teismui krūvą dokumentų (pvz., tuometinio premjero G.Vagnoriaus raštą tuometiniam TSRS vidaus reikalų ministrui, prašant Lietuvai 457 Kalašnikovo automatų; policijos įvykių suvestines; TSRS VSK Pabaltijo karinės apygardos generolo leitenanto V.Gaponenkos raštus tuometiniam Lietuvos Respublikos AT pirmininkui V.Landsbergiui, kad muitininkai reketuoja pravažiuojančiuosius į Lenkiją ir t.t.).
Na, o dabar, kaip paaiškėjo, tą „nusikaltimą žmoniškumui“ Medininkų muitinės poste 1991 m. liepos 31 d. turėtų padėti įrodyti du buvę Latvijos omonininkai, kurių gyvenamosios vietos Latvijoje mūsų prokuratūra ieškos su policija, Interpolu ir Europolu, tačiau kurie, kaip prisipažino prokuroras S.Verseckas, nieko apie Medininkų žudynes paliudyti negali.
Išvertus į paprastą kalbą, prokurorai turi Apeliaciniam Teismui pateikti „nusikaltimo žmoniškumui“ įrodymus, t. y. įrodyti Rygos OMON (nes nuteistasis Medininkų byloje – buvęs Rygos omonininkas) politiką – kad jų politika buvo „žudyti civilius“. Reikia, kad Normundas Strapcanas ir Germanas Buniatovas (Glazovas) paliudytų, kad Rygos OMON’o politika buvo žudyti Latvijoje, o, pagal loginę seką, jeigu buvo „politika žudyti“ Latvijoje, tai tokia pat „politika“ buvo vykdoma ir Lietuvoje (Medininkų byla). Ir tuomet, pagal Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (Glazovo) paliudijimus apie „Rygos OMON’o politiką“, Apeliacinis Teismas jau galėtų išgelbėti prokurorų „kailį“ Medininkų byloje – patenkinti prokurorų prašymą ir perkvalifikuoti Medininkų žudynes iš žmogžudystės į „nusikaltimus žmoniškumui“.
Kadangi, kaip susidaro įspūdis, naujasis GP kaltinimas Konstantinui Nikulinui („nusikaltimai žmoniškumui“) dabar priklauso būtent nuo Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (Glazovo) paliudijimų, o Lietuvos Apeliacinis Teismas, jų apklausai skyręs pusmetį (2014 m. birželis – 2015 m. sausis), prokurorų prašymu nusprendė ir toliau tęsti jų paieškas ir apklausas Latvijoje (iki 2015 m. sausio 21 d. 13.30 val. prokuratūra turi pateikti jų gyvenamųjų vietų adresus Lietuvos Apeliaciniam Teismui, o adresų suradimui bus pasitelktas net Interpolas ir Europolas!), nenustebsiu, jeigu sausio 21 d. teismo posėdyje Lietuvos Apeliacinio Teismo kolegija nuspręs tuos prokuratūros norimus apklausti latvių liudytojus įpareigoti į teismą pristatyti liudyti su policija. Nes jeigu Latvija atrašė Lietuvai, kad šaukimai Normundui Strapcanui ir Germanui Buniatovui (Glazovui) buvo įteikti, bet jie į teismą liudyti neatvyko, o pakartotinių šaukimų net nepriėmė, tai kodėl mūsų teismas, norėdamas padėti prokurorams išgelbėti bylą, negali tų liudytojų į teismą atvesdinti priverstinai? Nepaisant to, kad jie – ne Lietuvos, o Latvijos piliečiai? Ir gyvena ne Lietuvoje, o Latvijoje?
Kaip gaila, kad nėra tiesioginės teismo posėdžių transliacijos
Štai todėl ir sakau: kaip gaila, kad teismai neleidžia jų teismo posėdžių filmuoti, o dar geriau – transliuoti tiesiogiai (internetu). Nes jeigu būtų leista, tai Medininkų bylos nagrinėjimą žmonės stebėtų sulaikę kvapą kaip geriausią detektyvinį serialą, o penktadienį būtų pamatę prokurorų ir advokatų dvikovą dėl pakartotinių dviejų latvių apklausų.
„Nustatykime, kas padarė nusikaltimą Medininkų muitinės poste, ir baikime tuos „čiudus“, – „kirto“ prokuratūrai advokatas A.Marcinkevičius, po prokurorų pasisakymo, kad latvius reikia dar kartą bandyti Latvijoje apklausti.
O svarstant K.Nikulino prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, advokatas A.Marcinkevičius, išgirdęs trafaretinius prokuratūros atsakymus: „Suėmimo pagrindai nepasikeitę, prašome nuteistojo prašymą atmesti“, paprašė teismo žodžio ir prokurorams priminė suėmimo kriterijus: arba asmuo yra sučiuptas nusikaltimo vietoje, arba yra nusikaltimo liudytojai, arba pas asmenį rasti nusikaltimo vietoje paimti daiktai, naudoti ginklai, ar nusikaltimo vietoje rasta asmens DNR.
„Prašau man nurodyti bylos tomą, lapą, eilutę, kur apie tai yra kalbama, tik nerodykite teismo nuosprendžio“, – paprašė penktadienį Apeliacinio Teismo posėdyje prokurorų K.Nikulino advokatas A.Marcinkevičius.
Nes Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, A.Marcinkevičiaus manymu, yra politika, tuo tarpu A.Marcinkevičius yra teisininkas ir prašo parodyti įrodymus.
Prokurorai advokatui dėl įrodymų pateikimo neatsikirto.
Kodėl svarbu tie latvių parodymai?
Tačiau sugrįžkime prie tų dviejų Latvijos piliečių Normundo Strapcano ir Germano Buniatovo (Glazovo) apklausų.
Kaip redakcijai sakė šaltiniai iš prokuratūros, pagal BK 100-ąjį straipsnį („nusikaltimai žmoniškumui“) dėl muitinės vagonėlių užpuldinėjimo 1991-aias metais yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ne tik buvusių Vilniaus omonininkų, tačiau ir buvusių Rygos omonininkų atžvilgiu – dėl muitinės vagonėlių užpuldinėjimo Lietuvos-Latvijos pasienyje.
„Tie ikiteisminiai tyrimai yra priskirti pakraščių prokuratūroms, tačiau tyrimai kol kas nejuda, laukiama, kuo baigsis K.Nikulino byla. Jeigu Apeliacinis Teismas pasisakys, kad omono veikla buvo „nusikaltimas žmoniškumui“, tada teks traukti baudžiamojon atsakomybėn visą eilę buvusių Rygos omonininkų ir kreiptis į Latviją dėl jų išdavimo Lietuvai“, – redakcijai sakė šaltiniai iš prokuratūros.
Taigi, Normundas Strapcanas ir Germanas Buniatovas (Glazovas) yra reikalingi mūsų prokuratūrai ne tik Medininkų byloje, tačiau per šią bylą, t. y. apklausus juos Medininkų byloje, prokuratūra galėtų pradėti tarptautinį baudžiamąjį persekiojimą prieš buvusius Rygos omonininkus dėl muitinės vagonėlių užpuldinėjimo 1991 metais, už ką latviams Lietuvoje (pagal pakeistą BK) gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
„Antras frontas“?
Taigi, panašu, kad Lietuva dėl 1991-ųjų metų įvykių planuoja atidaryti „antrą frontą“ – su Latvija, nes iki šiol kovojo tik su Rusija: dalis buvusių Vilniaus omonininkų slapstosi Rusijoje (kai kuriems, kalbama, pagal Lietuvos liudytojų apsaugos programą, yra išduoti pasai kita pavarde – kad galėtų netrukdomai atvažiuoti į Lietuvą ir nebūtų paieškomi, nors oficialiai jų pavardės (dėl užlegendavimo?) linksniuojamos kaip teisiamųjų Vilniaus OMON’o byloje už akių), Rusijos pilietis K.Nikulinas pirmos instancijos teismo nuteistas Medininkų byloje iki gyvos galvos, teisiami už akių ir kiti buvę omonininkai, Rusijos piliečiai, kurie gyvena Rusijoje ir nėra Lietuvos teisėsaugai išduodami.
Na, Konstantiną Nikuliną Latvija Lietuvai atidavė – „rusas gi“. Tačiau iš tiesų bus labai įdomu pažiūrėti, o kaip elgsis Latvija, kai (jeigu kaltinimas, kaip kad nori mūsų prokurorai, K.Nikulinui bus teisme perkvalifikuotas į „nusikaltimą žmoniškumui“) prasidės grandininė reakcija – Latvija gaus visą krūvą Europos arešto orderių išduoti latvius, buvusius omonininkus, kurie, pagal mūsų teisėsaugą, dalyvavo muitinės vagonėlių Lietuvos-Latvijos pasienyje užpuldinėjimuose, už ką jiems Lietuvoje (pagal konservatorių Seimo 2011 m. pakeistą „stebuklingąjį“ BK straipsnį) gresia kalėjimas iki gyvos galvos? Ir kaip ta „raganų medžioklė“ paveiks Lietuvos-Latvijos santykius?
