Sakote, karikatūros yra žodžio laisvė?

43
7
- Reklama -

"Charlie Hebdo" viršeliai

Padarom eksperimentą:  Jums asmeniškai pateikiama karikatūra, kur pavaizduota Jūsų mama ir ją tvarko šlykštus, paleistuvis vyriškis. Tik įjunkite vaizduotę ir, jei Jūs – nesužalota asmenybė, Jums bus šlykštu, neskanu, Jūs supyksite ir pamąstysite, kad žmogus, nupiešęs tokią karikatūrą, yra nesveikas ir nori Jus įžeisti. O jei tokius laiškus ir dar šlykštesnius, gautumėte kas dieną, ką darytumėte? Žinoma, kreiptumėtės į policiją. O Jums atsakytų: o čia demokratija, žodžio laisvė.

Ne, mielieji, tai ne demokratija ir ne žodžio laisvė, o elementarios patyčios.

Patyčios − tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo. Dažnas patyčių termino atitikmuo − „priekabiavimas“, tačiau jis neretai yra suvokiamas labai siaurai – kaip seksualinis priekabiavimas.

Lietuvių kalboje nėra tikslaus termino, kuris atspindėtų visą elgesio įvairovę būdingą patyčioms. Galima rasti įvairių žodžių, skirtų šiam reiškiniui įvardinti: priekabiavimas, priekabės, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, pažeminimas, erzinimas.

Nors reiškinio ypatumai dažniausiai tyrinėjami išanalizuojant vaikų ir paauglių bendravimą, patyčios yra būdingos ne tik vaikams ir paaugliams – jos ir tarp suaugusiųjų.

Yra daug įvairių tyrimų apie tai, kokios yra patyčių pasekmės. Yra paplitusi klaidinga nuostata, kad patyčios gali padėti vaikui išmokti tinkamų socialinių įgūdžių, o nuo patyčių vaikas stiprėja. Tačiau patyčių poveikis yra neigiamas.

Tai, kiek neigiamų pasekmių sukels tyčiojimasis, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos į šį reiškinį, nuo jų palaikymo ir pagalbos.

Patyčios yra kaip rizikos veiksnys įvairiausioms psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Ir tik veikiant apsauginiams veiksniams sumažina patyčių pasekmes.

Tai, kad suaugęs žmogus nejaučia rimtų vaikystėje patirtų patyčių pasekmių, visiškai nereiškia, kad patyčios neturi neigiamo poveikio. Tai veikiau reiškia to žmogaus psichologinį atsparumą, kuris atsvėrė patyčių keliamus neigiamus efektus.

Aukos kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą. Tai leidžia atsirasti kitiems sutrikimams – depresijai, nerimo sutrikimams ir pan. Nuolat susiduriantys su bendraamžių patyčiomis galvoja apie savižudybę. Tokios mintys rodo vaikams kylantį beviltiškumą, negalėjimą išspręsti patyčių situacijų ir didelį pagalbos poreikį.

Patyčių pasekmė gali būti ir fiziniai negalavimai: galvos, pilvo, skausmai,pykinimas, miego, apetito sutrikimai.Dėl patyčių vengiama mokyklos, nelankomos pamokos. Taip pat gali prastėti vaiko dėmesingumas, jo pasiekimai.Vaikas, nuolatos patirdamas patyčias ir negalėdamas jų sustabdyti, išmoksta, kad jis yra bejėgis pakeisti situaciją, nuleidžia rankas ir nebesiima jokių veiksmų, kad save apgintų (įgytas bejėgiškumas). Būtent dėl to padėti vaikui gali būti labai sunku.

Smurtinis reagavimas yra elgesys, kylantis iš beviltiškumo ir nežinojimo, kaip reaguoti. Tai parodo vaikų, kenčiančių nuo patyčių bejėgiškumą – vaikai nebemato kitų būdų sustabdyti patyčias.

Žodžio laisvė (kartais įvardinama kaip saviraiškos laisvė) yra laisvė kalbėti arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus, pažiūras, mintis) be cenzūros. Tai viena iš pamatinių politinių teisių. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, įtvirtinta daugelio valstybių konstitucijose, įstatymuose, o taip pat ir tarptautiniuose teisės aktuose, kaip kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 straipsnis) arba Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 straipsnis).

Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su difamacijos, šmeižto, įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios informacijos atskleidimo draudimais.

Deja, difamacija kaip teisingos informacijos, nors ir žeminančios žmogaus garbę, paskleidimas nėra laikoma baudžiamąja veika (nusikaltimu). Tikrovės neatitinkančios informacijos (melagingų žinių platinimas tą suvokiant kaltininkui yra šmeižtas (paprastai baudžiamasis nusižengimas), už jį numatyta baudžiamoji atsakomybė (tiesa, byla keliama tik privataus kaltinimo tvarka, t. y., tik esant nukentėjusiojo skundui).

Karikatūra dar nieko neužmušė? Tai nėra tiesa. Tyčiotis iš kito žmogaus tikėjimo yra informacinis terorizmas.

Jums atrodo – kas čia tokio, jei šaipomasi iš Mahometo? Kas čia tokio, jei pelenais drabstomas Buda? Kas čia įžeidžiančio, jei kažkoks menininkas sukuria Kristaus myžaluose atvaizdą ar per spektaklį mėto į jį dirbtinius šūdus?

O kaip pats jaustumėtės, jei kas nors jūsų motiną išvadintų kekše, siųstų kasdien Jūsų motiną įžeidžiančias karikatūras ar Jūsų vaikus vaikus kasdien vadintų p…derastais ir pieštų apie juos šlykščias, nepadorias karikatūras?

Ne, gerbiamieji, – tai ne žodžio laisvė, ne demokratija. Gal Jūs viską maišote su anarchija ir darymu ką norite?

Mes gyvename demokratinėje šalyje, kur yra moralės normos, yra taisyklės ir jų laikykimės. Ir nustokime tyčiotis iš kitų, nes tai gimdo smurtą, skatina savižudybes ir žmogžudystes.

Sigitas Martinavičius

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą